Didžiosiose arenose vėjai nešvilpaujanuotraukos

2011 gruodžio mėn. 03 d. 16:28:12 Perskaitė 2295

Besirengiant Europos krepšinio čempionatui, Lietuvoje vien šiemet duris atvėrė trys didelės arenos. Jos atidarytos Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje. Dabar pritraukti žiūrovus lengva tik Kaune, kitur anšlagas yra reta šventė. Alytiškiai stengiasi tai kompensuoti masiniu sportu, o Klaipėda ketina išnaudoti ledo dangą, kurios dar nėra. Miesto dotacijų neprireikia tik uostamiestyje.

Nors gyvename nedidelėje valstybėje, Lietuvoje yra net šešios modernios arenos. Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje jos pastatytos anksčiau. Ne paslaptis, kad didžiąsias statybas paskatino Europos čempionatas. „Vakaro žinios“ domėjosi, kaip pirmenybėms pasibaigus sekasi Kauno, Klaipėdos ir Alytaus arenų valdytojams.

Kaunas - viena arena per daug

Laikinoji sostinė turi „Žalgirio“ komandą, o Eurolygos rungtynės garantuoja ištikimų sirgalių antplūdį. Lankomumu, dėmesiu ir renginių kiekiu naujosios arenos valdytojai nesiskundžia.

Pasak areną administruojančios UAB „Kauno arena“ atstovės Angelės Dementavičiūtės, vienas po kito vyksta įvairaus pobūdžio renginiai: nuo sporto varžybų, koncertų, spektaklių, parodų iki kino festivalių, konferencijų ar net privačių renginių. „Jau pirmųjų arenos renginių lankomumas, ekskursijų po areną poreikis rodo, jog ji tapo traukos centru ne tik Kauno mieste, bet ir visoje Lietuvoje, o arenos veikla ir toliau bus finansiškai sėkminga“, - įsitikinusi ji.

„Žalgirio“ arena atiduota valdyti koncesininkui - UAB „Ūkio banko investicinei grupei“. Kauno savivaldybė jai įsipareigojusi kasmet primokėti po 3 mln. litų išlaikymo išlaidoms padengti. Savo ruožtu koncesininkas įsipareigojęs investuoti iki 32 mln. litų, kasmet surengti iki 70 renginių. Gruodžio mėnuo arenai bus ypač užimtas. Numatyti cirko pasirodymai, spektakliai, ledo šou, krepšinio kovos, labdaringi renginiai, įvairūs koncertai, o paskutinį šių metų vakarą - iškilmingas Naujųjų metų sutikimas. Aiškėja ir kitų metų renginių grafikas.

Atidarius „Žalgirio“ areną, laikinojoje sostinėje atsirado nauja problema - aštuntą dešimtmetį skaičiuojančiai Kauno sporto halei kilo uždarymo grėsmė. „Legendinės halės likimas - miesto valdžios rankose”, - sakė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis.

Iki šiol Kauno sporto halė laikėsi iš čia organizuojamų sporto varžybų ir pramoginių renginių - miesto biudžeto pinigų negaudavo nė lito. Numatytiems projektams įgyvendinti metams prireikdavo maždaug 2 mln. litų, juos halė užsidirbdavo pati. Atvėrus duris „Žalgirio“ arenai, halei atėjo sunkūs laikai, todėl be miesto paramos išsiversti niekaip nepavyks.

Buvo įvairių siūlymų: sporto halę atiduoti Lietuvos kūno kultūros akademijai; paversti ją viso miesto studentų sporto baze; įrengti visos Lietuvos sporto muziejų. Absurdiškiausias siūlymas - halėje įrengti mėsos turgų. V.Snarskis įsitikinęs, kad halė turėtų išlikti ir būtų sėkmingai naudojama sportui.

Faktai

Kauno arena yra didžiausia Baltijos šalyse. Per sporto varžybas joje telpa 12 300-15 442, per koncertus - iki 17 500 žiūrovų. Į statybą ir aplinkos tvarkymą investuota daugiau kaip 228 mln. litų.

Klaipėda - ne konkurentė didmiesčiams

Uostamiestis neturi savo „Žalgirio“, taigi ir lankomumas „Švyturio“ arenoje yra daug kuklesnis. Pasak UAB „Klaipėdos arena“ direktorės Jolitos Krickės, po Europos čempionato užpildyti tribūnas pavyko tik kartą - per Nikolajaus Baskovo koncertą. Arenos vadovė apskaičiavo, jog spalį įvyko šeši renginiai, lapkritį - septyni. „Tinklelis yra gana gausus. Šiuo metu renginių gausa tikrai nesiskundžiame“, - sakė J.Krickė. Gruodį tikimasi 13-14 renginių.

Iš sporto komandų naujoje salėje žaidžia tik „Neptūno“ krepšininkai. Be to, arenoje veikia Knašio krepšinio mokykla, treniruojasi vaikai. Gruodį arenoje vyraus koncertai ir ledo šou. Garsiausias atvažiuosiantis atlikėjas - italas Totas Kutunjas. Konkuruoti dėl didžiausių žvaigždžių su Vilniumi ar Kaunu uostamiestis negali. „Visada didieji turai nesirenka mažesnio miesto ir mažesnės arenos. Mūsų arena už Kauno mažesnė daugiau nei du kartus. Be to, mes esame Vakarų Lietuvoje ir labai nutolę nuo Vilniaus. Kauno arena yra centre ir gali pritraukti visą Lietuvą“, - dėstė J.Krickė.

Arena priklauso savivaldybei, bet jos valdymas yra grynai komercinė veikla. Direktorė pažymėjo, kad dotacijų iš miesto valdytojai nereikalauja: „Dirbame už nulinį koncesijos mokestį. Esame vienintelė tokia arena Lietuvoje. Stengiamės daryti kuo daugiau renginių, nes mums reikia išlaikyti šią areną. Mums niekas nesumoka nei už elektrą, nei už šildymą, nei už vandenį, nei už eksploataciją ir techninę priežiūrą. Ir nuolaidų niekas nedaro. Miestui arenos išlaikymas nieko nekainuoja.“

Panevėžio arena turi dviračių treką, o Alytaus - gerą baseiną. Kuo gali pasigirti Klaipėda? „Kitos arenos neturi stacionaraus ledo. Kol kas mes jo irgi neturime, bet pagal projektą taip bus. Visa šaldymo sistema jau įmontuota per statybas. Iš kitų arenų tai padaryti gali tik Kaunas. Arba stacionarų, arba bent mobilų ledą gruodžio mėnesį mes tikrai turėsime. Trys suplanuoti renginiai tikrai įvyks“, - pasakojo J.Krickė.

Faktai

Klaipėdos arenoje per sporto varžybas telpa 4400-6500, per koncertus - iki 6600 žiūrovų. Statybos kainavo maždaug 70 mln. litų.

Alytaus variantas - sportas masėms

Didžiąsias žvaigždes sunku pritraukti Klaipėdai, o Dzūkija apie jas gali tik pasvajoti. Anot Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktoriaus Valdo Kučinsko, arena pernelyg maža, kad koncertų organizatoriai vežtų garsenybes. Jei atvežtų, bilietai alytiškiams būtų ne pagal kišenę. Pilnas tribūnas surinko tik SEL koncertas.

Tačiau gyvenimas salėje nuolat verda. Alytus nuėjo kitu keliu nei kiti miestai, kurie patikėjo arenas koncesininkų valdymui. Statinį valdo sporto ir rekreacijos centras, jame nuo ryto iki vakaro vyksta treniruotės. Tiesa, trūksta aukšto lygio varžybų. Alytaus „Savanoris“ žaidžia tik trečioje pagal pajėgumą Regionų krepšinio lygoje. Daugiau dėmesio sulaukė rankinis. Vyrų klubas „Almeida-Stronglasas“ žaidė net Europos Iššūkio taurės varžybose. Į jas atėjo maždaug 1500-2000 žmonių. Regionų krepšinio lygos rungtynes žiūri maždaug 400 sirgalių. „Nesame komercinė organizacija, nesiekiame pelno“, - pažymėjo V.Kučinskas. Už arenos išlaikymą moka miestas. „Mes turime ir baseiną, ir sporto mokymo įstaigą. Mums priklauso ir stadionas, atskira sporto bazė Matučio gatvėje, šaudykla. Pas mus yra 130 darbuotojų, 19 sporto šakų, 65 treneriai. Sportuoja 2000 tūkst. moksleivių, neskaičiuojant klubų. Visam sportui savivaldybė per sporto centrą skiria maždaug 4,5 mln. litų per metus. Alytaus arena turi tarptautinius reikalavimus atitinkantį 50 m ilgio baseiną, o tai Lietuvoje - didelė retenybė. Pasak V.Kučinsko, jau ne pirmus metus visos svarbiausios Lietuvos plaukimo varžybos vyksta Dzūkijoje.

Faktai

Alytaus arenoje per sporto varžybas telpa 5500, per koncertus - 7000 žiūrovų. Pastato rekonstrukcija kainavo maždaug 35 mln. litų.

L.Kleiza: „Sporto salių - tiek, kiek reikia“

- Ar tokiai mažai šaliai kaip Lietuva šešių didelių, brangių arenų nėra per daug? - „Vakaro žinios“ klausė garsaus krepšininko, Lietuvos rinktinės ir NBA žaidėjo Lino Kleizos.

- Gal kam ir atrodo, kad Lietuvai šešios didelės arenos - per didelė prabanga, bet aš taip tikrai nemanau. Arenų yra tiek, kiek reikia, gal net per mažai! Jų, tegul ne tokių didelių ir modernių, galėtų būti ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose.

- Bet arenų statyba atsiėjo didelius pinigus.

- Sutinku, lėšų naujoms modernioms arenoms pastatyti Lietuva išleido nemažai. Bet, kita vertus, mes ruošėmės surengti Europos krepšinio čempionatą, todėl be naujų arenų išsiversti niekaip nebūtų pavykę. Antra, nemažai pinigų tam skyrė ir Europos Sąjunga. Be to, ištisus metus arenose organizuojami ir kitokio pobūdžio renginiai. Panevėžio arena naudojama dar ir dviračių sportui, todėl negalima teigti, kad naujosios arenos naudojamos vien krepšiniui, kad pasibaigus Europos čempionatui jos tik nuostolių duos.

- Vis dėlto futbolo varžybų arenoje nesurengsi. Šios ir kitų sporto šakų atstovai galbūt pagrįstai bamba, kad visa, kas geriausia, šalyje skiriama tik krepšiniui?

- Iš tikrųjų tokiuose bambėjimuose yra nemažai tiesos. Pats dabar sportuoju lengvosios atletikos manieže, su kitų sporto šakų atstovais, ir matau, kokia čia situacija. Lengvaatlečiai tikrai turėtų treniruotis geresnėmis sąlygomis nei dabar. Niekada nebuvau už tai, kad viskas būtų atiduota tik krepšiniui. Negalima prisidengiant krepšiniu skriausti kitų sporto šakų. Dėl futbolo - atskira kalba. Futbolą labai mėgstu ir žaisti, ir žiūrėti varžybas, visame pasaulyje tai yra sportas „numeris vienas“, tik Lietuvoje galbūt „numeris du“. Bet taip pat žinau, kad Lietuvos futbole „vaikšto“ gana dideli pinigai. Tik mūsų šalies rinktinės žaidimas kažkodėl ne tokio lygio, kokį norėtųsi matyti. Būtų pergalės - manau, tautiečiai ir dėl futbolo pamestų galvas taip pat, kaip yra išprotėję dėl krepšinio.

- Ar įsivaizduojate, kad žiūrovų pilnas arenas, pavyzdžiui, Klaipėdoje ar Panevėžyje, galėtų pritraukti vietos krepšinio klubai? Neatrodo, kad arenos dabar lenkia bendrą žaidimo lygį?

- Man visai nekeista, kad arenos, kuriose žaidžia vietos komandos, nebūna pilnos. Visame pasaulyje taip yra. Kai žaidžiau Graikijoje, pilna arena prisirinkdavo tik tada, kai atvykdavo geras, žinomas varžovas. O šiaip tekdavo ir pustuštėje salėje rungtyniauti. O kad Lietuvos arenų lygis aukštas - tik džiaugtis reikia.

- Ar teko kurioje nors iš naujųjų arenų ne stebėti krepšinio varžybas, o dalyvauti kitokiame renginyje?

- Kol kas ne. Tiesa, buvau Kauno „Žalgirio“ arenos atidarymo šventėje. Ši arena, be abejo, ypatinga. Jai Lietuvoje nėra lygių. Ir ne tik dėl to, kad ji - strategiškai geroje vietoje, pačiame Lietuvos viduriuke, bet ir maloniai stulbinančiomis galimybėmis - šitiek daug žiūrovų arenoje telpa!

- Gal būtent šioje arenoje norėtųsi ir kelialapį į Londono olimpines žaidynes iškovoti?

- O, čia jau politikuoti pradedate. (Juokiasi.) Aš - krepšininkas, pasirinkimo neturiu. Bet jei duodu žodį, jo ir laikausi. Be abejo, būtų smagu, kad būtent „Žalgirio“ arenoje toks kelialapis būtų įteiktas. Aš juk kaunietis.

- Labai rūpinatės vaikais, jų užimtumu, esate įsteigęs paramos ir labdaros fondą. Ar nemanote, kad didžiosios arenos vis dar sunkiai pasiekiamos likimo nuskriaustiems vaikams, kad tai - tik pasiturinčiųjų džiaugsmas?

- Arenos dar palyginti labai naujos, be to, vyko Europos čempionatas, todėl fondo globojamiems vaikams suorganizuoti apsilankymą „Žalgirio“ ar kurioje kitoje arenoje tiesiog pritrūko laiko.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net