1 nuotr.Daugybėje valstybinių įstaigų darbuotojai privalo tarnybine kortele pasižymėti, kada ateina, kada išeina. Išleista gražaus pinigo darbuotojų darbo laiko apskaitos sistemoms, kad nenusuktum nė minutės. Mažas žmogus ir taip bijo vadovybės, vargu, nusuks. O viršininkai - didesni ir mažesni? Patys yra didžiausia kontrolė.
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas:
- Net darbo valandos, atrodo, gyventojus verčia apgaudinėti sistemą, juk nuo 8 iki 17 ar nuo 9 iki 18 val. dirbantis žmogus niekaip negali susitvarkyti jokių reikalų tokiu pačiu grafiku dirbančiose įstaigose. Kaip jam už butą sumokėti, pas gydytoją nueiti, vaiką iš darželio spėti paimti?
- Na, už butą galima susimokėti ir naktį per internetinę bankininkystę, gydytojai dirba nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, tad galima ir vakare pas gydytoją nueiti. Turbūt reikėtų atskirti, kad kai kuriose įstaigose šios situacijos paprastai išsprendžiamos tiesiog susitarus, jog, kai darbuotojui reikia, jis gali išeiti kiek anksčiau, o prireikus padirbti ilgiau. Tokie susitarimai galioja, tad ir žmonės dėl to nelabai skundžiasi.
Juolab kad ir dabar numatyta darbo suminė apskaita yra ganėtinai lanksti. Ji leidžia susitarti darbuotojui su darbdaviu, kad štai vieną dieną padirbs ilgiau, kitą trumpiau. Reikia tik geranoriško tiek darbdavio, tiek darbuotojo požiūrio.
Žinoma, yra ir tokių darbdavių, kai darbuotojai susiduria su papildomais sunkumais net norėdami nueiti pas gydytoją, automobilį į servisą nuvairuoti ar kitais atvejais. Žinoma, galima ir paimti nemokamų atostogų, pasinaudoti mamadieniais.
- Tiesiog reikia suktis iš padėties?
- Na taip. Žinote, ir dabar, kalbant apie naują Darbo kodeksą, sakoma, kad darbdavys turi padėti darbuotojams susitvarkyti su buitinėmis problemomis. Juk gyvenime būna atvejų, kai sugenda skalbiamoji mašina ir reikia sulaukti meistro, tad pavėluoji į darbą. Tarsi apie tai kalbama, bet sprendimo būdų, kaip tai padaryti, dar nėra.
- Jei didmiestyje gyvenantis darbuotojas neplanuotai pakliūva į spūstį ir pavėluoja. Tas valandas reikia atidirbti. O jei dar vakare reikia vaiką iš darželio atsiimti? Kaip viską suderinti ir ar kas nors atsako už tai, kompensuoja?
- Čia yra darbuotojo atsakomybė. Gyvenant tiek didmiestyje, tiek kitur, į darbą reikia atvykti laiku. Tai nėra force majeure situacija, kaip kad būtų nuvirtęs tiltas ar kažkas panašaus. Visi žino, kad spūstys gali būti, tad galima pačiam pasiplanuoti, išvažiuoti kiek anksčiau ir būti laiku. Žinoma, jei į darbo laiką būtų žiūrima lanksčiau, būtų paprasčiau.
Reikia galvoti, ar būtinai darbuotojas turi būti lygiai 8 val. darbe ir lygiai 17 val. išeiti iš darbo. Ar tikrai Lietuvoje dar tokie gyvi socialistiniai štampai, kad darbo laikas yra visiškai nepažeidžiamas. Man teko matyti ne vieną biudžetinę įstaigą, kur moteriškaitės likus 10 minučių iki darbo pabaigos jau apsirengusios stovi prie durų, sulaukia tos 17 val., prasiveria durys ir pasipila srautas žmonių.
Manau, daug naudingiau darbdaviui, o ir darbuotojas patiria mažiau streso, kai jo darbo grafikas yra kiek lankstesnis. Žinoma, tai neliečia gamyklų, kur yra konvejeriai ir nepertraukiamas procesas. Tačiau kai kur laisvumas ir savarankiškumas suteikia didesnį efektą, labiau motyvuoja atlikti darbus ir taip darbuotojas galbūt net sukuria daugiau pridėtinės vertės. Pažiūrėkit į biudžetines įstaigas. Jose 8 val. susirinkę darbuotojai valandą ar daugiau geria kavą. Geriau gal suteikti žmogui pasirinkimo teisę: ar jis nori kavos su kolegomis pagerti, ar geriau vėliau ateiti. Darbdavys, atsisakęs tokių štampų, išvengtų stresinių situacijų, o žmonėms nereikėtų sėdėti iki 17 val. net ir neturint ką veikti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
