respublika.lt

Dainuojančios Lietuvos neįmanoma sunaikinti

2014 liepos mėn. 13 d. 15:12:08
Rimvydas Stankevičius, „Respublikos“ žurnalistas

Ką tik linksmai nuklegėjus vienai gražiausių, Lietuvą vienijančių ir nacionalinį pasididžiavimą žadinančių švenčių - Dainų šventei, apie nesurepetuotas melodijas, skambančias ne festivalių scenose, o šių dienų lietuviškose vestuvėse, kitose šeimų šventėse, kur dainuojama ne publikai, o patiems sau, kalbamės su menines švenčių programas kuriančiais ir atliekančiais teatro „Arti“ aktoriais Jurga Gailiūte ir Dainiumi Vengeliu.

 

- Dainų šventėje kas ketverius metus matome labai gražią Lietuvą: aukšto muzikinio lygio dainos, tautiniai drabužiai, žvilgsniuose džiaugsmas, broliška šiluma kits kitam... Judu, jau gerą dešimtmetį važinėdami po įvairiuose Lietuvos kampeliuose švenčiamas vestuves, mėgindami grąžinti į šventes senuosius tradicinius ritualus ir puoselėti nacionalines vertybes, turite galimybę pažinti visą lietuviškų švenčių repertuarą, žadinantį džiaugsmą ne publikai, o patiems šventės dalyviams... Todėl atsakykite - ar scenoje ir užstalėje atliekamos dainos labai skiriasi kokybe, stilistika, kalba, kuria jos atliekamos?

Jurga: Na, Juozo Naujalio harmonizuotų dainų vestuvėse tikrai niekas nedainuoja. Juk vestuvės - šventė, žmones sukviečianti ne pagal profesijas, ne pagal išsilavinimą ar muzikalumą. Tarp svečių paprastai būna ir neprastai klasikinę muziką išmanančių, ir tokių, kurie miglotai suvokia, kas ta klasikinė muzika apskritai yra, todėl šventė labiausiai pavyksta tada, kai surandamas bendras vardiklis. Vestuvių siausmas, šokiai šiais laikais retai kada gali išsiversti be „bumčikų“, tačiau nemanykite, kad lietuviškose vestuvėse įprastai karaliauja pigiausias lietuviškas „popsas“. Kuo toliau, tuo dažniau, aptariant su žmonėmis būsimos šventės repertuarą, nuskamba sąlyga: „Prastos lietuviškos muzikos nereikia.“

- O prastos užsienietiškos?


Dainius:
Pasitaiko. Ne visi šventės dalyviai supranta angliškai, ne visi gilinasi į tekstų kokybę - tad ir atranka būna ne tokia griežta. Tačiau rusiškas „popsas“, kuris, jei atsimenate, dar prieš kokius penkiolika metų buvo giliai įsiskverbęs į lietuviškų puotų „kultūros tradicijas“, šiandien skamba labai retai. Net ir įvairiatautėse puotose, kurių publikos dalis - rusakalbiai.

- Galbūt jūs, būdami vestuvių meninės programos režisieriai ir aktoriai, turite galimybę ir šiek tiek auklėti šventės dalyvius - sakyti: „Na jau ne, šitai mūsų programoje tikrai nebus dainuojama“ ar bent jau palydėti jų muzikinę „brandą“ išduodančius kūrinius kandžiomis replikomis?

Jurga: Ne, ne. Replikuoti mes negalime. Juk mūsų tikslas, kad žmonėms būtų gera kartu, kad jie nesupyktų. Tad nedarome nieko, kas šventės dalyvius galėtų tarpusavyje sukiršinti. Tas „auklėjamasis darbas“ yra atliekamas kitaip - mūsų programoje visuomet būna įpinta daugybė gražių lietuviškų tradicijų, o šventės ritualus visuomet lydi lietuvių liaudies daina. Ir dėl to raukančių nosį matyti neteko - žmonės folklorą priima jautriai ir noriai.

Dainius: Lietuvis atviras liaudies dainai. Be to - lietuvio šventei lietuviškos dainos gyvybiškai svarbios, net jei jis sąmoningai to ir nesuvokia. Yra tokių provincijoje augusių, bet sostinėje apsigyvenusių jaunavedžių, kurie, norėdami pabrėžti savo miestietiškumą ar šiuolaikiškumą, atsisako šventėje visko, kas tautiška, įskaitant ir liaudies dainas. Jie nesupranta, kad vestuvės - visos giminės šventė, tad demonstruoja savo atskirtį nuo „prastų“ liaudies žmogelių, o iš provincijos suvažiavusiai giminei nejauku ir dėl svetimos aplinkos, ir dėl jiems svetimų, neatpažįstamų puotos ritualų, ir dėl anglakalbių dainų, kurių užstalėje žmonės negali dainuoti kartu. Lietuviškumo šventės dalyviams reikia lyg oro, o kalbant apie vyresniąją kartą - puotose jie apskritai kur kas labiau mėgsta dainuoti, negu klausytis dainų, net nesvarbu, ar leidžiamų per magnetofoną, ar atliekamų samdytos muzikos grupės.

Kartais man atrodo, kad apskritai lietuviai geriausiai suvokia save, geriausiai savuosius jausmus, mintis išreiškia ir savąjį nacionalinį identitetą liudija ne kalbėdami, ne politikuodami ir netgi ne dirbdami, o dainuodami. Dainuojančios Lietuvos neįmanoma sunaikinti.

Jurga: Apstulbtumėte išgirdęs, kokių balsų, kokių talentų tarp eilinių šventės dalyvių pasitaiko... Specialiai vestuvių programoje žaidžiame „dainorėlių konkursą“, kur kiekvienas padainuoja, ką pats nori.

Dainius: Kartą senutėlė močiutė į garsiakalbį padainavo tokių senovinių dzūkiškų vestuvinių dainų, kad net ir mums beklausant kvapą užgniaužė.

Jurga:
Yra tokia giminė, kurios visų švenčių himnas - šviesaus atminimo Vytauto Kernagio daina pagal Marcelijaus Martinaičio žodžius „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Daugel kartų esame kviesti į jų šventes, ir visose ši daina skamba po keletą kartų. Tikrai gražu klausytis dainos, kurią su vienodu įkvėpimu atmintinai dainuoja net keturių kartų atstovai.

- Dėl šios dainos tikrai ne gėda bet kuriam ją dainuojančiam lietuviui bet kuriame pasaulio krašte. Pavardykite daugiau dainų, kurios skamba kiekvienose lietuviškose vestuvėse?

Dainius: Gyčio Paškevičiaus „Draugams“...

Jurga:
V.Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“, „Baltas paukštis“...

Dainius: Suvalkija, be abejo, negali išsiversti be „O tu pašvilpauki, bernioke“, Panevėžio kraštas - be Kastyčio Kerbedžio, dzūkai, suprantama, „Mes esam dzūkai - girių karaliai“, „Stovi malūnas prie kelio“ dainuoja be išimties visi...

Jurga:
Šiais laikais neretai pasitaiko tarptautinių vestuvių, kuriose svečių dalis - lietuviai, o kita - anglakalbiai, rusakalbiai ar įvairių tautų atstovai. Įdomu stebėti, kaip tokiais atvejais lietuviai susiima ir prisimena, kas esą. Neįtikėtinai pagerėja tuomet dainuojančiųjų atmintis, ūgteli nacionalinis orumas, atrodo, pagerėja net muzikinė klausa... Taip plėšia lietuviškas dainas, kad net ašarą spaudžia. Ir vis vienas kitą paragindami, padrąsindami: „Na, lietuviai, neapsijuokime.“

Dainius:
Tokiais atvejais nustembi atradęs, kad tauta nieko neprarado, kad atsimena ir puoselėja tai, ką jau seniai manėme esant užmiršta.

- Kalbate turbūt apie vyresniąją kartą. Na, o pabroliai, pamergės? Labai skiriasi jaunųjų pulko ir, tarkim, piršlių skonis?


Jurga: Labai. Kaip tik dėl to ir matome savojo darbo prasmę - sudaryti sąlygas jaunimui gauti kultūrinį skiepą nuo senosios kartos. Vestuvės tam pati tinkamiausia erdvė. Nepaprastai smagu pastebėti jaunuolius vienoje puotoje tvirtinančius, kad nemėgsta lietuviškos muzikos, o kitoje - atmintinai tas dainas su senjorais jau dainuojančius kartu.

Dainius: Daina yra galinga lietuvybės versmė ir kiekvieno lietuvio stiprybės šaltinis. Nepamirškime, juk ir mūsų revoliucija buvo dainuojanti. Lietuvybė ir šiandien dainoje ne mažiau gyvybinga. Kai klausau lietuvių, dainuojančių su ašaromis akyse, vis iš naujo įsitikinu, kad Lietuva neprapuls, kad jokie euroskersvėjai nepajėgūs ištraukti iš jos lietuviškos dvasios.

- O kokia dvasia dvelkia lietuvių emigrantų vestuvėse?


Jurga: Emigrantai visko, kas lietuviška, yra išsiilgę, tad lietuvių tautosaka, liaudies dainos juos džiugina dar dukart labiau nei čia gyvenančius lietuvius. Šypsena kelia tik tai, kad visą aną penkiolikos metų senumo „popsą“, kuris Lietuvoje neprigijo ir šiandien jau nebeskamba, jie užkonservavo išsivežę su savimi. Tik iš jų lūpų dar galima šiandien sulaukti pageidavimo atlikti „Aliukų“ dainas ar „Skriskit, balti balandžiai“...

- Norite pasakyti, kad su lietuvybe ir nacionaline savimone šiandien yra geriau, nei būta prieš dešimtmetį - jūsų veiklos pradžioje?

Dainius: Kur kas geriau. Lietuvių jaunimą dainuojant angliškai vestuvėse girdėjome tik kartą. Išties jie dainavo labai gražiai, sklandžiai išdainuodami tekstą... Bet ta pati jaunimo kompanija stebėtinai gražiai dainavo taip pat ir lietuviškas dainas. Taip pat labai džiugina atgimstančios sąmoningos kaimų ir miestelių bendruomenės. Būtent nuo jų ir prasideda žmonių buvimo tautoje pojūtis, būtent taip gimsta šalies visuomenė - ne įstatymais ir potvarkiais, o brolyste grįsta.

Jurga: Jaunimą turime galimybę atidžiau stebėti per mokyklų išleistuves, kuriose taip pat neretai dalyvaujame. Su lietuvybe, manau, jiems yra viskas gerai. Kaip jau minėjau, ačiū šviesaus atminimo Maestro V.Kernagiui - jo dainos jungia mus visus, vienodai giliai paliesdamos tiek mokytojų, tiek moksleivių širdis. Jaunimui labiau linkėčiau imtis tobulinti savųjų švenčių kultūrą alkoholio vartojimo požiūriu. Menu, kaip puikiai atrodančioms, išsidabinusioms abiturientėms, šventės pradžioje suskubusioms fotografuotis, pasakiau, kad nereikia skubėti - fotografijoms dar bus laiko, ir sulaukiau atsakymo, jog greit bus per vėlu - jos prastai laikysis ant kojų. Liūdna buvo patirti, kad merginos nejuokavo...

Dainius: O dėl lietuvybės... Liepos šeštąją vykusiose vestuvėse paprašiau visų šventės dalyvių atsistoti ir visiems drauge sugiedoti Lietuvos himną ir jie tai padarė - labai nuoširdžiai, pagarbiai ir su pasididžiavimo ugnelėmis akyse. Vargu ar savo veiklos pradžioje tokio rezultato būtume sulaukę.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPRALEISKITE PROGOS: gruodžio 20 d. nuo 12 val. visoje Lietuvoje vyks tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu Valstybinių miškų urėdijos miškininkai gyventojams dovanos eglių šakas.
  • NBA: Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos čempionate pirmadienį „Indiana Pacers“ komanda, kuriai atstovauja Domantas Sabonis, namuose 109:101 (29:33, 30:17, 28:25, 22:26) nugalėjo „Washington Wizards“ ekipą ir iškovojo ketvirtąją pergalę iš eilės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar dalyvaujate protesto akcijose, mitinguose?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -3     0 C

-2     0 C

 

   -2   -1 C

  0    +2 C

 0   +2  C

 

  -1   0 C

    2-7 m/s

    3-4 m/s

 

   5-6 m/s

 

USD - 1.1425 PLN - 4.2921
RUB - 75.8985 CHF - 1.1295
GBP - 0.9025 NOK - 9.6885