respublika.lt
 

Darbo ieško, bet dirbti visai nenorinuotraukos (26)

2019 rugpjūčio mėn. 01 d. 18:14:00
Edita SIAVRIS

„Rods, sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus / Yra didžiausia bei brangiausia Dievo dovana“, - „Vasaros darbuose“ šlovino darbą grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Tačiau darbą toli gražu ne visi laiko Dievo dovana. Sezoninių darbuotojų ieškančios įmonės skundžiasi, kad tampa vis sunkiau rasti sąžiningų, darbščių žmonių.

×
nuotr. 6 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

 

Įsidarbina ir suserga

Įmonės „Girios“ (Švenčionių r.) direktorius Modestas Masevičius „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad iš ateinančių darbuotis jų įmonėje iš Užimtumo tarnybos apie 80 proc. dirbti nenori arba negali.

„Kadangi gauna labai geras pašalpas, jiems neapsimoka dirbti. Tokia valstybės politika, kad padirbi kurį laiką, paskui gali nedirbti ir gauti pašalpas.

Didžiulė problema yra su biuleteniais, labai daug sergančių, gal turi lėtinių ligų, o gal ir neturi. Labai lengvai yra dalijami biuleteniai, net telefonu paskambina darbuotojas savo šeimos gydytojui ir išrašo. Bandėme į „Sodrą“ kreiptis, kad patikrintų, bet iš jos sulaukėme pasipriešinimo, kad ji neprivalo to daryti“, - tikino M.Masevičius. Pašnekovas prisiminė atvejį, kai į darbą atėjo neblaivi darbuotoja, o rytojaus dieną ji savaitei tapo nedarbinga, pasiėmė biuletenį.

Sutapimas ar ne, bet, pasak minėtos įmonės vadovo, labai daug sezoninių darbuotojų suserga vienu metu ir būtent tada, kai reikia dirbti mažiau apmokamus, sunkesnius darbus, pavyzdžiui, rūšiuoti grybus. „Gudrauja. Niekas nekontroliuoja, biuleteniai dalijami ir visiems gerai. Įsivaizduokite, darbuotojas pasiėmė biuletenį, pirmas dvi dienas mes jiems mokame, paskui „Sodra“, bet žmogus turėjęs mėnesį biuletenį, užsidirba dvi dienas atostogų. Nieko negalime padaryti. Yra pas mus ir sąžiningų darbuotojų, negaliu sakyti, tačiau sąžiningų sunku rasti“, - kalbėjo M.Masevičius.

Stengiasi atpažinti nesąžiningus

Įmonės „Vipreka“ (Varėna) vadovas Virginijus Varanavičius tikino, jog prieš porą metų ir jo įmonėje buvo labai aktuali ši problema. Dabar nesąžiningų darbuotojų - vienas kitas.

„Diskutavome su Užimtumo tarnyba, su gydytojais šia tema. Būna, ateina į darbą, po trijų dienų suserga ir serga vos ne visą sezoną. Mes sumokame visus mokesčius, o jie „sėdi ant biuletenio“. Aš nekalbu apie tuos, kurie tikrai turi sveikatos bėdų“, - kalbėjo jis. V.Varanavičiaus nuomone, minėta problema niekada neišnyks, nebent sumažės jos mastas.

Tačiau darbdaviai irgi nepėsti, jau atskiria, kurie darbuotojai yra nesąžiningi ir tiesiog jų nepriima į darbą. Visose įmonėse „padirbėjęs“ nesąžiningas darbuotojas galiausiai lieka prie suskilusios geldos, - nes niekas nebenori tokio „ligonio“ priimti.

„Mums apsimoka mažiau darbuotojų, bet tų, kurie netingi. Mes atsirenkame žmones, - sakė V.Varanavičius. - Tinginių yra gana daug, manau, su pašalpomis, lengvatomis reikėtų stipriai pasižiūrėti, ypač dėl tų, kurie nenori dirbti, nors gali ir sveikatos turi.“

Piktnaudžiavimą fiksuoja

Pasak Užimtumo tarnybos, siūlant asmenims dirbti laikinus darbus, tikrai negalima garantuoti, kad jie neturės sveikatos problemų. „Mažai tikėtina, kad gydytojai „lengva ranka“ išrašo nedarbingumo pažymą kiekvienam dirbti nenorinčiam žmogui. Tačiau kai kuriuose klientų aptarnavimo skyriuose pasitaiko vienas kitas atvejis, kai asmuo, kviečiamas į atrankas, liaudiškai kalbant, „pasiima“ biuletenį, kad išvengtų darbo pasiūlymo“, - pasakojo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Ketvirtadalį šalies darbo ieškančių asmenų registruojantis Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas per metus fiksuoja maždaug 500 atvejų, kai darbo ieškantys klientai, gavę pasiūlymą ar rekomendaciją įsidarbinti (1 proc. nuo visų per tą patį laikotarpį išduotų pasiūlymų), tą pačią ar per kitas tris dienas pateikė nedarbingumo pažymėjimus (iš jų - 53 proc. medicinines pažymas).

„Miško gėrybėmis garsėjanti Varėna bene daugiausia turi uogų ir grybų rinkėjų. Šiame krašte buvo keli atvejai, kai darbdaviai, neišskiriant miško gėrybių perdirbimo įmonių darbdavių, teigė, jog darbuotojai piktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais.

Darbdaviams, abejojantiems dėl darbuotojams išduotų nedarbingumo pažymėjimų ar išryškėjus elgesio taisyklių nedarbingumo metu nesilaikymo atvejams, rekomenduojama kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl šių pažymėjimų išdavimo pagrįstumo patikrinimo“, - atkreipė dėmesį M.Jankauskienė.

Užimtumo tarnyba akcentuoja, kad sprendžiant nedarbo mažinimo ir užimtumo didinimo problemas didelės įtakos turi savivaldybės. Šiais metais intensyviai vyksta susitikimai ir konkrečių veiklos planų derinimas su savivaldybėmis, diskutuojama ir dėl kai kurių asmenų atsisakymo siūlomo darbo ieškant priežasčių ir išeičių, viena iš jų - „piktnaudžiavimo biuleteniais klausimas“ dėl galimai sutrikusios sveikatos.

Pasveiksta dar iki patikrinimo

„Sodra“, sako, reaguoja į darbdavių bei kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai yra išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Per 2018 metus teritorinių skyrių specialistai nedarbingumo kontrolei iškvietė 697 laikinai nedarbingais pripažintus žmones (2017 metais - 585).

„Preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2019 metų pusmetį atsižvelgiant į darbdavių bei kitų institucijų prašymus, į gydytojų konsultacinėse komisijose posėdį darbingumo patikrinimui pakviesta bemaž 300 laikinai nedarbingų žmonių. Skaičiuojama, kad maždaug 4 iš 5 pakviestiems į posėdį žmonėms nedarbingumo pažymėjimas užbaigiamas (nedarbingumas nutrūksta) dar iki komisijos posėdžio“, - informavo „Sodra“.

Situaciją komentuoja bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius KALIBATAS:


Nenorėčiau kaltinti gydytojų, kad jie sistemiškai daro tokius dalykus. Manau, žmonės imituoja ligas. Daugybę ligų galima imituoti ir nėra jokių objektyvių būdų, kaip praktiškai patikrinti. Gydytojų krūvis didelis, taigi pseudopacientai lengvai praslysta. Tie, kurie sukčiauja, žino, ir ką vaidinti, ir kaip vaidinti. Galiu tik tiek pasakyti, kad galima apgauti net ir patyrusį gydytoją.

Tokių, kurie dirbti nenori, o nori pasipelnyti iš „Sodros“, yra pakankamai. Žinoma, gydytojų konsultacinės komisijos turi didesnes galimybes, nes gali nusiųsti pas specialistus patikrai. O eilinis šeimos gydytojas, ypač dirbantis rajone, tokių galimybių neturi.

Nepakeisi tų, kurie tingi, jie atėję iš socialistinės realybės, kur buvo „geras tonas“ apgauti valstybę, kažką sukombinuoti, pavogti. Jų mentalitetas toks ir jie toliau taip elgiasi. Darbdaviams reikia atsirinkti ir tokių žmonių nesamdyti, net jei jie prašosi, nes sudarys problemų darbdaviams, o ir apgaudinės „Sodrą“.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (26)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tikite, jog Punios šilą reikia kirsti?

balsuoti rezultatai

Ar žinotumėte, kaip elgtis atominės avarijos atveju?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +10 C

 +10 +11 C

 

 +12 +14 C

+22 +24 C

 +24 +25 C

 

 +23 +25 C

0-2 m/s

 0-3 m/s

 

0-5 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis