respublika.lt

2018 balandžio 23, pirmadienis

Dėl sulos nežalokite medžiųnuotraukos (4)

2018 kovo mėn. 17 d. 10:49:22
Dalia BYČIENĖ

Nuo senovės lietuviai vartoja klevų ir beržų sulą kaip gėrimą troškuliui numalšinti, kaip vaistą nuo daugelio ligų, priemonę atgauti jėgas po žiemos, vasarą – po sunkių darbų. Kaip mena vyresni žmonės, stiprindami save lietuviai stengėsi nepakenkti medžiui.

 

Žinojo, kad medis, iš kurio tekinama sula, neišvengiamai praranda daug maisto medžiagų, auga lėčiau, netampa vešlus. Todėl sulai tekinti rinkdavosi menkesnius palaukės beržus ar beržynus, kuriuos jau numatę iškirsti. Dabar beržų sulą savo reikmėms leidžia tik kaimų gyventojai bei privačių miškų savininkai. Tačiau net savo reikmėms leidžiant sulą dera pasirūpinti, kad nebūtų padaryta žalos medžiui. Svarbu laiku pradėti. Beržai sulą pradeda išskirti tirpstant sniegui, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 4-6 laipsnių ir ima brinkti lapų pumpurai. Sulos tekėjimo periodas gali trukti iki balandžio pabaigos, kol išsiskleidžia beržų lapai.

Nežiūrint gamtosaugos įstatymais įteisinto ir iš senolių perimto atsargumo, atsiranda teigiančių, kad sula yra aukso gysla, kurios lietuviai neišnaudoja. Esą Lietuvoje visai be pagrindo stabdomas pramoninis sulos išgavimas, kai kitos valstybės sėkmingai vysto sulos gavybos verslą ir gauna nemažą pelną. Sulos pramonė gerai išvystyta ir Latvijoje, Baltarusijoje. Lietuvoje tokių bandymų iki šiol nebuvo.

Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis įsitikinęs, kad toks verslas jei kam ir atneštų naudos, padarytų didelę žalą gamtai. „Mano ir kitų medžių prižiūrėtojų nuomone, sulos nuleidimas labai kenkia medžiui. Gręžiodami medžius įnešame infekciją. Gal žmogaus gyvenimą tas augalas ir atlaikys, bet iš esmės yra pasmerktas. Kai tenka šalinti senus medžius, iš puvinio galima matyti, kad kažkada jis iš vidaus yra žalotas. Sulą be žalos galima tekinti iš tų medžių, kurie skirti nupjauti“, - teigia arboristas.

Pasak A.Davenio, medžiai, iš kurių intensyviai tekinama sula, gyvena apie 50 metų. Vėliau jie nupjaunami. Sulos gavybos verslininkai užsienyje tai žino. Medžių biologijos žinovą stebina augalų lyginimas su žmogumi. Esą žmogus duoda kraujo šimtus kartų, ir nieko jam neatsitinka. Medžių sula - medžio kraujas, tad kodėl medis negali juo dalintis su žmonėmis. Pasak arboristikos specialisto, negalima lyginti žmogaus su augalu. Tai - kitos sistemos, kita biologija, kitaip ląstelės reaguoja į invaziją.

„Šalindami sergančius medžius, mes atliekame jų patalogoanatomius tyrimus ir aiškinamės. Kartais randame berže ne medinius, o metalinius latakus. Patekus tokiam svetimkūniui, medis jį apauga, pradeda pūti iš vidaus ir galiausiai žūva. Niekas su medžio biologijos žinovais nesitaria, nediskutuoja, įsivaizduoja, kad su gamta gali daryti viską. Iš tiesų, su gamta reikia elgtis labai atsargiai, nes ji pati negali apsiginti“, - įsitikinęs specialistas.

„Rimtų motyvų, dėl ko reikėtų uždrausti lašinti sulą, nėra. Sula buvo leidžiama šimtmečiais, ir miškai išliko. Saugant gamtos išteklius yra nustatytos tam tikros taisyklės“, - pastebi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. Valstybiniuose miškuose sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų, ne plonesnių nei 20 cm skersmens. Jeigu kirtimai numatyti po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje - 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Privačioje žemėje, savo miške, sulą galima leisti, kaip nori, bet ir tai patartina laikytis gamtos specialistų nustatytų taisyklių. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkalamos medžio kaiščiais, užtepamos sodo tepalu, moliu. Už taisyklių nesilaikymą gresia baudos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PLENTAS: sekmadienį Baisogaloje startavo Lietuvos dviračių plento taurės varžybos; pirmajame etape pergalę šventė Eimantas Gudiškis.
  • SMĖLYNAI: Palangos pakrantės eroziją ketinama stabilizuoti smėliu iš Šventosios valstybinio jūrų uosto; to nebuvo daryta pastaruosius šešerius metus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Malta 2 proc

Ar reikia griauti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje?

balsuoti rezultatai

Ar lietuvybė šiandien pavojuje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  0   +3 C

   +6  +8 C

 

   +6   +8 C

  +12   +16 C

   +9  +13 C

 

   +9   +13 C

  6-12 m/s

    8-13 m/s

 

     8-13 m/s

 

USD - 1.2309 PLN - 4.1677
RUB - 75.7375 CHF - 1.1970
GBP - 0.8761 NOK - 9.6050
reklama
Ukis 2018