respublika.lt

Daug kur atima lietuvių vaikus

(0)
Publikuota: 2015 vasario 08 10:26:58, Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Daug kur atima lietuvių vaikus

Pasaulis globalėja, tautos maišosi, todėl jau nieko nebestebina, kad iš meilės lietuvės moterys ima melstis Alachui ir viešumoje dėvėti burkas. Kad dalis santuokų su kitataučiais, ypač apsigyvenus svetimoje kultūroje, baigiasi ne itin laimingai, atrodytų, irgi jau nieko nebestebina. Lietuvoje girdime ne vieną istoriją, kaip lietuvėms tenka ašaroti dėl atimtų vaikų. Tokių nelaimingų istorijų pasitaiko net visai čia pat - Europoje. „Vakaro žinios“ su ekspertais aiškinosi, kokie nemalonumai gali laukti, šeimą pasiryžus kurti svetur.

 

Arabų šalys: teks prisitaikyti

Lietuvoje aprašyta jau ne viena skaudi istorija, kai už musulmono ištekėjusiai ir svetimą religiją priėmusiai moteriai vėliau tenka bėgti į gimtąją šalį ir kovoti dėl vaikų. Tą padaryti nelengva, nes daugelis islamiškų valstybių nėra pasirašiusios jokių mums priimtinų susitarimų dėl vaiko teisių apsaugos ir globos. Pagal kai kurių musulmoniškų šalių teisę, vaikų globa tenka tam tėvui, kuris užtikrina vaikų buvimą islamiškoje aplinkoje. Jei musulmonė moteris po skyrybų išteka už kito vyro, iš jos taip pat gali būti atimami vaikai.

Galima priminti lietuvaitės Maimounos Lisauskaitės istoriją, kuriai, ištekėjusiai už pakistaniečio, vėliau teko kovoti dėl trijų pagrobtų vaikų.

Politologas, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius sako, kad dėl kultūrinių skirtumų tikrai ne visos vakariečių ir musulmonų santuokos yra pasmerktos žlugti, tačiau lietuviams, prieš vykstant gyventi į arabų šalis, jis pataria pasiruošti prisitaikyti ir priimti kitokią kultūrą.

„Kiek yra nutikę atvejų, kai lietuvaitės, ištekėjusios už JAV piliečių, grįžta be jų ir be vaikų? Gal 10-15 proc. Kiek yra tokių atvejų su ES šalių piliečiais? Gal irgi 10-15 proc. O kiek už musulmonų? Manau, kad procentas irgi panašus. Ar yra koks skirtumas? Turbūt jokio. Aš nesureikšminčiau to, kad santuoka su musulmonu yra potencialiai pavojingesnė. Tačiau labai svarbus klausimas, ar tos moterys, prieš ištekėdamos, bent įsigilina į tą kontekstą, aplinką, iš kurios kilęs ir į kurią potencialiai nori grįžti jų būsimas sutuoktinis? Problema ta, kad moterys iš meilės ar iš išskaičiavimo išteka, bet neatsižvelgia į tuos skirtumus. Čia labai svarbus gebėjimas prisitaikyti. Nesakau, kad tai neįmanoma, nes manau, kad dalis lietuvaičių tikrai sėkmingai prisitaiko, tampa musulmonėmis arba netampa ir gyvena su sutuoktiniu, o daliai nesusiklosto dėl asmeninių santykių su sutuoktiniu ar jo šeima. Tai labai individualus dalykas“, - sako islamo tyrinėtojas.

Jo teigimu, žmogui verta pasidomėti, į kokią kultūrinę terpę jis vyks gyventi, mat vienos musulmoniškos šalys ar atskiros šeimos yra liberalesnės, kitos labai konservatyvios ir pripažįstančios tik musulmoniškus papročius. „Tie skirtumai gali būti kaip diena ir naktis. Mes, lietuviai, tarp Kupiškio ir Vilniaus tikrai neturime tokių kultūrinių skirtumų, kokie yra tuose kraštuose“, - akcentuoja E.Račius.

Paklaustas, ar už musulmono ištekėjusi moteris nebus šokiruota, kai jos sutuoktinis panorės turėti ne vieną žmoną, politologas sako, kad absoliučioje daugumoje islamo šalių daugpatystė yra uždrausta įstatymu.

„Tai reiškia, kad teisiškai vyras negali turėti daug žmonų. Bet ar neturės meilužių? Aš žinau lietuvių moterų, kurios būtų tapusios tokiomis meilužėmis. Konkrečiai egiptiečio, kuris sakė, kad lietuvė bus žmona, kad jie nueis į mečetę, susituoks, tik prieš įstatymą ji nebus žmona. Ar gali ten taip nutikti? Žinoma, gali. Bet ir Lietuvoje taip gali nutikti. Juk girdime atvejų, kai moteris sužino, kad vyras, už kurio ji buvo daugybę metų ištekėjusi, pragyveno santuokoje, turi kitą“ - kalbėjo E.Račius.

Afrika: gali nustebinti keisti papročiai

Į Vakarų šalis emigravę mūsų tautiečiai sutinka ir įsimyli ir dar egzotiškesnių šalių piliečių, pavyzdžiui, Afrikos. Ką derėtų žinoti tiems, kurie šeimą planuoja kurti būtent šiame žemyne?

Poliglotas, afrikanistas Gediminas Degėsys sako, kad Afrika marga ir visko ten gali nutikti. Kultūrų skirtumai - taip pat didžiuliai.

„Jau iš psichologijos žinome, kad užtenka, jog žmogus namuose pereitų miegoti į kitą kambarį, į kitą lovą, jau patiria stresą. O ką jau kalbėti apie šoką kitoje kultūroje. Tai visiškai normalus dalykas, tačiau labai priklauso nuo paties žmogaus, kiek jis yra atviras ir geba priimti tuos skirtumas. Sutikime, kad tai ir tam tikras savęs laužymas - vis vien tu ten turėsi prisitaikyti nuvažiavęs, o ne tenykščiai žmonės“, - sako G.Degėsys.

Jis atkreipia dėmesį, jog Afrikos žemyne yra išties labai keistų tradicijų - kad ir mergaičių, moterų apipjaustymas. Be to, esą labai priklauso ir kur šeima gyvens - ar dideliame mieste, kur mažai kas kreipia dėmesį, kaip gyveni, ar kaimelyje, kur labai svarbi bendruomenė ir savos tradicijos.

Nemenka problema ir saugumas. „Na, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublika laikoma viena iš saugiausių, bet net turtingesni baltaodžiai ar juodaodžiai savo vaikų eiti į mokyklą pėsčiomis neišleidžia. Mano paties pažįstami liudija, kad ten visko gali atsitikti - plėšimų, nužudymų, nors ir gyveni labai saugiame, ramiame rajone. Bet tikriausiai didžiausia Afrikos problema net nėra tai, kad išeisi į gatvę ir tave užpuls ar, vos išlipus iš lėktuvo, tave ims vaikytis Ebola. Didžiausia problema, kad trūksta užtikrintumo. Pavyzdžiui, yra labai daug valstybių, kur, jei su šeima nusiperki namą, vietos valdžia gali ateiti ir vieną dieną jį nusavinti, sakydami, kad tai - valstybinė žemė. Apie išmokas, kompensacijas nė kalbos negali būti“, - pasakojo afrikanistas.

Neretas atvejis, kai iš Afrikos atvykę piliečiai bando su lietuvaitėmis sudaryti fiktyvias santuokas, kad gautų leidimą laisvai judėti po Šengeno erdvę. G.Degėsys tokį jų elgesį vadina bandymu verslauti ir sako, kad jis būdingas ne vien Afrikos, bet ir kitų trečiųjų šalių piliečiams.

Ar lietuvių santuokos su afrikiečiais pasiseka, jis sako nežinantis - nesutikęs tokių pavyzdžių. Tačiau jo draugams italams būta ir keistų nutikimų.

„Žinau atvejų, kai vieni bičiuliai, italai, buvo nuvažiavę ten ir parsivežė sau merginas, gražiausias būtybes. O paskui ta meilė išvirsta ir į kitus dalykus. Prasideda kultūriniai nesutarimai, interesai skiriasi. Kažkas pabando visą šeimą į Europą susivežti - išeina kaip komedijoje“, - pasakoja jis.

Norvegija: vaiką atimti pakanka anoniminių pranešimų

Norvegija, prisistatanti kaip pavyzdinė šalis vaikų teisių apsaugos srityje, mūsų tautiečiams jau senokai kelia prieštaringus jausmus.

Mūsų šalyje yra nuskambėjusi ne viena istorija, kaip Norvegijoje vaikų teisių „sergėtojai“ atima vaikus iš emigrantų šeimų.

Šiuo metu aptarinėjamas skandalas dėl pagrobto septynmečio lietuvio Gabrieliaus - vienintelė tragedija iš daugybės.

Trijų dukrų prieš metus buvo netekusi lietuvio Roberto Bendiko ir Rusijos pilietės Tatjanos Bendikienės šeima. Pakako to, kad vienos iš dukrų draugė, trylikametė norvegė, mokyklos direktorei papasakotų pasakėlę apie tai, kad Bendikų šeimoje vaikai yra mušami.

Tokią žinią iš mokyklos direktorės išgirdę Norvegijos vaikų teisių gynėjų organizacijos „Barnevarnet“ atstovai ilgai nedelsė - dukrų pasiimti atvyko per jų tėvo R.Bendiko gimtadienį.

Kita istorija - emigrantės Aistės Ramoškienės, kuriai buvo vos dvidešimt, kai iš jos atimtas mažametis sūnelis Jonukas ir atiduotas auginti lesbiečių porai. Kova dėl vaiko užvirė, kai prieš ketverius metus, nepakentusi pykčių su uošviu ir vyru, jauna mama susikrovė daiktus į automobilį, pasiėmė mažametį sūnų Jonuką ir išvažiavo iš namų.

Vaikai buvo atimti ir iš 36 metų lietuvės Ingos Kindaravičienės, kurios buvęs vyras Rolandas Kindaravičius kalėjo už smurtą prieš žmoną ir vaikus. 2012 metais Oslo teismas nusprendė, kad mama, nors yra pareiginga, darbšti, iniciatyvi ir draugiška, neapsaugojo vaikų nuo smurto, nes pati bijojo jų tėvo. Todėl ji neverta pati dviejų savo sūnų.

Įdomu ir tai, kad teismui apsispręsti padėjo net labai keistos I.Kindaravičienės gyvenimo smulkmenos. Ji buvo palaikyta ragana, nes vaikus vesdavo į cerkvę, o kartą, lankydama vyresnį sūnų globos namuose, pašventino jo kambarį, uždegė smilkalų ir žvakutę. Lietuvė sulaukė įtarinėjimų net dėl narkotikų, mat laiške, siųstame motinai į Lietuvą, paprašė migdomųjų vaistų.

Tačiau nuo norvegų savivalės kenčia ne tik emigrantai iš Lietuvos. Europoje garsiai nuskambėjo istorija, kai iš lenko Jano Mlodyševskio (Mlodyszewski) Norvegijoje atimtos dvi dukros, kurias jis augino vienas. Lenkas netgi buvo suimtas, nes „Barnevenet“ darbuotojoms pasirodė, kad vyras yra pedofilas, mat atvežęs į mokyklą savo mergaites kaskart pabučiuodavo.

Pagarsėjo ir sutuoktinių, kilusių iš Indijos, Anurupo Bhatačarjos (Anurup Bhattacharya) ir jo žmonos Sagarikos istorija. Norvegijos tarnybos jų vaikus esą atėmė todėl, kad nesuprato kultūrinių skirtumų - to, kad vaikai su tėvais kartais miegojo vienoje lovoje, ar to, kad tėvai juos maitino iš rankos.

Anglija: atima ir dėl antsvorio

Vaikų atiminėjimu iš emigrantų šeimų yra pagarsėjusi ir Didžioji Britanija. Štai pernai rugsėjį Londono Brento savivaldybės socialinės tarnybos darbuotojai drauge su policijos pareigūnais jėga atėmė ir laikinai globoti į svetimą šeimą atidavė emigrantės iš Lietuvos tuo metu šešiametį sūnų. Priežastis - į Jungtinę Karalystę atsikrausčiusi lietuvė nesurado sūnui mokyklos. Emigrantei tenka ne tik teismuose kovoti dėl vaiko globos, bet ir aiškintis, kodėl ji, atimant sūnų, pasipriešino policijos pareigūnams.

Slovakų Barovų (Boorov) šeima dviejų mažamečių sūnų buvo netekusi dėl to, kad dėl lytinių organų infekcijos vieną iš sūnų nuvedė pas gydytoją. Pastarasis vaiko teisų „gynėjams“ pranešė, esą vaikų tėvas yra pedofilas, tačiau tokie kaltinimai nepasitvirtino.

Britų žiniasklaidoje buvo aprašytos ir tokios absurdiškos istorijos, kai vaikai iš šeimų laikinai atimami dėl to, kad tėvai juos per daug maitina ir taip kenkia jų sveikatai. Teigiama, kad per pastaruosius penkerius metus dėl tokios priežasties socialiniai darbuotojai vaikus paėmė iš penkių šeimų.

Švedija: per žemas intelektas, mokymas namie

Švedijoje bene garsiausia Olsonų (Ollson) šeimos istorija, kai trejų berniukas buvo atimtas iš švedų šeimos ir atiduotas globėjų šeimai, nes biologinių tėvų intelekto koeficientas esą buvo nepakankamas tinkamai išauklėti savo vaikus.

Gerai žinoma ir Kristerio bei Anės Johansonų (Christer, Annie Johansson) šeimos istorija, kai jų septynmetis vaikas buvo atimtas dėl to, kad tėvai jį nusprendė mokyti namie. Berniukas iš biologinių tėvų buvo išplėštas tiesiog oro uoste, kai šeima laukė skrydžio į Anės gimtąją Indiją.

Malaiziečių Azizulo Rahimo Avaludino ir Šalvati Nuršal (Azizul Raheem Awalludin, Shalwati Nurshal) šeima 12-mečio sūnaus neteko, kai vaikas mokykloje mokytojai papasakojo, kad buvo pliaukštelėtas per rankas, kai išsidirbinėjo melsdamasis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s