Daugiausia darbo draudikams - dėl užlietų butų

Pasirodo, bendrijų pirmininkų galia gerokai apkarpyta, o senesni gyventojai vis dar įsivaizduoja, kad pirmininkas privalo jais rūpintis visais atvejais. Savivaldybė taip pat kratosi bet kokios atsakomybės, tad vienas kitam žalą padarę gyventojai paliekami susitarti tarpusavyje.

Moteris teigė, kad situacija nesikeičia jau beveik visą savaitę. Tą pačią dieną nuvykus į daugiaaukštį I. Simonaitytės gatvėje buvo matyti, kad didelių nuostolių nepadaryta. Ir pati ponia Janina (vardas pakeistas) pripažino, kad bėda nedidelė, tačiau, pasak jos, taip daryti vis tiek negalima. Kad ir nedideli, bet pratekėjusio vandens pėdsakai vis dėlto akivaizdūs. Ji nevalė tos balutės, laikė kaip įrodymą.

Ponia Janina įtaria, kad ta nedidelė čiurkšlė purvino vandens per vamzdynus atitekėjo iš virš jos gyvenančio kaimyno buto tualeto. Kaimynas tame bute apsigyveno maždaug prieš metus. Janina savo bute gyvena nuo pat 1979 metų. Ji bandė prisibelsti pas kaimyną, bet jis neatidaro durų. Patekti pas jį nepavyko ir mums - gal žmogus buvo darbe.

„Bėga kažkokios srutos, o bendrijos pirmininko neprisišaukiu. Skambinau jam, bet jis nesiima jokių priemonių. Manau, kad, kai kaimynas nusišlapina tualete, pas mane ir atbėga tai. Jis manęs neįsileidžia. Pas mane viskas nauja, sutvarkyta. Nors to vandens nedaug, bet tai - ne mano kaltė. Ką gali žinoti, gal jis tyčia taip daro. Parašykite apie tai, kad žinotų ir kitų bendrijų žmonės. Pirmininkas gauna atlyginimą ir nesirūpina gyventojais. Beveik visą savaitę negalėjo sutvarkyti išlaužtų rūsio durų. Per visą tą laiką, kiek aš čia gyvenu, tik vieną kartą turėjau problemų su kaimynais, jie dabar jau mirę, bet tada man namų valdyba viską greitai sutvarkė„, - kalbėjo moteris.

„Aš galiu tik tarpininkauti“

„O kaip jūs įsivaizduojate, kuo aš galiu tai moteriai padėti? Vienas gyventojas užpylė kitą, o kuo čia dėta bendrija? Jie turi tarpusavyje išsiaiškinti santykius, t. y. kas mokės už remontą, už padarytą žalą, ir viskas. Aš juk nesu techninis ekspertas“, - sakė daugiabučio namo savininkų bendrijos „Austėja“ pirmininkas Egidijus Valužis.

Bendrijos pirmininko teigimu, jeigu kaimynai nesusitaria gražiuoju, tada moteris turi kviestis techninius ekspertus.

Priminus, jog gyventojai yra tiesiog pripratę, kad, jeigu kas nutinka, kreiptis į bendrijos pirmininką, E. Valužis atsakė gyventojai paaiškinęs, kad tai - jos ir kaimyno klausimas.

„Kiek man žinoma, iškilo kažkokių bėdų dėl tualeto, gal buvo daromas remontas. Bandžiau prisiskambinti to buto gyventojams, bet niekas nekelia telefono ragelio, durų irgi niekas neatidaro. Aš galiu tik tiek - tarpininkauti jiems tariantis tarpusavyje, bet daugiau - nieko. Neturiu jokios teisės ir galios, nes tai yra dviejų butų savininkų, kurių vienas padarė žalą kitam, klausimas, - komentavo pašnekovas.

„Klausiau moters, ar stipriai bėga vanduo, ar ji pageidauja, kad užsukčiau vandenį stove, ir paaiškinau, kad tokiu atveju visi devyni aukštai neturės vandens, kol nebus išspręsta problema. Ji pasakė, kad vandens užsukti nereikia, stipriai nebėga, bet drėksta. Aš supratau, kad ta problema jau pašalinta, vanduo, pasak moters, jau nebebėga. Tik liko šlapia, ir viskas.“

Neprivaloma pranešti

Bendrijos „Austėja“ pirmininkas nežino, ar tas butas, iš kurio bėgo purvinas vanduo, parduotas, ar ne. Svarstė, kad gal turi tik likusius senus kontaktus, jog nepavyksta prisiskambinti.

Pasirodo, pagal dabartinius įstatymus gyventojai nebeprivalo pranešti bendrijai, kad pardavė butą ar kad kažkas jį įsigijo. Dabar visi šie klausimai tvarkomi savivaldybėse. E. Valužio manymu, todėl ta moteris turi kreiptis į Savivaldybę.

„Pagal šios dienos įstatymą, bendrijų pirmininkams niekas nieko nebeturi pranešti. Dėl remonto reikia duoti žinią tik Savivaldybei. Dabar bendrijų pirmininkams surištos rankos. Kartais patys žmonės savo iniciatyva praneša, kad nusipirko butą, palieka savo kontaktus. O tuos, kurie nieko nepraneša, surasti labai sunku“, - kalbėjo E. Valužis.

Jis teigė, kad negali prašyti išrašo iš Registrų centro, nes neturi tam teisinio pagrindo.

„Šiandieninės Europos Sąjungos įstatymai yra tokie, kad negaliu nei kaupti, nei laikyti informacijos apie asmenis. Pirmininko vaidmuo sumenkintas labai stipriai. Reikalavimai dėl duomenų kaupimo ir administravimo prisitaikant prie ES pakeisti nuo šių metų, o nuo užpernai gyventojai nebeturi pranešti nei apie remontą, nei apie pirkimą ar pardavimą„, - aiškino E. Valužis.

Pasak jo, savivaldybės bendrijų teritorijomis nesirūpina. Bendrija „Austėja“ esą ne kartą skundėsi, kad kiemai neremontuoti, bendros teritorijos nesutvarkytos, žolė nepjaunama, šiukšlės nerenkamos. „Savivaldybė tyli, dvejus metus net nesiteikia atsakyti į mūsų skundus. Skundėmės ne kartą valstybės auditui, bet daugiau nieko negalime padaryti“, - sakė bendrijos pirmininkas.

Savivaldybė gali tik konsultuoti

„Apipylė kaimynas? Tai civiliai santykiai. Jeigu butas draustas, viską sprendžia draudikai. Draudimo kompanija įvertins nuostolius ir juos kompensuos. Kaip ji tai padarys, ar išieškos padarytą žalą iš kaltininko, tai jau jos reikalas. Jeigu butas neapdraustas, tada tai poniai reikėtų kreiptis į antstolius, kad užfiksuotų tą apipylimą, o toliau tartis su kaimynu dėl žalos atlyginimo. Jeigu pats žmogus nesugeba įvertinti žalos, reikia kviestis ekspertus, kad jie apskaičiuotų, kokia žala padaryta“, - išklausęs istoriją sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

Jo teigimu, bendrijos pirmininkas gali tik apžiūrėti tą vietą ir įsitikinti, ar apipylimas įvyko ne dėl bendro naudojimo vamzdyno avarijos.„Bet kuriuo atveju tai nėra pirmininko kompetencija. Jo pareiga buvo ateiti, pažiūrėti, ar tai ne vamzdyno avarija. Abu butai yra privatūs, todėl tarpusavio santykius turi spręsti patys žmonės. Reikia tartis su kaimynu ar geruoju, ar teisine tvarka. Jeigu moteris to negali pati padaryti, jai turėtų padėti giminaičiai“, - komentavo A. Gaižutis.

Jis patikino, kad ir Savivaldybė šiuo klausimu nieko negali padėti, tik pakonsultuoti. „Dažniausiai žmonės savo turtą draudžia nuo stichinių ir kitokių nelaimių„, - mano Savivaldybės atstovas.

„Pradėti reikia nuo bendrijos“

Dainius RIMKUS, UADBB „Lagedra“ vadovas

Didžioji dalis žmonių yra apsidraudę. Kaimynų apipylimai tarp mūsų kompanijos išvardintų rizikų sudaro apie 90 proc. Mūsų pagrindinė žala - padaryta vandentiekio avarijų.

Tiek tas gyventojas, kurį apipylė, tiek tas, kuris apipylė, turi turėti savo draudimo sutartis. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimus sprendžia draudikai tarpusavyje. Žinoma, daug kas priklauso nuo apipylimo priežasties. Jeigu tai nėra bendros avarijos padariniai, už kuriuos yra atsakinga namą administruojanti įmonė, neturint draudimo žalą kompensuoja tas, kas kaltas. Kur yra avarijos židinys, tas ir yra atsakingas.

Abu draudimai - jeigu mane apipils ir jeigu aš apipilsiu - reikalingi. Jeigu apačioje yra ne rūsys, o kaimynai, reikia draustis. Mes patariame žmonėms į tai atkreipti dėmesį. Savo butą gali remontuoti atsižvelgdamas į tai, kiek tam gali skirti lėšų, o kaimynui padarytą žalą turėsi mokėti tiek, kiek jis suskaičiuos.

Žalos atlyginimo procesas nėra sudėtingas. Jeigu likviduojant padarytą žalą statybos darbus atlieka įmonė, tai viskas labai paprasta. Kiek suskaičiavo draudikas arba tas, kas kaltas, tiek ir bus atlyginta. Nemažai žmonių prašo draudiko tiesiog apskaičiuoti nuostolių sumą. Manau, kad tokiais atvejais žalos apskaičiavimas būna labai paviršutiniškas. Tik realiai atliekant statybos darbus kad tų pinigų, kuriuos sumoka draudimo kompanija, neužtenka. Tik pamatęs vizualiai avarijos vietą draudikas gali paskaičiuoti žalą, bet visko iki galo įvertinti negali.

Vandens padaryta žala yra specifinė. Iš pradžių matoma, o paskui išdžiūsta ir atrodo, kad gal tos žalos ir nėra. Tačiau po kurio laiko paaiškėja, kad ji vis dėlto yra, pavyzdžiui, atsiranda tarpai, atšoka „plintusas“ ir kt.

Ponia Janina pirmiausia turėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę raštu, kad būtų užfiksuotas įvykis. Įmonės atstovas turėtų atvykti, nustatyti priežastį ir surašyti aktą. To nepadarius gali iškilti pačios administruojančios įmonės atsakomybės klausimas. Tada, jeigu žmogus turi draudimą, kreipiamasi į draudimo kompaniją, jeigu ne - pagal namą administruojančios įmonės aktą rašo pretenziją tam, kas kaltas.

Beje, draudimo kompanija taip pat klaus, ar apie įvykį informuota namą administruojanti įmonė. Draudikams svarbu, ar yra kaltininkas, jie juk taiko kaltam asmeniui regresinį reikalavimą.

Patarčiau nufotografuoti, kol viskas šlapia ir matoma, parašyti laišką bendrijai, kad tokią ir tokią dieną radau tai ir tai, pridėti nuotraukas ir pakviesti atvykti užfiksuoti faktą. Pirmiausia reikia pradėti nuo bendrijos. Kito varianto tiesiog nėra. Jeigu bendrijos pirmininkas neatvyksta, tada galima kviestis avarinę tarnybą paskambinus į bendrovę „Klaipėdos vanduo“.

Jeigu žmogus nežino, kas yra kaltas, bet aiškiai mato, kad iš viršaus per lubas bėga vanduo, jis gali rašyti pretenziją viršutinio buto savininkui, o šis turi įrodyti, kad ne jis yra kaltas. Galima nevaikštant pas kaimyną bandyti problemą spręsti raštu. Tik klausimas, kokio dydžio žala padaryta, ar apsimoka visas tas vargas. Moteris galėtų pasisamdyti nepriklausomą vertintoją. Jis parengtų ataskaitą, kuri tiktų kreipiantis ir į teismą, tada rašyti pretenziją ar namą administruojančiai įmonei, ar kaimynui, ar abiem. Jeigu per 30 dienų atsakymo nesulaukiama, tada galima kreiptis į teismą. Jeigu pati moteris to negali padaryti, ji gali ką nors įgalioti.