Europos Komisija (EK) vakar leido Europoje auginti genetiškai modifikuotas bulves. Toks Briuselio sprendimas gali ne tik atsiliepti milijonų žmonių sveikatai, bet ir visiškai nuskurdinti Lietuvos bulvių augintojus.

Vokietijos biochemijos milžinas BASF įtikino EK leisti Senajame žemyne auginti ir pardavinėti genetiškai modifikuotas bulves. Jau rudenį Vokietijos ir Čekijos laukuose tikimasi surinkti pirmą modifikuotų bulvių derlių. Kitąmet biochemijos pramonės kūriniai dygs Švedijoje ir Nyderlanduose.

Šis leidimas auginti modifikuotas kultūras nėra pirmas Europoje. 1998 m. buvo leista auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus.

Medikai įspėja, kad genetiškai modifikuoti produktai mažina žmonių organizmo atsparumą ligoms. Pasak specialistų, vokiečių genetiškai modifikuotos bulvės turi geną, kuris priešinasi antibiotikams. Todėl nuo sunkios ligos besigydančiam žmogui gali atsirasti sunkių komplikacijų, jei jis valgys naujųjų bulvių ir bus gydomas antibiotikais. Mokslininkai perspėja ir apie dar sunkesnes pasekmes - būsimų žmonijos kartų apsigimimus.

Genetiškai modifikuotos bulvės gali sužlugdyti ir Lietuvos žemės ūkį. Ekologiškus produktus auginantys ūkininkai negalės konkuruoti su dideliais Vakarų Europos biochemijos pramonės milžinais.

Žemės ūkio ministerijos atstovai “Respubliką” įtikinėjo, kad bandys sustabdyti naujųjų bulvių įvežimą ir auginimą Lietuvoje. Tačiau EK nė neslepia, kad artimiausiu metu skatins Bendrijos vyriausybes įdiegti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) savo šalyse.

Info

Genų inžinerija naudojama dar neilgai, todėl tyrimų apie galimą GMO poveikį aplinkai ir žmogui kol kas atlikta nedaug. Tačiau pripažįstama, kad yra realus pavojus aplinkai, žmogui.

Manoma, kad GMO gali būti kenksmingi žmogaus sveikatai. Mat atlikus tyrimus su pelėmis (jos buvo maitinamos genetiškai modifikuotomis bulvėmis ir sojų pupelėmis), pusė jų palikuonių neišgyveno dėl vidaus organų pažeidimų.

Mokslininkai turi įtarimų, kad GMO gali pakeisti organizmo genofondą, todėl nukentės palikuonys.

Mindaugas Kuklierius - Žemės ūkio viceministras:

Yra kolizija: auginti GMO Lietuvoje negalima, o vartoti galima - mes juk importuojame sojas, kukurūzus. Tačiau neleisime vartoti genetiškai modifikuotų bulvių Lietuvoje. Kaip mes kontroliuosime ūkininkus turguje? Bandysime žiūrėti, kad bulvių jie nepervežtų per valstybės sieną.

Lietuvoje norima laikyti švarius laukus, bet mes juk prapilsime konkurencinę kovą! Norime mes ar nenorime, bet visas pasaulis žingsniuoja link biotechnologijų. Kitados žmonės priešinosi lėktuvams, traukiniams ir automobiliams, taip ir su GMO. Jei visa ES nuspręs, kad GMO galima auginti, tada ir auginsime. O kol sprendimo nėra, laikysimės apsaugos priemonių. Lietuva tradiciškai laikosi tos savo konservatyvios pozicijos.

Zofija Cironkienė - Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė:

Visa tai, kas yra priešiška gamtai, mane atbaido. Dar prieš 10 metų pas mus važinėjo GMO pasiuntiniai ir klausė, ką mes manome apie jų produkciją, tačiau lietuvių ūkininkus tokie siūlymai tik atbaidydavo.

Kur yra dideli pinigai, nebelieka jokio žmogiškumo. Lietuvos ūkininkai stengiasi auginti ekologiškai, kad būtų kuo mažiau chemijos. Juk mes turime derlingos žemės, taikykime atsakingai sėjomainą, ieškokime kitų būdų. Kodėl mes ieškome lengviausių kelių?

Ko gero, ateityje bus vien modifikuoti produktai. Jau dabar bijai pirkti sojų produktų, nes ten net neįskaitysi, kad yra GMO. Bet sveiku protu reikia suvokti: GMO būtina kiek įmanoma priešintis.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"