Dar vasarai gyvuoti!nuotraukos (3)

2018 rugpjūčio mėn. 18 d. 19:31:11 Perskaitė 724

Rugpjūtis nusviro antron pusėn, kai kas jau skaičiuoja dienas iki rugsėjo pradžios. Taip, tą daryti galima, rugsėjis ne tik mokslo metų, bet ir mūsų aktyviųjų darbų pradžia. Tačiau šis skaičiavimas netinka gamtai ir vasarai, nes ji šiemet pas mus užtruks ilgiau, ko gero - iki rugsėjo 8 ar 10 dienos.

 

Todėl rugpjūčio vidurys dar nėra ta svarbioji lemtinga vasaros riba, o Žolinė negali būti vasaros derliaus švente. Savo prigimtimi ji tokia niekada nebuvo, tačiau kai kas mano ir kalba kitaip. Ne, mielieji, Žolinė nėra sovietinė derliaus šventė, kai reikėdavo rodyti išaugintą didžiausią buroką, bulvę ar kukurūzo burbuolę. Tai vasaros žolynų, gamtos dovanų ir žiedų diena - juk į atlaidus visi nešasi kad ir kuklią, bet savo surinktą dabar žydinčių savo darželio, pievos, lauko žiedų puokštelę. Joje gali būti linai (ir nebūtinai jų žiedai, bet jau ruduojančios sėklų pilnos galvelės), javų varpos - kad su žiedais derėtų, kad šiam metui būdingą spalvų pynę pintų.

Taigi, Žolinė praėjo, jos puokštės liko ir sudžiūvusios primins ypatingą vasaros metą. O po Žolinės vasara nesustoja, ji pateikia vieną staigmeną po kitos. Tiesa, staigmenų reikia mums, nes tokie jau esame, mėgstame žavėtis, ieškoti ko nors paties paties didžiausio, vėliausio, anksčiausio... na, jūs juk žinote... O ši vasara tikrai turi ką pateikti įdomesnio.

Rugpjūčio 5 dieną man telefonu paskambino ornitologas Liutauras Raudonikis - patyręs paukščių specialistas visada yra laukiamas pokalbininkas. Tada jis pranešė, kad Vilniuje jau išskrido čiurliai. Tuo metu buvau Kuršių nerijoje, tad bandžiau jo pranešimą palyginti su pajūrio situacija. O ji buvo tokia pati: čiurlių ir čia jau nebebuvo. Ar čiurliams netiko orai? Kur ten - jie buvo patys palankiausi, karšti, ore pakako vabzdžių. Tačiau paukščiai, matyt, žino kažką kita ir savo gyvenimus tvarko pagal savo režimą.

Jei taip skubėjo čiurliai, gal nors gandrai užtruko ilgėliau? Jų išlydėtuvės rugpjūčio 24-ąją, per šventą Baltramiejų, tačiau iki jų šiemet laukia retas kuris raudonkojis raudonsnapis paukštis. Daugelis jų išskrido vos jaunikliai paliko lizdus, kiti sulaukė ražienų ir pirmųjų ariamų dirvų. Atrodo, visa tai jų nesuviliojo pasilikti. Gandrai jau keliauja, gali būti, kad kai kurie pasiekė Turkiją ir Izraelį, čia kuriam laikui sustos atsipūsti. Po to patrauks pavojingais keliais per arabų apgyventus kraštus ir pagaliau - per Afriką. Kuo jiems gresia ši kelionės atkarpa (beje, ir žiemavietės)? Čia mūsų gandrai medžiojami ir valgomi! Sustabdyti šį procesą kol kas nepajėgia niekas.

Tačiau grįžkime į vasarą, kur tiek smagių dalykų. Vienas jų - pradėję dygti grybai. Šią vasarą jais gamta nelepino, o ir dabar jų bet kur nerasi. Ten, kur buvo gausiau lietaus, jau renkamos voveraitės, kažkas surado gurgždančių ūmėdžių. O baravykai? Jų dar nėra, niekas negali pasakyti, ar bus iš viso. Gal pačioje vasaros pabaigoje, gal rudenį? Mums ne tiek reikia grybų, kiek paties grybavimo, to mielo pabuvimo su gamta. Tiesa, miškų gyvūnai apie tai galvoja kitaip, jiems ramybė yra puiki vasaros dovana.

Dar puikios vasaros dienos. Jei turite laiko (nors visai nedaug, pusdienį), būtinai išsiruoškite pažiūrėti žydinčių viržynų. Tarp pušynų, kalvelėse jų plotai šviečia švelnia violetine spalva, kiekvienas jų gaudžia nuo bičių, kamanių sparnų dūzgimo.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net