respublika.lt

Disidentas, buvęs VSD vadovas P.Plumpa: Teisėsauga tarnauja politikams (11)

2018 vasario mėn. 15 d. 10:25:58
Danas NAGELĖ, žurnalistas

Petras Plumpa - žinomas Lietuvos disidentas, įvertintas ir valstybės apdovanojimu. Gūdžiais sovietiniais laikais jis ieškojo teisybės, kovojo už Nepriklausomybę, todėl ne kartą buvo tremtas, sodintas į lagerius. Už teisybę kovoja ir dabar. Tačiau ne visada ją randa, nors įžvelgia daugybę šalies skaudulių. Didžiausias - normalioje demokratinėje, teisinėje valstybėje daug kas turėtų būti kitaip, nei yra Lietuvoje. Taigi į „normalių“ sąrašą disidentas dabartinės Lietuvos įtraukti negali.

 

- Komentuodamas 2017 m. Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės kalbą Seime jūs pažymėjote, kad žinoma disidentė buvo užsipulta dėl to, jog sako tiesą. Užsipulta, nes reikalauja, kad būtų paskelbta nuo visuomenės slepiama informacija, kurią ji turi teisę žinoti. Kokią slepiamą informaciją turėjote mintyje? - „Vakaro žinios“ teiravosi Petro PLUMPOS.

- Visų pirma, 2012 m. gegužės 14 d. įvykius, kai Garliavoje gausios policijos pajėgos atėmė mergaitę. Jos likimas yra slepiamas, nors visuomenei labai rūpi. Manau, kad slepiama, nes tos istorijos dalyvės yra labai svarbios liudininkės, kurios atskleistų pedofilijos klano užkulisius. O toks slėpimas liudija, kad yra įsipainioję labai įtakingi asmenys. Kito paaiškinimo nėra. Eiliniai žmogeliai, pedofilija užsiiminėjantys mokyklose, darželiuose, yra drąsiai traukiami į dienos šviesą. Nes yra vietinė nomenklatūra, kuri, net ją ir demaskavus, nesudarytų pavojaus įtakingiesiems. Kaip buvo demaskuotas pedofilijos tinklas Latvijos valstybiniuose sluoksniuose. Smulkieji Lietuvoje į dienos šviesą ištempiami tam, kad būtų parodoma, esą prieš pedofiliją neužsimerkiama, prieš ją kovojama.

- Bet slepiama ir kitokia informacija nuo visuomenės. Pavyzdžiui, kodėl prezidentūra į vadinamąjį „juodąjį viceministrų sąrašą“ 2014-aisiais įtraukė 9 asmenis. Net ir jiems patiems nebuvo paaiškinta, kuo yra kaltinami, dabar trys jau nebegali apsiginti, nes išėjo anapilin.

- Šį atvejį galima paaiškinti labai paprastai. Informaciją apie kandidatus į aukštesnius postus teikia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Net nepatvirtinta informacija pateikiama valstybės vadovams. Kaltinamiems žmonėms informacija neskelbiama, kad būtų išvengta bylinėjimosi teismuose. Jei jie nieko nežinos, neturės pagrindo kreiptis į teismą. Normalioje demokratinėje, teisinėje valstybėje tai būtų nepriimtina. Tačiau „normalioje“, o ne tokioje kaip mūsų.

- Turbūt su demokratinės, teisinės valstybės principais neturi bendro ir praktika, kad žmonės apkaltinami garsiai, o po to reabilituojami tyliai?

- Turite mintyje tariamus KGB agentus? Todėl negalima vos gavus kokį nors nieko neįrodantį popierėlį apie tai skelbti garsiai. Kaip ir apie tariamus seksualinius priekabiautojus. Paskleidžiamas gandas, sugadinami gyvenimai, o po to gali paaiškėti, kad tai tebuvo kokia nors keršto akcija.

- Jei paaiškėja, kad žmogus buvo kaltinamas nepagrįstai, kodėl niekas už tai neatsiprašo?

- Nėra moralės. Štai garsiai signatarai paskelbiami grėsmėmis nacionaliniam saugumui, o po to tyliai tik jiems patiems pranešama, kad jie nekėlė grėsmių. Manau, kad kai kuriais atvejais specialiosios tarnybos, teisėsauga tarnauja politikų interesams.

- VSD grėsmėmis nacionaliniam saugumui buvo paskelbęs du signatarus vien todėl, kad jie dažnai cituoti užsienio žiniasklaidoje. Ar jūs neįžvelgtumėte grėsmių, jei Lietuvos prezidentu taptų SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda? Ar jis būtų laisvas nuo užsienio kapitalo priiminėti sprendimus?

- Ir man keista, kad niekas neįžvelgia jokių grėsmių, išskyrus „Vakaro žinias“, „Respubliką“ bei Seimo narį Žygimantą Pavilionį. Turbūt visi galvoja, kad bankas, kuris samdo minėtą asmenį, yra Europos Sąjungos, todėl jokių grėsmių nekiltų. Tačiau ir ta pati ES nėra vienalytė, todėl nereiškia, kad Švedijos politika šimtu procentų atitinka Lietuvos politiką. Ypač vidaus politika smarkiai skiriasi Lietuvoje ir Švedijoje, jų sutapatinimas tikrai keltų pavojų.

- Pokalbį pradėjome apie informacijos nuo visuomenės slėpimą. Nestebina, kad net nusikaltėlių arba įtariamųjų nuotraukos skelbiamos tik uždengiant jų akis - kad žmonės jų nepažintų?

- Tai tikrai yra labai keista. Juk nuotraukų viešinimas prisidėtų ir prie didesnio nusikaltimų išaiškinimo, būtų surasta daugiau liudininkų, kurie nuo to paties asmens nukentėjo.

Kai po kaukėmis savo veidus slepia STT agentai - visai suprantama. Jie slepiasi ne dėl savo saugumo, o tam, kad nebūtų atpažinti per vykdomas kitas operacijas, nes tik neatpažįstami jie gali dirbti veiksmingai. Tačiau kodėl slepiami įtariamųjų veidai - man irgi visada būdavo didžiulė mįslė.

Susidaro įspūdis, kad įtariamųjų, nuteistųjų teisėmis labiausiai rūpinamasi norint įtikti Briuseliui. Ir kalbu ne tik apie veidų slėpimus, kas tikrai neprisideda prie atgrasymo. Kalbu ir apie vis gerinamas kalinamųjų gyvenimo sąlygas. Mūsų politika kalinių ir jų aukų atžvilgiu yra neadekvati. Visų pirma, visas dėmesys turi būti skiriamas aukoms. Sunku žiūrėti reportažus, kuriuose rodoma, kaip gerai gyvena nusikaltėliai, o apie aukas - nė žodžio. O kai kalėjimuose taip gerai, laisvėje vos sugebantys išgyventi gali pagalvoti: kodėl man nenusikaltus, juk kalėjime geriau gyventi. Galima ir pasimokyti, ir gauti įvairių gėrybių - medaus, razinų, cinamono, pripučiamą lėlę, susidėti dantis ir kitaip sveikatą pasitaisyti.

- Gal politikai, siekiantys gerinti įkalinimo sąlygas, nori apsidrausti, nes patys nėra garantuoti, kad niekada nesės?


- Gal ir taip, bet labiau jie bijo Briuselio kritikos. Kaip anksčiau vizginome uodegą prieš Kremlių, taip dabar - prieš Briuselį. Tokiais veiksmais mes tikrai nesumažinsime nusikalstamumo. O nusikaltėlių teisių išaukštinimas, pamirštant aukų teises, tik dar labiau didina nusivylimą valstybe. Susideda visas rinkinys nusivylimų, dėl kurių žmonės bėga iš Lietuvos.

Dosjė

Petras Plumpa gimė 1939 m. sausio 6 d. Rokiškio r. 1954 m. įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją, kuri bendradarbiavo leidžiant nelegalų laikraštėlį „Laisvės balsas“. 1958 m. vasario 16 d. P.Plumpa ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos trispalvę, netrukus su bendraminčiais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, tačiau ji gyvavo neilgai: 1958 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir su septyniais draugais nuteistas septyneriems metams - ištremtas į Mordoviją.

1965 m. sugrįžęs į gimtinę nelegaliai daugino katekizmus, nuo 1969 m. perėjo į nelegalų gyvenimą Pluiro pavarde ir užsiėmė tik nelegalios literatūros leidyba: daugino Antano Maceinos, Juozo Girniaus, Stasio Ylos knygas, Molotovo-Ribentropo pakto medžiagą ir t.t. 1972 m. kartu su kun. Sigitu Tamkevičiumi pradėjo leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. 1974 m. vėl buvo nuteistas 7 metams.

Po Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai. 1992 m. rugpjūtį-1993 m. sausį - VSD generalinis direktorius, 1993-2001 - Vyriausybės patarėjas religijų klausimais. 1999 m. prezidentas Valdas Adamkus P.Plumpą apdovanojo Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (11)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖS: Europos futbolo klubų Čempionų lygos šeštojo turo rungtynėse D grupėje antradienį pergales iškovojo Gelzenkircheno „Schalke 04“ (Vokietija) ir „FC Porto“ (Portugalija) ekipos.
  • VĖL ATVIRA: Triumfo arka Paryžiuje po beveik dviejų savaičių pertraukos trečiadienį vėl bus atvira lankytojams; tai antradienį paskelbė Prancūzijos paminklų departamentas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar dalyvaujate protesto akcijose, mitinguose?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     0 C

-2     0 C

 

   -2   -1 C

  0    +2 C

 0   +2  C

 

  -1   0 C

    2-7 m/s

    3-4 m/s

 

   5-6 m/s