ŠLOVĖS SPINDULIUOSE. Vėlų pirmadienio vakarą prezidentė Dalia Grybauskaitė viena pirmųjų suskubo sveikinti auksinę Lietuvos viltį Rūtą Meilutytę

Lietuva - ne Europoje

„Respublika“ klausė plaukimo specialistų, ar Lietuvoje lengva užauginti čempionus. Trijų olimpinių žaidynių dalyvis, Europos čempionatų prizininkas plaukikas Saulius Binevičius tik atsiduso - net Lietuvos sostinė neturi olimpinio baseino.

„Nežinau tokios Europos sostinės, kur nebūtų olimpinio baseino, - stebėjosi S.Binevičius, dabar vadovaujantis Kauno „Dainavos“ baseinui. - Vilniuje, Lazdynuose, esantis baseinas kritinės būklės. O ir kitiems šalies baseinams - ne pyragai. Šiemet iki Lietuvos čempionato baseinai buvo uždaryti, nes miestams trūksta pinigų juos išlaikyti. Perspektyvesni plaukikai, kad galėtų palaikyti sportinę formą, turėjo važiuoti į Rygą ir ten treniruotis. 2004 metais, kai dalyvavau olimpinėse žaidynėse, buvo pažadėtas naujas, olimpinius standartus atitinkantis baseinas. Laukiame iki šiol. Trijose olimpiadose plaukiau, bet kad ką nors laimėčiau... Giedriui Titeniui ir 50 metrų ilgio plaukimo takelio pakanka, o man „trumpas“ vanduo - jau iššūkis. Dauguma mūsų plaukikų ką nors laimėdavo tik „trumpame“ vandenyje, nes ilgesnių plaukimo takelių neturime. Gal padėtis pasikeis, kai Kaune bus atidarytas „Girstučio“ sporto kompleksas. Tačiau jo atidarymo data atidedama jau trečią kartą. Dabar žadama, kad atidarys lapkričio pradžioje“.

Pirma sunaikino, o dabar atstato

„Girstučio“ baseinas, nors ir pripažintas nacionalinės svarbos sporto objektu, statomas vangiai. Keitėsi rangovai. Bendra statybų vertė - 21 mln. litų. Iš jų 5 mln. litų gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar 4 mln. litų gauti iš Valstybės investicijų programos. Čia bus įrengti aštuoni 50 m ilgio plaukimo takai. Sportininkai galės apšilti keturiuose 25 m ilgio plaukimo takuose.

Tiesą sakant, sovietiniais laikais tas baseinas, dabar vadinamas „Girstučiu“, jau buvo. Priklausė įmonei „Dirbtinis pluoštas“ ir vadinosi Girstupio baseinu. Tačiau per privatizacijas baseinas buvo sunaikintas, o jo pastatas nukentėjo nuo gaisro.

Kaip parengti olimpietį?

Kaune veikia trys baseinai - „Vilija“, „Dainava“ ir „Šilainiai“. Pastarasis, kuriame ir R.Meilutytė pradėjo plaukti, anot S.Binevičiaus, pats blogiausias. Plaukimo takas - 25 m. Bet ir vanduo kartais žalsvas, ir rekonstrukcijos verkiant reikia. Kita vertus, plaukikai ir čia pasiekia gerų rezultatų. „Aš pats iš to baseino kilęs, - prisipažino S.Binevičius, - daug sportininkų čia išugdyta. Ir šiaip vaikus reikia mokyti plaukti. Kasmet vandens telkiniuose tiek žmonių paskęsta“.

Tačiau, nors plaukikams padeda jų ir trenerių entuziazmas, gerų sportinių bazių taip pat reikia. „Dainavos“ baseinas, anot administratorės Teresės Žukauskienės, taip pat šiuo metu uždarytas ir bus remontuojamas. Mat liepą ir rugpjūtį - atostogų metas.

„Mūsų „Dainavos“ baseinas gal naujesnis, vis po truputį paremontuojame, - pasakojo T.Žukauskienė, - bet Rūta Meilutytė verta olimpinio aukso trigubai. Lietuvoje perspektyvūs plaukikai neturi gerų sąlygų treniruotis. Alytuje, Elektrėnuose yra 50 m ilgio baseinai, o Kaune, Anykščiuose - tik 25 m ilgio. Kad bent 50 m ilgio turėtume. Mūsų treneriai, kai pamato, kokie baseinai Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, tik linguoja galvas, kad olimpinis auksas už plaukimą yra tikrai trigubos vertės. Todėl ir važiuoja mūsų plaukikai kitur, kad Lietuvoje sąlygos minimalios. Net ventiliacija prasta, sportininkams nuo chloruoto vandens akis graužia, raudonuoja. O juk turime puikių plaukikų. Vytautą Janušaitį, Urtę Kazakevičiūtę, Agnę Mažutaitytę. O mūsų Aistė Dobrovolskaitė jau išvykusi iš Lietuvos. Studijuoja Amerikoje“.

Kuo sunkiau - tuo geriau?

Praeityje garsi plaukikė, o dabar Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto narė, Lietuvos kūno kultūros akademijos docentė Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė tvirtino, kad plaukikams svarbiausia didelis noras ir entuziazmas. Toks, kokį turi R.Meilutytė. B.Užkuraitytė-Statkevičienė prisimena: „Kai aš jaunystėje treniruodavausi, Vilniaus „Žalgirio“ baseinas buvo maurais apėjęs, apačioje dumblas. O Maskvoje, kai rungtyniaudavome šviesiame baseine, būdavo taip smagu, kad dar greičiau plaukdavome“.

Bet vis vien tik entuziazmo nepakanka. Jei R.Meilutytė būtų likusi Lietuvoje, nepatekusi į Plimuto klubą ir į Džonatano Rudo (Jonathan Rudd) rankas, kažin ar būtų laimėjusi auksą.

„Lietuvos plaukimo federacijai kasmet skiriama pusė milijono litų, nes plaukimas įtrauktas į pagrindinių sporto šakų šešetuką, - sakė B.Užkuraitytė-Statkevičienė. - Gal reikėtų ir daugiau pinigų, bet kitos sporto šakos dar mažiau gauna. Olimpinė rinktinė treniruojasi Alytuje. 50 m ilgio takelis nėra trumpas, nes juo galima plaukti pirmyn ir atgal. Elektrėnų baseine taip pat būtų galima plaukti pirmyn ir atgal, tačiau, anot specialistų, čia trūksta kelių centimetrų iki 50 metrų. Lietuvai dar reikėtų atviro baseino ir entuziazmo. Mūsų treneriai labai aukšto lygio. O R.Meilutytė yra perliukas. Pirmiausia reikia dėkoti jos tėvui. Tai 50 proc. jo nuopelnas. Rado labai gerą trenerį, o kai turi perlą, gali iš jo nulipdyti šedevrą. Lietuvoje trūksta ne tik olimpinio baseino, bet ir aukšto lygio varžybų. O Rūtai, patekusiai į Plimuto klubą, aukšto lygio varžybų netrūko“.

S.Binevičius siūlo pinigų problemą spręsti taip, kaip sprendžia Estija. Pavadinusi vieną baseiną savo garsaus sportininko vardu. Ne, baseinas šiam sportininkui nepriklauso, tačiau visi, čia ateinantys paplaukioti, aukoja po 1 eurą. Iš šios rinkliavos finansuojamos garsaus sportininko treniruočių išlaidos.

„Mano svajonė, - kalbėjo S.Binevičius, - kad Lietuvoje būtų pastatytas naujas olimpinis baseinas ir pavadintas R.Meilutytės vardu. Irgi galėtume jai surinkti pinigų“.

„Tikiuosi, dabartinė plaukimo situacija Lietuvoje pagerės ir žmonės pradės juo labiau domėtis, taip pat ir kitomis sporto šakomis, kaip gimnastika, boksu, dziudo, atletika ir t.t. Tai tiek kol kas norėčiau pasakyti. DAR KARTĄ AČIŪ LABAI VISIEMS!!!“ - po apdovanojimų ceremonijos interneto socialiniame tinkle įspūdžiais su savo gerbėjais pasidalijo Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.

2012 m. liepos 30 d.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"