respublika.lt

2018 rugsėjo 18, antradienis

Didžioji grėsmė - ne tualetuosenuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 09 d. 16:22:21
Dalia Savickaitė

Utenos apskrities regionas įdomus ir Lietuvai, ir pasauliui. Čia atliekamas eksperimentas su gyvais žmonėmis: ar išliks gyvybė šiame regione, kuomet radioaktyvių atliekų saugykloje pasibaigs šių atliekų saugojimui skirtas laikas. Jis trumpas - 25 metai, o kas toliau? Niekas nežino.

 

Atvažiavo, pamatė, išvažiavo...

Liepą Visagine lankėsi ES politikų komanda, kurioje ir buvęs ilgametis Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Susirinkusieji svarstė, kaip vyksta atominės elektrinės uždarymo darbai, kaip tvarkytis su finansavimu. Nekalbėta, kas bus su išmontuotomis radioaktyviomis atliekomis, neaptarinėta, kad Lietuva - kaip ir su AE, taip ir su saugykla - lieka branduoline valstybe, neaptarta, kas darytina ištikus avarijai, kad būtų garantuota medicininė pagalba, paruošti keliai evakuacijai, kur slėptuvės, kaip bus sprendžiamos problemos, jei avarijos vienu metu įvyks ir Astrave, ir Visagine... Pagaliau tai ir grėsmė visos Lietuvos gėlo vandens atsargoms, nes požeminiai šaltiniai susisiekia...

Statistika skelbia, kad Utenos apskrityje ir vilkų daugiausia. Jie - pavojingi, bet ne tiek, kiek išsirinktoji šalies valdžia. Lietuvos valdžios, neinicijuojančios net diskusijos šiais klausimais, požiūris į šį regioną atrodo labai vilkiškas: sostinės saugumu rūpinamasi, o štai paribiai - kaip nors... Jokiais tyrimais nepagrįstų reformų lyg ir darymas medicinoje, matyt, atima iš ministro įžvalgos jėgą. Kaip ir iš energetikos, vidaus reikalų, krašto apsaugos, susisiekimo ministrų. Gal jiems premjeras draudžia susitikti ir kompleksiškai spręsti problemas?

Kas bus, jeigu...

Apie pavojingus žmogaus gyvybei objektus reikalinga stipri buferinė zona, kuri mažintų grėsmę ir ten gyvenantiems, ir sostinei, kuri ne taip jau toli, ir visai Lietuvai, ir net kaimyninėms užsienio valstybėms. Kur žmonės slėpsis, kaip evakuosis, kas teiks pagalbą, kur bus vežami ligoniai... Gal ministrai mano gyveną Dievo ausy? Gal jie kokią indulgenciją išsipirko? Ar šiandien jie gali garantuoti, kad įvykus avarijai saugykloje (dėl kurios kokybiškumo nuolat vyksta diskusijos) medicininę pagalbą bus galima teikti pačiame Visagine? Ar Ignalinos, Zarasų ligoninės negalėtų sulaukti pastiprinimo? Čia jau ne tik sveikatos, bet ir krašto apsaugos bei kitų ministrų rūpestis. Tai valstybės problema, tai - grėsmė nacionaliniam saugumui.

Gal tų ligoninių finansavimui lėšų rasis ir kitų ministerijų biudžetuose? Juolab kad neteko matyti jokios analizės apie sergamumą IAE regione: ar išplitusios ligos nėra radioaktyvumo pasekmė? Tegul neužsigaus černobyliečiai, nelaikau jų tyrimo objektais, bet tai, kad nėra sekama jų ligų eiga - eilinė valdžios nuodėmė, nes neaišku, kaip pradiniai pakenkimai mutuoja...

Radioaktyvaus šiukšlyno saugojimas

Žmonijai ypatingą ir neprognozuojamą grėsmę kelia ilgaamžės radioaktyviosios atliekos. Tai tokios atliekos, kurių skilimo trukmė ilgesnė nei 30 metų, pavojingos jos būna šimtus tūkstančių metų. Ir tik po 500 tūkst. metų panaudotas kuras radiotoksiškumu prilygsta natūraliam uranui. Saugumą žmogus suvokia ir kaip saugų tokių atliekų tvarkymą. Vizualiai jos gali nesiskirti nuo pramoninių atliekų: naudoti įrenginiai, išmontuoti prietaisai, drabužiai, filtrai bei skysčiai, bet užteršti radionuklidais. Nuo „tradicinių“ šiukšlių jos skiriasi tuo, kad skleidžia aplinkai pavojingą jonizuojančią spinduliuotę.

Ne visos yra vienodai pavojingos: lemia spinduliuotės rūšis ir intensyvumas. Didelę dalį tokių atliekų Lietuvoje „pagamino“ IAE, bet jų yra ir medicinos įstaigose (ypač onkologiniuose skyriuose), ir pramonės įmonėse, ir mokslo tiriamosiose įstaigose.

Šiukšlynai - Aplinkos apsaugos agentūrų kontrolės objektai. Radioaktyvios šiukšlės - pavojingesnės, todėl jų tvarkymu rūpinosi prie Energetikos ministerijos veikusi Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (toliau
RATA), kurios veikla buvo vykdoma pagal Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ir Radiacijos saugos centro išduotų licencijų reikalavimus, bendradarbiaujant su TATENA ir „Euroatom“ ekspertais. RATA sprendė uždavinius, kaip saugiai galutinai sutvarkyti šias atliekas.

Radioaktyviosios atliekos buvo saugomos Maišiagalos (Širvintų r.) ir bus saugomos Drūkšiniuose (Visagino sav.). RATA kontroliavo, kad jos būtų tinkamai sutvarkytos ir patalpintos į saugyklas ir atliekynus, turėjo stebėti jų saugojimą, vykdyti poveikio aplinkai tyrimus, užtikrinti, kad jos nekeltų grėsmės aplinkai ir žmonėms.

Lietuvaičiai, kaip žiogai IAE uždarant už gautas lėšas šokę ir dainavę, taip sprendę susijusias „socialines“ problemas, baigiantis „šiltam“ finansiniam periodui susizgribo „optimizuoti“ radioaktyvių atliekų tvarkymo procesus. 2018 m. birželio 20 d. energetikos ministro įsakymu patvirtintas VĮ RATA reorganizavimo sąlygų aprašas. Prie VĮ IAE prijungiama RATA. Ar bus galima kontroliuoti atlyginimus atliekyne dirbantiems ir ją prižiūrinčioms institucijoms mokančią IAE direkciją? Ar ji turės rūpintis visos Lietuvos radioaktyviomis atliekomis? Kas tikrins ją? Lyg ir netekome garanto, kuris priverčia visų lygių radioaktyvių atliekų gamintojus atliekas sutvarkyti taip, kad jos nekenktų.

AE reaktoriai bus ardomi pirmą kartą. Tokių darbų praktikos pasaulyje nėra, todėl pasekmės sunkiai prognozuojamos. Įvairūs šaltiniai teigia, kad, be jau nuardytų ir iš visos Lietuvos į Visaginą atvežtų atliekų, teks patalpinti ir numatomas išardyti medžiagas. O tai IAE aktyvios zonos reaktoriuje buvusio 1800 t grafito, kuris eksploatacijos metu kaupė radiaciją. Sukaupta radioaktyvi anglis labai laki, nesuyra kelis tūkstančius metų... Aktyvioji reaktoriaus zona buvo apsupta metriniu grafito sluoksniu: tai dar apie 400 t atliekų... Apsauginio sluoksnio betonas taip pat tapo radioaktyvus, o tai dar 2000 t neprognozuojamo poveikio... Radioaktyvus vanduo, tekėjęs 8 strypais, saugomas separatoriuose, veikė 8 atskyrikliai, kurių kiekvienas sveria apie 300 t... Kažin ar tai viskas...

Grėsmės ir galimybės

Nuo 2011 m. ES pradėjo galioti direktyva, kad šalys narės turi paruošti saugos programas, paremtas realiu finansavimu. Niekas niekada negali būti apdraustas nuo nelaimės. Net preciziškieji japonai Fukušimos tragedijos neišvengė. Patirtis parodė, kad po avarijų grėsmę kelia ne branduolinis kuras, o naudotos įrangos kiekiai, nes nėra kur jų saugoti. Niekas negali apsidrausti nuo žmogaus klaidų. Juo labiau kad dabar dauguma IAE dirbančiųjų yra nusivylę, dirba „nuo - iki“, nebemąsto strategiškai arba yra naujai atvykę ir nebesuvokia visko taip organiškai, kaip ją statę žmonės. Uždarius IAE, rizikos faktorius nemažėja. Tokie specifiniai objektai nuolat yra ir teroristų akiplotyje. Branduolinės valstybės yra padidintos rizikos zonos ir net nedidelė avarija ilgam sutrikdo šalies gyvenimą.

Pasaulio mokslininkai sutelktomis pajėgomis ieško būdų, kaip saugiai sutvarkyti šias atliekas. Bandomasis giluminis atliekynas (apie 500 m gylyje) yra JAV. Švedija ir Suomija yra pradėjusios jų įruošimo darbus, nes paprasti atliekynai problemą neutralizuoja trumpai: maždaug pusę vienos žmonių kartos gyvenimo.

Lietuva, kurioje uždaryta IAE, o kitos pavojingas medžiagas naudojančios įmonės jų „prigamina“, pasistatė paviršinį radioaktyviųjų atliekų atliekyną šalia IAE Visagino savivaldybėje. Atliekyno projektas parengtas išnagrinėjus pasaulio patirtį, atlikus geologinius tyrimus. Tačiau tai laikinas saugojimo būdas. Jei žmonija nesugalvos, kaip radioaktyvias atliekas tvarkyti toliau, tai ateities archeologai, kurie anksčiau nei po 500 000 metų pabandys „atkasti“ tokį „pilkapį“, ko gero, patirs tai, ką patyrė egiptologai įsibrovę į piramides... Jų mirtys buvo aiškinamos ir kaip senųjų dievų bausmė... Labai svarbu, kad naujieji „pilkapiai“ būtų saugomi, kol atsiras naujos technologijos, o iš kartos į kartą informacija apie juos būtų perduodama tiksliai ir tinkama terminologija.

Visos Utenos regiono savivaldybės ir „artimasis užsienis“ nuo rizikos centro yra nutolusios apie 100 km. Įvykus avarijai, nė viena nebus apsaugota. Čia gyvenantys nesupranta Vyriausybės rūpinimosi vien Astravo elektrinės poveikiu aplinkai. Neteko girdėti ir kad regiono Visuomenės sveikatos centrai organizuotų mokymus tokio pobūdžio nelaimei atsitikus. Svarbiausia - grėsmės nepaversti panika, bet būti pasiruošusiems.

Gaila, kad mes ne prancūzai

Branduolinių šalių socialinės veiklos patirtis yra vertinga, reiktų ją žinoti. Vengrija, Prancūzija savivaldybėms moka kompensacijas. Skandinavijoje AE yra atokiai nuo tankiai apgyvendintų vietovių, todėl valstybė kompensacijų nemoka, bet įsipareigoja sukurti ar nuolat gerinti infrastruktūrą, įdarbinti žmones. Šalies savivaldybių politikai turėtų susitelkti ne vien tradicinių šiukšlynų tvarkymui, bet ir darbui su Vyriausybe siekiant gerinti gyventojų gerovę padidintos rizikos zonoje. Ne vienas europarlamentaras sentimentų randa šiame regione: Petras Auštrevičius šaknis randa apie Tverečių, Vytenis Andriukaitis pasakoja apie darbą Ignalinos ligoninėje, B.Ropė augo vos keliolika kilometrų nuo saugyklos. Jo padėjėjas Andrejus Gaidamavičius - puikus ekologas. Galvijų gaminamos dujos, lauko tualetai - grėsmė, o radioaktyvioji saugykla? Gal reikia patarti darbdaviui kalbėti plačiai ir garsiai? Situaciją reiktų vertinti adekvačiai ir nei skriausti gyventojus, nei spekuliuoti grėsmėmis. Situacija reikalauja žmoniškumo, atsakomybės prieš kitas kartas. Ją vertinti reiktų iš naudos - žalos pozicijų, žiūrėti, kad po elektrinės likusi grėsmė čia gyvenantiems būtų kompensuojama sveikatinimu, saugumu, ekonomine nauda, nes lietuviui baugu gyventi Lietuvoje, kuomet valdžia ją naikina savo žinybiškumu.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PABĖGO: antradienį Pietų Korėjos Tedžono mieste, kuris yra už 160 kilometrų į pietus nuo Seulo, iš zoologijos sodo pabėgo puma.
  • NELAIMĖ: Austrijos Graco mieste traukiniui susidūrus su autobusu, vienas žmogus žuvo, o dar 11 buvo sužeista.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar vizitai pas gydytojus ir tyrimai turėtų būti apmokestinti?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +8 +11 C

   +9  +11 C

 

   +8  +10 C

  +11  +24 C

   +22  +26 C

 

   +21  +24 C

  2-3 m/s

 3-5 m/s

 

    2-3 m/s

 

USD - 1.1671 PLN - 4.2955
RUB - 79.4113 CHF - 1.1236
GBP - 0.8888 NOK - 9.5620
reklama
Sveikata Grožis