1 nuotr.Šių metų kovą Meksikoje, Toluca de Lerdo, Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Nacionalinės Meksikos miškų komisijos (CANAFOR) organizavo Pasaulinės miškų išteklių apskaitos 2020 metams susitikimą-mokymus. Juose dalyvavo apie 90 pasaulio šalių atstovai, tarp jų ir Lietuvos.
Susitikimo tikslas - šalių atstovus supažindinti su FAO specialiai šioms apskaitoms sukurta programa, kuria naudojantis bus galima suvesti reikiamus duomenis. Meksikoje lankęsis Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vedėjas Darius Vižlenskas pasakojo, jog FAO stengiasi surinkti įvairapusišką ir patikimą informaciją apie pasaulio miškus. Šalys pateikia įvairius duomenis, apibūdinančius miškus: plotą, dažniausiai miškuose aptinkamas medžių rūšis, informaciją apie sukauptą medienos tūrį, žmogaus įtaką miškams, t.y. kiek liko žmogaus veiklos nepaliestų miškų, savaiminių, dirbtinai atkurtų miškų ar plantacinių. Taip pat surenkami duomenys apie politinius šalių sprendimus ir įstatyminę bazę.
Kadangi duomenų apie miškus iš visų pasaulio valstybių tiesiogiai surinkti nepavyksta, todėl tenka naudotis kitais įvairiais šaltiniais. Šiuo tikslu FAO bendradarbiauja su „Google“ kompanija, kuri turi sukaupusi milžinišką kiekį iš palydovų darytų nuotraukų, ir programas, padedančias atskirti miškus nuo kitų žemės naudmenų.
Pasaulyje miškų mažėja
Surinkti duomenys svarbūs tuo, kad įgalina į problemą žvelgti ne lokaliu lygmeniu, bet pasauliniu mastu įvertinti vykstančius pokyčius. Šiuo tikslu FAO kas penkerius metus vykdo pasaulines miškų apskaitas. Nors pastaruoju metu tendencijos, susijusios su miškų kaita, ir gerėja, tačiau pagal paskutinę 2015 metų apskaitą miškų plotai vis dar mažėja. 2010 metų ir 2015 metų laikotarpyje per metus vidutiniškai jų prarasdavome apie 3 mln. ha. 2015 metais miškai pasaulyje užėmė 3 999 mln. ha ploto.
Pavyzdžiui, 2010 metais Brazilijoje miškai užėmė 498,5 mln. ha plotą, o 2015 m. jų plotas sumažėjo iki 493,5 mln. ha, t.y. 5 mln. ha. Miško ploto mažėjimo priežasčių gana daug. Tokiose valstybėse, kaip Brazilija, Malaizija ar Indonezija, miškai dažniausiai verčiami žemės ūkio naudmenomis. Afrikoje miškai dažnai kenčia nuo malkų paruošų. Kita ne mažiau aktuali problema, kad miškai dažnai kertami siekiant vienkartinio pelno. Tokie kirtėjai išrenka vertingiausią medieną ir suniokotus plotus palieka likimo valiai.
Didėjančiais miškų plotais gali džiaugtis JAV, Kinija, Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Lietuvoje miško plotai nuolatos auga - 2010 metais jų buvo 2,17 mln. ha, o 2017-aisiais - 2,19 mln. ha. Šiuo metu jie užima apie trečdalį šalies ploto.
„Mūsų valstybėje miškų politika gana griežta - kalbėjo D.Vižlenskas. - Galimybės paversti mišką kitomis naudmenomis yra gana ribotos, o iškirstas miškas turi būti atkurtas.“ Valstybiniuose miškuose miškai dažniau atkuriami dirbtiniu būdu, o privatūs miško savininkai mišką dažniau palieka savaiminiam atsikūrimui. Pastarieji miškai gal nėra tokie našūs kaip kultūriniai, bet gana atsparūs įvairiems poveikiams. Šiuo metu Lietuvoje daugiau problemų kelia uosynai, kurių plotai dėl šaknų ligų tolygiai mažėja. Kintant klimatui į mūsų šalį gali atkeliauti naujų medžių ligų ar kenkėjų.
Dalis Meksikos miškų priklauso vietos bendruomenėms
„Dalyvavome ir išvykoje į Meksikos miškus, augančius netoli Tolucos de Lerdo miesto. Mums buvo pasakojama, kaip tvarkomi vietiniai miškai. Jie priklauso vietos bendruomenei ir ji sprendžia, ką su jais daryti. Tokia nuosavybės forma pasaulyje pasitaiko retai, - teigė D.Vižlenskas. - Lietuvoje miškų ūkis dirba pelningai ir sumoka į šalies biudžetą daugiau, nei gauna iš valstybės. Tuo tarpu Meksikoje yra priešingai - miškų ūkis remiamas valstybės. Šiame Meksikos regione jie gana panašūs į Lietuvos, vyraujančios medžių rūšys - pušis ir kėnis. Miškai auga kalvose, todėl miškininkystė čia specifinė. Siekiant išvengti erozijos plyni kirtimai nevykdomi. Maždaug kas 10 metų čia vykdomi atrankiniai kirtimai, jais pirmiausia iškertami pažeisti medžiai. Po kirtimų miškas paliekamas savaiminiam atžėlimui. Kirtimų metu paruošiama stambesnė mediena supjaunama bendruomenei priklausančioje lentpjūvėje ar parduodama, o smulkesnę susirenka bendruomenės nariai ir panaudoja maistui gaminti ar būstams šildyti.“
Miškų vaidmuo mūsų gyvenime įvairialypis. Miškai vaidina svarbų vaidmenį saugant bioįvairovę. Šiuo atžvilgiu vertingiausi yra natūralūs, žmogaus veiklos nepaliesti miškai. Miškai svarbūs ir klimato kaitai, nes „sugeria“ žmogaus taršos produktus, t.y. absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ekonominiu atžvilgiu jie teikia žaliavą medienos pramonei ir švarią energiją bei sukuria daugybę darbo vietų.
Užs. 5
