respublika.lt
e3

Dėl „perdegusių“ medikų kenčia ir ligoniai (4)

2018 spalio mėn. 07 d. 12:44:33
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Niekam ne paslaptis, kad poliklinikose didžiulės pacientų eilės ir medikų darbo krūviai milžiniški. O atlyginimai maži. Suprantama, kalbame apie „valdiškas“ įstaigas. Visa tai sukelia vadinamąjį „perdegimo“ sindromą. Medikai nepailsi, nuolat patiria stresą, be to, jaučia ir psichologinį spaudimą tiek iš administracijos, tiek iš pacientų pusės. Rezultatas - nukenčia ir medikai, ir ligoniai.

 

Visi kalbinti pašnekovai teigė nematantys, kaip, bent jau artimiausiu metu, išspręsti „perdegimo“ sindromo problemą. Tam reikėtų paruošti daugiau medikų, padidinti atlyginimus, taip stabdant emigraciją, imtis ir kitų panašių priemonių. Tačiau visi pridūrė, kad visa tai tėra utopija.

„Esant „perdegimui“, išsivysto neigiamas savęs vertinimas, asmenys tampa apatiški, pikti, jiems tampa sunku dirbti kasdienį darbą. „Perdegimo“ sindromas glaudžiai susijęs su depresija. Ilgą laiką nesikeičiant situacijai darbe, „perdegimo“ sindromas progresuoja ir turi vis didesnį neigiamą poveikį žmogaus psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, asmeniniam gyvenimui bei santykiams su žmonėmis“, - teigiama Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės parengtame pranešime. Atlikti tyrimai rodo, kad tik 26 proc. medikų neturi „perdegimo“ sindromo. Vidutinį „perdegimą“ turi 62 proc., sunkų - 12 proc. gydytojų ir slaugytojų.

Kai kuriems medikams „perdegimas“ atsiranda todėl, kad dirba dviem, net trimis etatais. Ypač tie, kurių šeimos didesnės, yra pasiėmę paskolą. Tačiau Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vienas pranešimo rengėjų Lukas Aranauskas teigia, kad kai kurie medikai sutiktų gauti mažesnį atlyginimą ir dirbti tik vienu etatu. „Tačiau darbo krūvį poliklinikose, ligoninėse koordinuoja administracija. Gydytojas turi priimti tam tikrą skaičių pacientų per nustatytą laiką. Gaudamas vieno etato atlyginimą, jis vis tiek dirba gerokai daugiau. Nes, jei vienam ligoniui skiriamos 9 ar 11 minučių, to gerokai per mažai. Todėl medikas turi arba dirbti ilgiau, arba labai skubėti. Bet kokiu atveju, tai sukelia stresą“, - sakė psichiatras rezidentas L.Aranauskas.

Nuo sausio mėnesio įsigaliojus naujoms įstatymo pataisoms, gydytojas, spėjama, turės dirbti dar daugiau. Nes, jei tą dieną susikaupia 50-80 pacientų, jis privalo juos priimti. Be to, dažnai ateina žmonės su temperatūra, kuriuos privalu priimti tą pačią dieną. Pasak L.Aranausko, jei medikas nespės visų priimti, numatytos sankcijos: atlyginimo mažinimas, kitos nuobaudos.

Šeimos gydytoja Mantė Barzdenytė sakė, kad kai kurie kolegos svarsto emigracijos galimybę. „Aš pati dar neketinu. Tačiau mano jaunesnysis brolis, traumatologas stažuotojas, išvykęs į Vokietiją. Puikiai ten jaučiasi. Apie jokį „perdegimo“ sindromą nėra net kalbos. Be to, pasakojo, kad operacijos metu leidžiama daug ką atlikti pačiam, kai Lietuvoje stažuotojas per opercijas dažnai jaučiasi tik „laikikliu“.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis 2010-2016 m. į SAM kreipėsi apie 1700 gydytojų ir beveik 1500 slaugytojų dėl profesinės kvalifikacijos atitikimo pažymų. Tokią pažymą būtina gauti, norint dirbti užsienyje. „Atkreipiame dėmesį, kad kreipimasis dėl šių dokumentų dar nepatvirtina, kad šie specialistai išvyko dirbti į užsienį, dažnai asmenys dėl šių pažymų kreipiasi po kelis kartus. Turimais duomenimis, savo išvykimą kasmet deklaruoja mažiau nei 10 proc. asmenų, visų besikreipiančių dėl pažymos“, - rašoma SAM atsakyme „Vakaro žinioms“.

Tačiau Medikų sąjūdžio pranešime teigiama, kad sprendimas emigruoti turi tiesioginę sąsają su „perdegimo“ sindromu. Nusprendusių emigruoti respondentų bendras „perdegimo“ įvertinimas buvo 13,5 balo aukštesnis negu tų, kurie emigruoti neketina. Taip pat jų „perdegimo“ įvertinimas buvo 5,46 balo aukštesnis negu tų, kurie emigruotų, jei turėtų tam galimybių.


Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas:

- Žinoma, „perdegimo“ problema egzistuoja. Ypač tarp žmonių su gan sudėtingomis profesijomis. Kada krūviai dideli ir jie vis didėja, persidirbimo sindromas gali pasireikšti. Tai neigiamai veikia tiek medikų sveikatą, tiek jų teikiamų paslaugų kokybę. „Perdegimo“ sindromas, kaip ir finansinė padėtis, be abejonės, skatina ir emigraciją. Mūsų medikų atlyginimai 5-10 kartų mažesni negu Vakaruose. Kita vertus, krūviai nežmoniški. Pacientų populiacija gana serganti. Čia ne Švedija, Norvegija ar Danija, kur dauguma žmonių sveiki. Dauguma pas medikus ateina tik profilaktiškai pasitikrinti. O pas mus ateina jau su problemomis. Dalis grynai dėl psichologinių priežasčių - pasikalbėti. Dirbti labai sudėtinga, didėja medikų sergamumas, pasireiškia psichologinio išsekimo požymiai, trumpėja medikų gyvenimo trukmė. Kiekvieno gydytojo svajonė - dirbti Vakarų Europos šalyje, kur per priėmimo valandas ateina 10-15 pacientų, ir kiekvienam pacientui skirta pakankamai laiko bendrauti, spręsti problemas. Pas mus, gydytojus psichologiškai slegia dar ir tai, kad dėl milžiniškų krūvių jie negali įsigilinti į paciento problemas taip, kaip norėtų. Galvoja, gal ne viską padarė, kaip reikėtų. Žodžiu, gydytojai atsiduria nepalankioje psichologinėje aplinkoje - ir ne todėl, kad per mažai žino. Atsakingai galiu pasakyti, mūsų gydytojai paruošti ne blogiau, o kartais net geriau negu kai kuriose Vakarų šalyse. Tuo labiau kad yra tam tikras psichologinis spaudimas. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie mažiausią gydytojo klaidelę, kiekvienas gali parašyti: matot, koks blogas gydytojas. Visuomenė, o ir valstybė nesaugo gydytojų.

Kitose šalyse, žmonėms, turintiems tokias specialybes, sukuriama saugi aplinka. Darbe nuolat budi psichologai, ateina, paklausia: gal kažkas negerai, gal kažkas sukelia stresą, galime padėti išspręsti problemą. O kur jūs girdėjote, kad Lietuvoje su gydytojais dirbtų psichologai. Šito nėra ir tikriausiai dar ilgai nebus. Tai yra ne tokia paprasta problema ir greičiausia artimiausiu laiku mes tos problemos neišspręsime. Viską lemia menkas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas. Neparuošiame tiek gydytojų, kiek reikėtų, be to, nemaža dalis išvažiuoja. Sunku pripažinti: dalį gydytojų ruošiame turtingoms Europos valstybėms, kurios gauna paruoštus specialistus, tam neišleisdamos nė cento.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (4)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AUGO: Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 8 proc. (584,9 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.
  • ŽEMĖLAPIAI: Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atnaujino stambaus mastelio (M:1 2 000) Lietuvos apskričių centrų ortofotografinius žemėlapius; šie žemėlapiai atnaujinti pirmą kartą nuo jų sudarymo 2008 metais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
e2