respublika.lt

Buksuojanti žadėtoji regionų gaivinimo politika

(0)
Publikuota: 2018 balandžio 09 13:20:22, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Prieš rinkimus beveik visos politinės jėgos deklaravo rūpestį regionais, tačiau kol kas matome tą patį - provincija beviltiškai nyksta, sensta, o jaunos šeimos bėga į didžiuosius miestus. Ar įmanoma sustabdyti šį procesą?

Prieš rinkimus beveik visos politinės jėgos deklaravo rūpestį regionais, tačiau kol kas matome tą patį - provincija beviltiškai nyksta, sensta, o jaunos šeimos bėga į didžiuosius miestus. Ar įmanoma sustabdyti šį procesą?

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Europarlamento narys Valentinas MAZURONIS, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Socialdemokratų darbo frakcijos narė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Irena ŠIAULIENĖ, Seimo narys, Tėvynės sąjungos atstovas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Kęstutis MASIULIS, filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Pradėkime nuo to, kad renkant šį Seimą, kurio daugumą sudaro valstiečiai-žalieji, buvo akcentuojama, jog dėmesys bus skirtas regionams, savivaldos reikalams. Praėjo metai ir matome, kad ne tik nesiseka įvykdyti pažadų, bet viskas vyksta priešingai - dėmesys skiriamas centrams, yra labai sustiprėjęs centralizavimas. Savivaldybėse vyksta totalus naikinimas, planuojama regionuose palikti tik vieną ligoninę, rajonuose palikti tik pirminės sveikatos priežiūros centrus, vykdant urėdijų reformą mažinama eigulių skaičius, 42 urėdijos centralizuotos į vieną. Matomas tik priešingas efektas. Gerbiamas Valentinai, kas vyksta Lietuvoje?

V.MAZURONIS: Ši valdžia, kaip ir visos kitos, tikriausiai nori tik gero Lietuvai, stengiasi, kad būtų geriau, bet išeina - kaip visada. Manau, kad šiandien vyksta Lietuvos, kaip regioninės valstybės, naikinimas, net ne žlugdymas, o sisteminis naikinimas. Kodėl tai vyksta? Į valdžią atėjo nauji žmonės, jie nori daryti reformas. Lyg ir viskas gerai, tačiau jie žiūri į visų problemų sprendimą „vienos plokštumos lygmenyje“. Jeigu žiūrėsime ekonominiu požiūriu, gal viskas ir tvarkoj - kad liktų geriausios mokyklos, geriausios ligoninės ir t.t. Pagal šį požiūrį - viskas teisinga. Bet valstybės valdymas, ko, deja, šiandieninė valdžia nesupranta, yra žymiai sudėtingesnis procesas. Tai yra toks „tūrinis“ dalykas. Imkime kad ir ligoninių optimizavimą. Palaukite, o kur žmonių patogumas, kur žmonių interesas, kur viso to regioninė politika ir pan.? Jie šiandien su tais visais skubotais sprendimais, vadovaudamiesi ne visai teisingais motyvais, neturėdami aiškių valstybės vystymosi prioritetų, per tuos smulkius dalykus iš esmės naikina valstybę. Jeigu palyginsime Latviją ir Lietuvą, tai Latvija yra valstybė - vienas miestas. Mes Lietuvoje turėjome ir miestus, ir regionų centrus, ir savivaldybes, ir vadinamus bažnytkaimius, nedideles gyvenvietes. Dabar jau viskas yra išnaikinta, paties mažiausio elemento nebeliko. Ir ne tik todėl, kad ten nebėra darbo vietų. Iš ten buvo imami visi resursai, kokie galėjo būti imami: administraciniai ir kiti. Dabar visa tai daroma savivaldybėse, kuriose rekordiškai mažėja gyventojų skaičius vien tik dėl daromų reformų. Nyksta savivaldybės, tuoj prieisime prie miestų ir gyvensime taip, kaip Latvija. Manau, nematyti sėkmingo valstybės vystymo vizijos yra didelė klaida. Norai galbūt ir labai geri, tačiau nepamirškime, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Jeigu tai nebus sustabdyta, manau, kad arba bus neįmanoma nieko atstatyti, arba mums tai kainuos milžiniškus žmogiškuosius, finansinius, laiko resursus ir pan. Šiandien mes turime mušti pavojaus būgnus, kad naikiname visą buvusią, mano supratimu, teigiamą ir gerą Lietuvos valdymo regioninę struktūrą.

G.JAKAVONIS:
Jūsų partija, gerbiama Irena, deklaruoja tuos socialinius dalykus. Jei pritartume Aurelijaus Verygos sumanymui naikinti rajonines ligonines, paliekant jas tik regionuose, tai ką daryti rajono žmonėms? Ar galima viską sieti tik su ekonominiais dalykais?

I.ŠIAULIENĖ: Manau, diskusija yra pačiu laiku. Būtų dar geriau, jei būtų pakviestas žmogus iš Vidaus reikalų ministerijos, iš vykdomosios valdžios. Manyčiau, kad dabar yra vienpusė informacija. Visi klausimai, kurie keliami dėl urėdijų reformos, dabar - dėl ligoninių reformos ir t.t., - tai priverčia susimąstyti, ką mes čia darome, kas bus su mūsų regionais. Ši diskusija privertė mane pakelti kai kuriuos dokumentus. Aš apgailestauju, kad Vidaus reikalų ministerija tų dokumentų nepateikia, kaip derinti horizontalų ir vertikalų lygmenį, - tai, ką mes kalbame apie savivaldą, ministeriją, sprendimų priėmimo galią, kam atiduoti daugiau, kad tikrai neliktumėm su vienu miestu Vilniumi. Kad regionai būtų patrauklūs, kad žmonės norėtų ten likti gyventi, nes tikrai yra daug investuota. Mes diskutuojame, kad investavome europines lėšas, sutvarkėme rajonų centrus. Pažvelkime į Telšius, Anykščius, Rokiškį. Ar liks ten gyventojų, kad žmogus turėtų ne tik gerą gyvenamąją aplinką, bet ir užimtumą, nes tai yra svarbiausia, kad regionai netuštėtų. Esu susipažinusi su ta regionų plėtros programa. Prieš akis turiu regioninės politikos struktūrinę schemą. Manau, kad ji yra gera, tačiau reikia, kad ji funkcionuotų, pradėtų veikti. Jeigu ji pradės veikti taip, kaip sumanyta, aš manau, kad regionai turėtų aiškią perspektyvą, viziją ir ateitų investicijos, atsirastų regioninės plėtros tarybos su visomis galiomis. Jos dabar yra, tačiau neturi pakankamai įtakos sprendimams. Šios tarybos turėtų būti finansuojamos, į jas įeitų ir valdžios atstovai, konkrečių ministerijų ir vietos verslo, ir regionų kompetencijos biurai. Tokiu būdu regionai matys pakankamą perspektyvą. Kad savivalda būtų suinteresuota, žinoma, priklauso nuo mero, kuris yra tiesiogiai renkamas. Jis turi atsiskaityti rinkėjams, ką gero nuveikė, kiek pritraukė verslo investicijų, kiek suteikė darbo vietų. Bet reikia, kad tai nebūtų jo asmeninio supratimo ir iniciatyvos reikalas. Kad viskas atsispindėtų finansiniuose savivaldybės reikaluose, nuo šių metų yra nemažinama bendroji biudžeto dotacija.

G.JAKAVONIS. Gerbiamas Kęstuti, turite savivaldos darbo patirtį, esate dirbęs ir Vilniaus meru. Dabar dirbate Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Sakykite, ar ne keistai atrodo, kai iš vienos pusės deklaruojama, kad savivalda turi turėti daugiau galių, o iš kitos pusės Seimas balsuoja už vieną urėdiją. Dėl to šiandien turime 700 darbo vietų mažiau...


K.MASIULIS: Nežinau, kokios aplinkybės lemia, kad dabar vykdoma ir dešimtmečius vykdyta regionų politika pas mus yra visiškai nesėkminga. Aš dar nežinau nė vienos Vyriausybės, kuri regionų tematika būtų dirbusi sėkmingai ir protingai. Nuo 2007 iki 2014 metų Europos Sąjungos paramos lėšos regionams buvo skiriamos pakankamai didelės, tačiau darbo vietų sumažėjo regionuose nuo 266 tūkst. iki 33 tūkst. - 8 kartus. Tai ar mes galime tikėtis, kad žmonės neišvyks iš regionų? Kaip vyksta investicijos? Investicijos vyksta taip: 300 mln. eurų išleista 108 daugiafunkciams centrams. Gyventojai nyksta, bet galime pasidžiaugti, kad laikinai, kol statomi daugiafunkciai centrai, yra sukuriamos darbo vietos. Tačiau ilgalaikių darbo vietų nesukuriama. Žiūrint iš dabartinės finansinės perspektyvos - Šiaulių miestas gauna lėšų. Klausiame, kur panaudojote pinigus? Atsakymas: centrinės aikštės laikrodžio įrengimui. Tai jūs man paaiškinkite, išleidus šiuos pinigus, kokia sukurta pridedamoji vertė? Yra dvi galimybės. Pirma, išmokstama pakviesti investuotojus. Antra, valstybė turi paimti tuos pinigus iš regionų ir padėti juos išleisti tinkamai. Reikia išmokyti tinkamai paruošti projektus ir tikslingai išleisti skiriamus pinigus. Pinigus galima duoti tik tada, jei bus matyti, kad atsiras ilgalaikių darbo vietų.

G.JAKAVONIS: Mes turime Šveicarijos pavyzdį, kur savivaldos lygmenyje galima organizuoti referendumus. Viename Šveicarijos kaimelyje 8-10 trobų, o centrinė valdžia nusprendė platinti kelią, tačiau savivaldos atstovai to neleido ir liepė tiesti kelią aplink miestelį. Lietuvoje ši situacija atrodo kaip iš fantastikos srities. Tad, Vytautai, kas vyksta, kodėl mes nepasimokome iš tokių gerų pavyzdžių?

V.RUBAVIČIUS: Čia ne tik vyksta, bet jau yra ir įvykęs labai paprastas ir kartu sudėtingas dalykas. Jis aiškiai yra susijęs su savivalda - dauginami administraciniai organai. Tų administracinių organų mes galime dauginti, suteikinėti ir atiminėti jiems teises, skirti ar neskirti lėšų - nuo to jokia regioninė ir savivaldos politika nepajudės nė per žingsnį todėl, kad čia nėra žmonių. Kad nebūtų žmonių, mes esame įteisinę jau 1995 metų Savivaldos įstatymo pakeitimais, kai Savivaldos įstatyme neliko vietos gyventojams, kai neliko savivaldos kaip subjekto, Savivaldos įstatyme yra tik savivaldos organai. Tad, kai turime organus, o neturime vietos gyventojų, turime tokią visą sistemą, kurią mes dauginsime. Tie šimtai milijonų yra naudojami būtent taip, nes jie patenka tik į organus, žmonės jais nedisponuoja. Reali savivalda yra tuomet, kai žmonės patys disponuoja pagal tam tikras žaidimo taisykles teisinėmis kompetencijomis ir lėšomis, skirtomis toms kompetencijoms vykdyti. Turime: Naująją Zelandiją, Lenkiją, Daniją, Skandinavijos šalis - visur yra realūs žmonės, kurie veikia. Ši realios savivaldos užtikrinimo tendencija buvo įtvirtinta 9-ajame dešimtmetyje, kai visose didžiosiose Europos šalyse įvyko decentralizacija. Buvo suvokta, kad valstybinis administracinis valdymas yra per daug nepaslankus globalizacijos iššūkio akivaizdoje. Ir todėl reikia dar daugiau galių, nors vakarietiška demokratija visada rėmėsi savivaldos principu ir kitu principu - teisingumą vykdo visuomenė kartu su teismais, o ne vien tik teismai. Prancūzija, Vokietija ir kt. šalys vykdė decentralizaciją, nuleisdamos dar daugiau galių į patį žemiausią savivaldos lygmenį.

Pas mus Lietuvoje yra sukaupta per daug tos politinės ir administracinės galios rankose tų žmonių, kurie tą galią valdo. Ir kas norės paleisti to finansinio srauto kontrolę iš savo rankų? Mūsų valstybinės valdžios pagrindinis tikslas visada buvo ir yra finansinio srauto kontrolė. Mes niekada nevykdėme europinės regioninės politikos ir negalime jos vykdyti. Kodėl? Todėl, kad europinė regioninė politika remiasi pirmine savivalda ir iš pirminės savivaldos regiono valdžia turi įgauti legitimumą ir įgauti pirminį savarankiškumą. Tokia yra Europos Sąjungos politika regionų atžvilgiu. Kad atimtų dalį valstybinės valdžios ir nukeltų ją į žemesnį lygmenį, į savivaldos ir regioninės politikos lygmenį. Kitaip tariant, regionai turi būti ne administraciniai organai, kuriuos čia sutvarko Vidaus reikalų ministerijos departamentas. Jis ir bus, ko gero, pagrindinis „didysis brolis“, kuris tvarko tuos dalykus ir dėl šio departamento valdymo užvirs didelė kova tarp tų žmonių, kurie supranta galių pasiskirstymą. Regionai turi įgauti dalinį politinį savarankiškumą. Mes viską įgyvendinam procedūriškai, bet ne esmiškai.

G.JAKAVONIS: Tas amžinas klausimas visiems - kaip turėtų būti?


V.MAZURONIS: Žiūriu į tas Šiaulienės atsineštas schemas ir galvoju, kad jeigu atsineštumėme visas Vidaus reikalų ministerijos schemas, tai jos netilptų ant šio stalo. Kiekvienais metais jos yra daromos, o situacija nesikeičia. Aš pereisiu prie žemiškesnių dalykų, kas šiandien vyksta Lietuvoje ir ką reikia daryti, jeigu norime, kad ateitų investicijos. Teisingai Kęstutis sakė, kad europiniai pinigai yra duodami infrastruktūroms, darbo vietų kūrimui ir visiems kitiems geriems dalykams. Šiemet jau du kartus po svarstymo buvo pritarta Žemės įstatymo pataisoms, liko tik priimti. Pagal jas investuotojas, jeigu jis nuomoja teritoriją, o Vilniuje beveik 90 proc. yra nuomojama, nori išplėsti savo gamybą, pastatyti sandėlį, tai dabar turės sumokėti avansu valstybei 20 proc. nuo sklypo rinkos vertės. Ką tai reiškia? Jeigu toks vidutinis sklypelis Vilniaus centre, kur stovi nedidelė gamykla, kainuoja apie 1 mln. Eur, tai žmogus, norėdamas praplėsti sandėlį, turės 200 tūkst. Eur avansu sumokėti valstybei ir tik tada įgis teisę investuoti savo pinigus į gamybą, kuri naudinga valstybei. Kitas dalykas - draudimų ir „varžtų užsukimų“ sistema yra tragiška. Mes matome tik alkoholio draudimą, žurnalų plėšymą, bet pažiūrėkime į kitas sferas.

Kur yra ekonominis blokas, kuris skatintų ir investuotojus? Pa-žvelkime į pasiūlymus duoti jauniems žmonėms paskolas. Jūs man pasakykit, koks tikslas kokiam nors kaime, kur nieko nėra, duoti žmogui 15 tūkst., kad jis ką nors pasistatytų, jeigu jam ten nėra darbo vietų ir apskritai nieko nėra. Tai yra didelė nesąmonė. Mes turime sudaryti tokias sąlygas, kad žmogus ten galėtų uždirbti ir pats pasistatyti gyvenamąjį būstą. Galėčiau dvi valandas kalbėti apie tas nesąmones, kurios yra priiminėjamos kiekvieną dieną. Urėdijų neliesiu, nes ten buvo pinigų ir miškų atidavimas atitinkamoms miškų grupuotėms. Nei Tėvynė, nei žmonės už šį sprendimą niekada neatleis valdžiai. Tad kas vyksta šiandien? Kam piešiamos tos schemos, jei realiame gyvenime nieko nedaroma?

I.ŠIAULIENĖ: Manau, kad nereikia pykti ant schemos. Ji yra reikalinga valstybės mastu, jeigu mes norime atsakingos regionų politikos. Visiškai sutinku, kad reikia kalbėti apie stiprinimą, kad tikrai būtų kuriamos darbo vietos ir tiems projektams parengti reikalingos kompetencijos. Mes akivaizdžiai matome, kad šiandien regioninėse smulkesnėse savivaldybėse trūksta kompetentingų žmonių. Štai kodėl yra būtini regionų kompetencijų centrai, kur atskiram regionui būtų patvirtinti specialistai ir būtų atitinkamas finansavimas. Būtina neapriboti galimybės išeiti iš apskrities rėmų. Jeigu savivaldybės susitarė, tegul plečiasi. Jeigu tikrai bus vykdoma, kad pirminė pagalba žmogui turi būti viešuoju transportu pasiekiama per 30 min., o specializuotu automobiliu - per valandą, žmogus nebus paliktas likimo valiai. Būtina užtikrinti, kad tai sprendžiant dalyvautų savivalda. Mes juk turime savivaldybių asociaciją ir nėra taip, kad savivaldos žmonės neturi žinių ar nesupranta, kaip yra plėtojama regioninė politika Europoje. Jie važiuoja į forumus, pasisemia žinių, tačiau reikia pereiti prie mechanizmo, ir dar svarbiau, kad tie mechanizmai funkcionuotų. Reikia, kad ta sukurta schema eitų į gyvenimą ir būtų besąlygiškai jos laikomasi. Kad regione be regioninės tarybos nebūtų galima nei proftechninės uždaryti, nei atidaryti. Tas pats ir dėl ligoninių. Šiuo atveju labai svarbi yra savivaldybių tarybos narių kompetencija ir jų veiksmingumas, kaip jie priverčia funkcionuoti savo savivaldybės administraciją. Yra ir gerų iniciatyvų, pvz. dėl būsto, dėl paskatinimo ir t.t. Nemanau, kad nieko nedaroma, tačiau rezultato norima jau šiandien ir pasipiktinimas kyla dėl to, jog mes nuėjome paprasčiausiu keliu, kad tik panaudotume europines lėšas. Regionuose reikia ir baseino. Tačiau jeigu žmonės neturės tame regione darbo vietų, tai kam tada tas baseinas. Juk ir jį reikės išlaikyti, kas dengs išlaikymo kaštus? Reikia efektyviau ir spėriau vykdyti socialinio verslo įgalinimą, politiką. Kitaip tariant, paslaugų dalį, kurias vykdo biudžetinės įstaigos, perduoti bendruomenėms, kad atsirastų socialus verslas, tuomet būtų žmonių užimtumas. Tai, ką mes pasirašome, reikėtų besąlygiškai vykdyti.

G.JAKAVONIS: Baigsis ta europinė parama, mes baigsime kalbas apie daugiafunkcių centrų statybas regionuose, kur stovi tuščios didžiausios patalpos, ir kas tuomet? Kokie jūsų, Kęstuti, patarimai?

K.MASIULIS: Aš nenorėčiau tragiškai prognozuoti, bet jeigu mes ir toliau nesugebėsime veikti, tai labai greitai prasidės nykimo procesai. Paaiškės, kad pinigų mes priinvestavome į objektus, kurių išlaikyti nesugebame. Vadinasi, Vilniui reikėtų dar daugiau dirbti, kad išlaikytų regionus, kurie tiesiog merdi akyse. Reikia kurti darbo vietas. O darbo vietų kurti nesugeba nei tie administratoriai, kurie dominuoja, nei vietinė savivalda nesugebėtų, jeigu ji funkcionuotų. Važinėjau į Šveicariją ir mačiau, kaip ten institucijos padeda savivaldai būti savivalda, nes tam reikia gebėjimų. V.Mazuronis kalbėjo apie teisingai vykdomus plėtros procesus. Suomijoje, jeigu tave išrinko į savivaldybės tarybą, o tu patekai į plėtros komitetą, tu privalomai važiuoji į trijų savaičių kursus ir mokaisi, nes tu nieko nesupranti, kaip turi būti vykdoma plėtra. Po kursų visai kitaip mąstai. O kaip vykdyti plėtrą, jeigu nėra supratimo, nėra noro, nėra bendruomenės supratimo. Politikai turi mokėti tuos dalykus suprasti, mokėti kalbėti, komunikuoti ir pateikti poreikius. Viso to yra mokomasi. Danija 2014 metais padarė projektą ir iškėlė 7 tūkst. darbo vietų į regionus. Tai labai pasiteisino, jie iškėlė dar 7 tūkst. vietų. Ką mes matome Lietuvoje? Naikinami svarbūs ir reikalingi objektai.

G.JAKAVONIS: Atrodo, kad ten, kur yra darbo vietos, kur dar kas nors kruta, reikia prikišti nagus ir sunaikinti. Pvz., „Lietuvos geležinkelių“ situacija. Ten taip pat mažinama darbo vietų. Jie juk nėra tik Vilniaus ar Kauno gyventojai. Kenčia visi, kurie dirba prie geležinkelių, visuose regionuose. Tad, gerbiamas Vytautai, ką reikėtų daryti?

V.RUBAVIČIUS: Ką reikėtų daryti - ir paprasta, ir sunku atsakyti. Reikėtų įdiegti vakarietiškus savivaldos principus, taip mes suaktyvintumėm žmones. Kai klausaisi įvairių kalbų, kartais nesuvoki tos ironijos mūsų mąstyme. Aš girdžiu, kad reikia laikytis schemos. Taip, kai kurių schemų reikia laikytis. Schemos yra sukurtos ir geležinkeliams. Kai kam, įgyvendinus sukurtą schemą, sąskaita labai padidės. Mes dažnai taikome schemas, tai susiję ir su regionų politika, kur nėra gyvenimo. Kai aukščiausio lygmens politikai pradeda kalbėti apie du dalykus - optimizavimą ir darbo vietų kūrimą, tai ar čia valstybinio lygio kompetencija? Ar valdžia kuria darbo vietas? Valdžios tikslas yra visai kitas - sąlygų kūrimas žmonėms, kad jie galėtų laisvai gyventi. Kurkite sąlygas, kad žmonės patys kurtųsi darbo vietas.

Prisiminkime tuos optimizavimus. Kuo skirtųsi vakarietiška ir europietiška savivalda ir politikai, kurie optimizuotų, nuo mūsų lietuviško optimizavimo? Bet koks vakarietis ir europietis bet kokioje šalyje, turėdamas schemą optimizuoti ligoninių tinklą, turėtų eiti į kiekvieną savivaldos grandį - į kaimą ir pan. Turėtų kalbėtis su žmonėmis, ar jie pritars, ar nepritars. Ar pas mus kada nors taip buvo? Tas pats būtų su mokyklų tinklų optimizavimu. Mes neturime bendro valstybinio mąstymo, o turime administracinį.

I.ŠIAULIENĖ: Viskas priklauso nuo mąstymo, nuo požiūrio. Jeigu mes įveiksime savo mąstymo ribotumus visuose lygmenyse, jeigu tai suveiks taip, kaip suplanuota, tuomet turėsime galimybę atgaivinti Lietuvą. Bet visa tai, žinoma, įvyks ne per vieną dieną.

V.RUBAVIČIUS:
Turėkime omenyje, kad to mūsų politinio mąstymo ribotumus kai kam yra labai nenaudinga įveikti.

V.MAZURONIS: Seniau Lietuvoje buvo sakoma, kad miestelis gyvena, jeigu šeštadieniais susirenka žaisti kortomis klebonas, policininkas, mokytojas, gydytojas, pašto viršininkas. Jie buvo tų gyvenviečių kultūrinis branduolys. Kas vyksta dabar? Klebonus jau beveik išvaikėme. Liko vienas klebonas, kuris aptarnauja šešias parapijas. Policininkus išvaikėme paskutinės reformos metu. Mokytojus išvaikėme optimizuodami, gydytojus dabar planuojama išvaikyti. Na, o pašto viršininkus išvaikėme pirmiausia. Tai dabar, ponia Irena, sakykite, ar pagal šią schemą atsiras mažame miestelyje tie penki žmonės, kurie susirinks prie bendro stalo? Mes visą pagrindą, kuris telkdavo, išnaikinome. Dabar stebimės, kodėl nyksta mūsų miestai ir miesteliai, regionai ir kodėl nėra darbo vietų.

I.ŠIAULIENĖ: Aš nesu nei Vidaus reikalų ministrė, nei atsakinga už regioninę politiką. Priimu kritiką, bet kita vertus, mes neturime iš nieko kito padaryti geros regioninės politikos, kaip iš viso to, ką šiandien turime. Turime ieškoti kelių.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s