Druskininkų danguje ir žemėje karaliaus tangonuotraukos (8)

2017 rugpjūčio mėn. 12 d. 10:30:27 Perskaitė 2287

Ateinančio penktadienio pavakarę prie senojo tilto per Nemuną rengiama įspūdinga aviacijos šventė „Tango tiltai“. Temperamentinga muzika, spalvingai pasipuošę šokėjai į fiestos siautulį įtrauks ir žiūrovus, o jos kulminacija - trijų Jak-50 skrydis po tiltu. Galingus lėktuvus pilotuos prieš 15 metų Lietuvos rekordą pasiekę lakūnai Rolandas Paksas ir Robertas Noreika bei prie jų vėliau prisidėjęs kolega Algimantas Žentelis.

 

Pernai rugsėjį ekstremalių vaizdų pasiilgę druskininkiečiai ir miesto svečiai trijų pilotų skrydį po senuoju tiltu per Nemuną jau regėjo - vyrai surengė repeticiją prieš kelionę į pasaulio grupinės akrobatikos čempionatą, šių metų gegužę vykusį Kinijoje. Žiūrovams kvapą gniaužė ne tik įspūdingas trijų lėktuvų manevrų sinchroniškumas, bet ir jų greitis, pasirodymo metu siekiantis apie 300 km/h.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė akrobatinio skraidymo komandos lyderis, buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas, Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, atsidėkodami tautiečiams už palaikymą pasaulio čempionate lakūnai norėjo surengti tokią šventę, kur žmonės ne tik užrietę galvas stebėtų akrobatinius triukus danguje, apžiūrėtų fotografijų lauko parodą, kur užfiksuotos akimirkos iš Kinijos čempionato, bet ir linksmintųsi patys.

„Norime surengti teatralizuotą pasirodymą kodiniu pavadinimu „Tango tiltai“ - gros tango muzika, suksis šokėjų poros, o lėktuvai įvairiais rakursais „šoks“ su tiltu. Manau, kad ir žiūrovus tango muzika uždegs šokiui - turėtų būti labai gražus, ekspresyvus, jausmų nestokojantis renginys“, - vylėsi R.Paksas ir džiaugėsi, kad ir Druskininkų savivaldybė bei meras akimirksniu įvertino šventės idėją ir prisideda ją įgyvendinant.

Išskyrus lietuvių akrobatinio skraidymo meistrus, tokių „šokių“ su tiltais pasaulyje niekas nedaro, taigi visus pasirodymus drąsiai galima vadinti rekordais ir registruoti Lietuvos rekordų knygoje. Tačiau lakūnai nekelia sau tokio tikslo.

„Prieš 15 metų drauge su R.Noreika ir šviesaus atminimo kolega Leonu Joniu, praskridę po Verkšnionių tiltu per Nerį, užregistravome Lietuvos rekordą, ir tas pažymėjimas guli kažkuriame stalčiuje. Ne dėl registracijos ar kolekcionavimo mes tai darome, - teigė R.Paksas. - Grupiniai skrydžiai yra aukščiausios prabos akrobatika, jie suteikia galingą užtaisą, siela tarsi švitriniu popieriumi prasivalo. Išlipi iš lėktuvo kitoks, su kitu požiūriu į gyvenimą, kasdienės problemos atrodo tokios menkutės, ypač jeigu skrydis gerai pavyksta ir žiūrovams padovanoji nepakartojamą reginį.“

Jis prisipažino dar gyvenantis įspūdžiais iš praėjusį savaitgalį Kenčyne (Lenkija) vykusio 19- ojo tarptautinio Mozūrijos aviacijos šou. Ten lietuvių pilotų trijulė, Kinijoje pelniusi Harmoningiausios titulą, vėl buvo įvertinta kaip viena iš geriausių komandų.

„Startavome iš aerodromo, esančio netoli vadinamojo Vilko guolio, kur Antrojo pasaulinio karo metu buvo įrengti Hitlerio ir kitų vokiečių vadų slapti bunkeriai. Pasiekus už 30 km esantį kurortinį miestelį, pasirodymai vyko virš vandens, žmonės juos stebėjo iš paplūdimių, pievelių, restoranų, nuo jachtų, katerių... - pasakojo R.Paksas. - Kenčyno aeroklubo vadovas žinomas verslininkas Stanislovas Tolminskis per renginio uždarymą oficialiai pakvietė visus žiūrovus rugpjūčio 18-ąją atvažiuoti į aviacijos spektaklį Druskininkuose.“

Po senuoju tiltu per Nemuną nardysiančios komandos lyderio R.Pakso kolega dešiniajame sparne - bendraamžis R.Noreika, kairiajame - A.Žentelis. Vyrai džiaugiasi, kad prieš porą savaičių suspėjo sutvarkyti savo oro paukščius Jak-50, nes visi trys iš Kinijos grįžo aplaužyti. Išardyti lėktuvai parkeliavo geležinkeliu, sukrauti į du konteinerius - greičiausiai keliant juos kranu ant platformos konteineriai nukrito. Bet ši nesėkmė pilotų planų nesužlugdė.

Paklaustas, kokie kriterijai lemia grupinės akrobatikos skrydžio sinchroniškumą ir harmoniją, R.Paksas pripažino, ko gero, svarbiausią esant besąlygišką pasitikėjimą vienas kitu.

„Turbūt teisingas posakis, kad turi būti suvalgęs su tais kolegomis pūdą druskos, - šypsosi lakūnas, pirmą kartą į dangų pakilęs 16-os. - Tai, kad kiekvienas atskirai turi mokėti gerai skristi, yra normali sąlyga grupinei akrobatikai. Kitas dalykas - psichologinis pasirengimas: „prieiti“ prie sparno, „stovėti“ ten yra viena, bet mes juk darome manevrus, kilpas, pervertimus, sukimus, ir visa tai atliekame esant mažam aukščiui, o atstumas tarp tavo ir kolegos lėktuvo sparnų - vos 1,5 metro. Kartais ir oro sąlygos nepalankios - blaško, debesys ar pan. Tu turi dirbti, dirbti ir dirbti, kad šitas dalykas pavyktų.“

Kita vertus, anot R.Pakso, niekada nebus geros grupės ore, jeigu žmonės ant žemės negali vienas kito suprasti, sutarti ir psichologiškai būti pasirengę atlikti savo vaidmenis.

„Mano vaidmuo, kaip grupės lyderio, - skrendant priekyje užtikrinti, kad neužkliūsiu už žemės, nekliudysiu tilto, padarysiu viską, kas suplanuota. Per radiją komentuoju, kas bus, ką darysime, jeigu kartais kas ne taip, nuneša kur nors į šalį. O vaikinai prie sparno, jie nemato nieko, tik mano sparną, jie yra, galiu pasakyti, dantimis įsikibę į sparną ir laikosi atstumo. Bet jų atsakomybė tokia pat, ir jie manimi turi pasitikėti besąlygiškai. Lygiai taip pat ir aš jais pasitikiu besąlygiškai, nes ir jie gali „pervažiuoti“ su propeleriu per mano lėktuvo sparną ar variklio dangtį. Mes visi šlapi išlipame po skrydžio... - pripažįsta daugkartinis akrobatinio skraidymo čempionas. - Jeigu tokią atsakomybę, kokią prisiima lakūnų komanda, bent šimtąją jos dalį, prisiimtų mūsų politikai, Lietuvoje būtų tikras rojus.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net