1 nuotr.Visiems šalies vairuotojams galioja prievolė būti apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu, tačiau Lietuvoje jau pats žodis „draudimas“ suprantamas iškreiptai. Iš patirties galiu pasakyti, kad tai labiau primena lizingą.
Prieš kelerius metus teko patirti mažą eismo įvykį, taigi draudimas man kainuoja gerokai brangiau. Apsilankius „Lietuvos draudimo“ aptarnavimo vietoje ir tarp kitko paklausus, kodėl kaina gerokai padidinta, man buvo paaiškinta, kad bendrovė dėl mažo įvykio patyrė didelių nuostolių, todėl dabar juos turi kompensuoti - imti iš manęs didesnius pinigus. Tačiau juk tokia ir yra draudimo esmė: žmonės moka draudimo įmokas, kad įvykus nelaimei draudimas padengtų išlaidas. O tas draudimo įmokas juk moka pusė (jei ne daugiau) Lietuvos! Todėl man nesuprantamas atsakymas, kad dėl mažareikšmio įvykio turėsiu mokėti daugiau, kad atlyginčiau įmonei nuostolius. Tai labiau primena lizingą - kai iš pradžių nemoki nieko ir gauni paslaugą, o vėliau turi po truputį už ją atsiskaityti ir dar su procentais.
O baisiausia, kad šiuo metu šalies draudimo rinkoje nėra jokios alternatyvos. Situacija primena ne konkuravimą, o kartelius, juk net šiemet visi lyg susitarę ėmė ir padidino draudimo kainas, aiškindami, kad pavargo dirbti nuostolingai. Klausimas - tai kam verstis tokiu bizniu, kur visi patiria vien nuostolių?
Vilnietis
