respublika.lt
 

Dėl ko kovoja darbo liaudis?nuotraukos (6)

2019 gegužės mėn. 02 d. 08:28:55
Lina VYŠNIAUSKIENĖ

Gegužės 1-ąją, dirbančiųjų solidarumo dieną, buvo surengtos profesinių sąjungų eitynės Gedimino prospektu, nuo Seimo iki Vyriausybės. „Peticijų neteiksime. Esame tiek rezoliucijų, reikalavimų pateikę, bet viskas nugula į stalčius. Šį kartą žinutę, kad profesinės sąjungos nenuleidžia rankų ir kovoja už žmonių teises, perduosime pačiu eitynių faktu“, - sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

×
nuotr. 10 nuotr.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad būtų atsižvelgiama į žmonių teises bei mokamas adekvatus atlyginimas. Stasio Žumbio nuotr.

 

Renginys „Kosmosas tik išrinktiesiems. Kovok dėl savo teisių čia“ prasidėjo Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo. Dalyvauti eitynėse ir po jų prie Vyriausybės vykusiame mitinge susirinko ne tik konfederacijos narių, bet ir daugelio kitų organizacijų, kurios net nepriklauso konfederacijai, atstovai. Šiais metais Gegužės 1-oji pirmą kartą organizuojama ne Socialdemokratų partijos, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Gegužės 1-osios profesinės sąjungos. Šių eitynių tema gan plati, apglėbianti platų teisių spektrą: teisę į orų atlyginimą, prieinamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas, lygų moterų ir vyrų darbo įvertinimą darbe ir namie, lygias teises užsieniečiams, teisę į miesto viešąsias erdves, nemokamą transportą ir pan.

Kad šios problemos daugeliui yra skaudžios, galima buvo spręsti ir iš dalyvių skaičiaus - susirinkusiųjų tikrai buvo ne mažiau tūkstančio. Vienas iš populiariausių dalyvių buvo... keturkojis, pasipuošęs prašmatnia „profsąjungine“ apykakle. „Čia mūsų nuosavas, profsąjungų, šuo“, - išdidžiai jį pristatė Lietuvos nęįgaliųjų profesinės sąjungos pirmininkas Deividas Podleckis.

Pasak jo, dirbančiųjų teisės Lietuvoje labai dažnai pamirštamos. I.Ruginienė taip pat patvirtino, kad „šio renginio raktinis žodis yra „teisės“. Pasak jos, nors profesinių sąjungų atstovai dažnai susitinka su Vyriausybės, Seimo nariais, įtraukiami į darbo grupes, tačiau tai tėra tik regimybė. „Dažni susitikimai, darbas grupėse beveik neduoda jokios naudos, nes į mūsų balsą, į mūsų reikalavimus niekas neatsižvelgia. Jie nugula stalčiuose“, - sakė konfederacijos pirmininkė.

Verslas siekia kuo didesnio pelno iš dirbančiųjų, o darbuotojai siekia susigrąžinti kuo daugiau sukuriamos vertės, turėti daugiau laisvo laiko. Tokiu atveju, dirbantieji - tai absoliuti dauguma žmonių, kurie turi parduoti savo darbą, kad išgyventų. Nepaisant technologinių inovacijų, ekonominio pakilimo naudą jaučia tik kruopelė išrinktųjų. Lietuvoje net ketvirtadalis darbuotojų gauna minimalią algą. Ši alga - „skurdo atlyginimas“, - patenkinantis tik minimaliausius išgyvenimo poreikius, tačiau kuriantis milijoninius pelnus darbdaviams.

Dabar daug diskutuojama apie darbo laiko trukmės nustatymą. D.Podleckis įsitikinęs, kad daugeliu atvejų darbo laiko trukmė galėtų trumpėti. „Žinau įmonę, kurios darbuotojai dirba penkias dienas per savaitę, po šešias valandas. Tačiau darbo rezultatai dėl to nenukenčia, gal net pagerėjo. Viena, tai lemia inovatyvios technologijos, kita - darbuotojai, dirbdami tokiu, jiems palankiu, grafiku, mažiau kavutę gurkšnoja“, - šypsojosi jis.

Pasak D.Podleckio, neįgaliesiems jų teisių pažeidimai - ypač skaudūs. Ir toks darbo laiko trumpėjimas jiems būtų vienas iš palengvinimų. Ne kiekvienas jų gali įstengti efektyviai dirbti visą darbo dieną. Kita problema, kad jiems beveik nesiūloma darbo, kurį galėtų dirbti pagal savo jėgas. Dažniausiai siūlomas kiemsargio ar valytojos darbas.

Vilnietė ponia Irena sakė, kad vargiai beįstengia, tačiau dirbti privalo. Gyvena dviese su vyru, kuris gauna minimumą. Ji, kasdien valydama 42 kabinetus vienoje ministerijoje (plius koridorius ir laiptai) irgi teuždirba minimumą. Prieš metus, tik atėjusi darbintis, užsiminė, kad krūvis labai didelis, gal galėtų būti skaičiuojama pusantro etato? „Jis man net neatsakė, tik pasižiūrėjo. Daugiau nieko nesakiau“, - sakė moteris.

Prie eitynių prisijungusio naujo ekologinio judėjimo „Earth Strike“ („Žemės streikas“) viena iš iniciatorių Julija Baksevičiūtė teigia, kad problema slypi nepaliaujamame kapitalo siekyje didinti pelną, išnaudojant tiek darbuotojus, tiek Žemės resursus, nuo kurių priklauso mūsų visų išgyvenimas. „Nelauksime, kol didelės įmonės įgis sąžinės. Turime savo veiksmais pasiekti, kad naikinti gamtą ir žmoniją taptų nebepelninga. Daug dabartinių darbuotojų teisių buvo iškovotos visuotiniais streikais ir teisė į ateitį neturėtų būti išimtis“, - sakė ji.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +6 +8 C

 

 +10 +13 C

+11 +12 C

+14 +15 C

 

 +16 +18 C

0-4 m/s

 1-5 m/s

 

0-4 m/s

 

USD - 1.1067 PLN - 4.3386
RUB - 70.6938 CHF - 1.0970
GBP - 0.8874 NOK - 9.8905
reklama
Ūkis