respublika.lt

2017 gruodžio 16, šeštadienis

Bendrijų pirmininkai pasijuto karaliaisnuotraukos (8)

2016 sausio mėn. 29 d. 17:04:12
Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

Pastaruoju metu Seimo kontrolierius užplūdo pasipiktinusių žmonių skundai dėl daugiabučių namų bendrijų ir jų pirmininkų veiklos. Pernai skundų buvo beveik trigubai daugiau nei užpernai, trečdalį skundų sudarė vilniečių kreipimaisi. Pasirodo, sostinės savivaldybė ne realiai, o tik lozungais kontroliuoja, kaip dirba bendrijų pirmininkai, todėl žmonės, praradę bet kokią viltį, griebiasi paskutinio šiaudo - kreipiasi į Seimo kontrolierius, kurie piktybinius veikėjus gali tik pabarti. Bausti teisės jie neturi. Bet kitur vilniečiams kreiptis nėra kur. O įkūrus bendriją iš jos ištrūkti nėra taip paprasta.

 

Užvertė skundais

2015-aisiais Seimo kontrolierių įstaiga dėl daugiabučių namų bendrijų veiklos gavo apie 80 skundų, iš kurių apie 30 - dėl Vilniaus miesto bendrijų, 48 skundus dėl bendrijų pirmininkų veiklos, iš kurių 8 - dėl Vilniaus mieste veikiančių pirmininkų. 2015 m. dėl bendrijų veiklos sulaukta tik 30 skundų, dėl pirmininkų - 17. Skundų pagausėjo daugiau nei dvigubai.

O skundžiamasi ne dėl mažmožių. Ir dažnai Seimo kontrolieriai pripažįsta, kad skundai yra pagrįsti. O pažeidimų fiksuojama įvairių. Pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas pats priima sprendimus dėl klausimų, kuriuos spręsti turėtų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, arba, kitaip tariant, bendrijos visuotinis susirinkimas, klausimai iš anksto nederinami. Dažnai butų savininkai nėra informuojami apie planuojamus atlikti daugiabučio namo remonto darbus arba paslaugas, jų apimtis, kainas, papildomus darbus ir t.t. O paskui, gavę sąskaitas, žmonės priversti žagsėti, nes nesupranta, kodėl jose įrašytos tokios apvalios sumelės ir kodėl kažkas atliko darbus, kurių gyventojai neprašė.

Neretai pasitaiko, kad pirmininkai nesiteikia gyventojams teikti informacijos apie savo veiklą, kyla ginčų dėl mokesčių pagrįstumo, netgi pasitaiko lėšų naudojimo ne pagal paskirtį atvejų. Daugiabučių butų savininkams dažnai nuostabą kelia tai, kodėl už atliktus darbus reikalaujama mokėti papildomai, o nenaudojamos sukauptos lėšos, arba ar pagrįstai buvo panaudotos sukauptos lėšos, nes kartais jos „išgaruoja“, o atliktų darbų nesimato.

Juokinga kontrolė

Kodėl žmonės ypač Vilniuje nepatenkinti dirbančiais daugiabučių namų bendrijų pirmininkais ir bendrijų veikla? Į tai atsakymą turi daugiabučių bendrijų ir administruojančių įmonių asociacijos „Lietuvos būsto rūmai“ prezidentas Juozas Antanaitis.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius yra paskyręs atsakingus asmenis, kurie turi kontroliuoti ne tik bendrijų, bet ir kitų daugiabučių valdytojų veiklą. Vilniuje vien daugiabučių bendrijų yra daugiau nei 1200, todėl atsakingų asmenų turi būti daug. Teisės aktai numato, kad bendrijas būtina patikrinti bent vieną kartą per jų pirmininkų kadenciją, kuri trunka trejus metus. Tai įsivaizduokite, kiek reikia darbuotojų. O Vilniaus savivaldybėje dirba tik 3 ar 4 paskirti asmenys. Tai yra apverktinai maža“, - atskleidė J.Antanaitis.

Chaoso Vilniaus bendrijų kontrolės mechanizme nesumažina ir tai, kad nėra paskirto vieno už tai atsakingo vicemero.

„Pasidalinimas yra labai keistas. Už kontrolę lyg ir atsakingas ponas Valdas Benkunskas, bet už patikras atsako Linas Kvedaravičius. Savivaldybės kontrolė bendrijų atžvilgiu yra būtina. Daugiabučius administruojančias įmones tikrina, kas tik nori, - FNTT, STT, VMI ar dar kas nors, o bendrijų patikra - pačių gyventojų reikalas. O koks gyventojas turi tiek kompetencijos? Galų gale kiek pirmininkų turi tiek kompetencijos? Jis gali būti puikus gydytojas, puikus mokytojas, bet nenusimano apie būsto valdymą, techninius dalykus. Todėl žmonės vargsta su pirmininkais, o ir patys pirmininkai vargsta. Ir arba jie išsigimsta į imperatorius, arba viską meta ir išeina“, - dėstė J.Antanaitis.

Savivaldybės nepersistengia

Jis stebisi, kad žmonės, girdėję daug blogybių apie bendrijų veiklą, vis tiek jas steigia, užuot suteikę daugiabučių valdymą profesionalams.

„Įstatymai numato, kad savivaldybės privalo bendrijų pirmininkus mokyti, rengti jiems kursus. Tačiau tokie kursai vyksta tik Vilniuje ir Šiauliuose. Ir tai ne savivaldybių, o daugiabučių namų bendrijų asociacijų dėka. Savivaldybės nusišalinusios nuo mokymo ir švietimo. Pirmininkų kadencija trunka 3 metus, bet kadencijų skaičius yra neribojamas. Todėl turime tokių, kurie pirmininkauja nuo 1996 metų. Ir daugelis jų net kompiuteriu nemoka naudotis ir nežino, kad teisės aktai pasikeičia. Beje, kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį mes rengiame mokymus, kurių metu supažindiname su teisės aktų pasikeitimais, techniniais ir kitais bendrijos veiklai svarbiais dalykais. Tai iš 1200 Vilniaus bendrijų pirmininkų ateina apie 50-60, ir visada tie patys. O iš kur žinių semiasi kiti 1150 pirmininkų? Ar iš viso tos bendrijos veikia? Būtina tokią reviziją padaryti. Žmogui tikrai sunku gyventi bendrijoje, jei pirmininkas nežino įstatymų. Sunku ir kai žino, bet jų nesilaiko“, - akcentavo J.Antanaitis.

Nėra kam pasiskųsti


Pasak jo, žmonės dėl bendrijų ir jų pirmininkų veiklos neretai kreipiasi į Seimo kontrolierius, tačiau šių sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio. O savivaldybių tikrintojai turi teisę skirti baudas. Tačiau prie tikrintojų eiliniam žmogeliui prisikasti neįmanoma, nes reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorę. Pastaroji yra tiek užimta, kad tikrai nepriims kiekvieno žmogaus. Ji net neturėjo laiko atsakyti į kelis labai paprastus „Vakaro žinių“ klausimus. Pavyzdžiui, ar tikrai savivaldybėje yra tik 3-4 bendrijų veiklos tikrintojai. Alma Vaitkunskienė per savo patarėją pareiškė, kad atsakyti į klausimus jai prireiks mažiausiai trijų dienų.

Lobistų pergalė

Buvo atsiradęs šansas, kad chaoso bendrijose problemą išspręs parlamentaro Lino Balsio pateiktos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisos, kurioms Seimas po pateikimo pritarė. Tačiau po pateikimo jos pateko į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, o čia taip ir nusėdo jo stalčiuose.

„Žmonės ištisai skundžiasi bendrijų pirmininkų veikla, todėl pataisos yra būtinos, tačiau yra didžiulis pasipriešinimas joms. Pasipriešinimas visų pirma iš bendrijų pirmininkų, kurie po 20 metų užima postus ir yra įtakingi, turi įvairių ryšių, po Seimą vaikšto“, - sakė L.Balsys.

BMW sau - už bendrijos pinigus

Pasak parlamentaro, dėl įstatymų spragų pasitaiko nemažai bendrijų pirmininkų, kurie eina šias pareigas po 20 ir daugiau metų, niekada neperrinkti ir nesušaukę susirinkimų, pasinaudoję įstatymų leidžiama galimybe eiti pareigas laikinai.

„Kai kurie jų tampa savotiškais feodalais, piktnaudžiauja savo padėtimi, neteikia gyventojams jiems rūpimos informacijos apie bendrijos veiklą ir finansus. Įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos bendrijos pirmininkų teisės ir pareigos, o jų parengti įstatai dažnai tampa viršesni už įstatymus ir atveria kelią savivalei. Piktnaudžiauti linkę pirmininkai privalo pasibaigus kadencijai sušaukti visuotinį narių susirinkimą, tačiau nesušaukia ir laikinai vadovauja bendrijai dar kelerius metus. Tokių atvejų daug Karoliniškių apygardoje, kurioje esu rinktas. O savivaldybė nieko nedaro. Jei bendrijos nariai skundžia piktnaudžiautoją teismui, pirmininkai bylinėjasi su bendrijos nariais už pačių bendrijos narių pinigus. Totalus chaosas. Mano apygardoje yra net tokia bendrija, kuriai keliolika metų vadovaujantis pirmininkas ne tik už žmonių pinigus su jais bylinėjasi, bet ir BMW už jų pinigus nusipirko. Ir daugiau tokių veikėjų yra“, - dėstė L.Balsys.

Rasti teisybės neįmanoma

Pataisomis jis siekia įteisinti nuostatą, kad bendrijos pirmininkas dirbtų pagal terminuotą sutartį, pasibaigus kadencijai iškart netektų algos, jei nesušauktų visuotinio susirinkimo ir nebūtų perrinktas. Įstatymo projekte nurodytas ir draudimas pirmininkams naudoti bendrijos lėšas savo teisinių ginčų išlaidoms padengti. Taip siekiama pažaboti pirmininkus, kurie samdosi teisininkus ginti ne bendrijos, bet asmeniniams interesams, o teisiniai ginčai visiškai nėra susiję su bendrijos reikalais. Projekte pateikta ir daugiau problemų sprendimo būdų.

L.Balsio teigimu, pataisos išspręstų daug problemų. Tačiau jei savivaldybės neturės noro bendrijų pirmininkų kontroliuoti, pataisos iki galo nesuveiks.

„Jei žmonės pastebi piktnaudžiavimą, reikia kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių. Vilniuje pas direktorę net namo įgaliotiniui labai sunku patekti. Savivaldybė ir be gyventojų skundų pati turėtų kontroliuoti bendrijų veiklą, tačiau ir prie Artūro Zuoko, ir prie ankstesnių merų, ir prie dabartinio niekas nesikeičia. Be įrodymų nenoriu spėlioti, ar nėra noro, ar gauna „otkatus“. Bet tik žinau, kad bendrijose sukasi milžiniški pinigai, pirmininkai turi daug ryšių ir užtarėjų. O paprastiems žmonėms, kurie neturi ryšių, sveikatos, yra pagyvenę, neturi teisinių žinių, prasimušti neįmanoma. Todėl reikia tvarkos, kuri verstų bendrijų pirmininkus sąžiningai tvarkytis patiems“, - įsitikinęs L.Balsys.


Faktai

Tiesa, kai kurie piktnaudžiautojai sulaukia teisėsaugos dėmesio. Štai vienos Šiaulių daugiabučio namo bendrijos pinigus kaip savus žarstęs bendrijos pirmininkas per 4 metus pasisavino daugiau nei 39 tūkst. eurų, o pinigus taškė kelionėms ir kitoms pramogoms. Iš bendrijos sąskaitos buvo apmokami jo bilietai skrydžiui pas draugę į užsienį, bilietai į krepšinio varžybas, grupės „Scorpions“ koncertą, pasisėdėjimai restoranuose, gyvenimas poilsio nameliuose ir kitos išlaidos. Bendrijos pinigais pirmininkas dengė asmenines skolas. Bet tokių tyrimų tėra vienetai, todėl kiti piktnaudžiautojai jaučiasi ramūs.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUKČIAI: Klaipėdos apskrities policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo, kai penktadienį iš 79-erių moters apgaule buvo išvilioti 6500 eurų.
  • SPROGIMAS: policija aiškinasi vyro žūties aplinkybes Kaišiadorių rajone; pasak Policijos departamento pranešimo, nelaimė įvyko penktadienį, 20.05 val., Kubilių kaime, ūkiniame pastate, sprogus vakuuminiam puodui, žuvo 48-erių šeimininkas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar reikėjo nušalinti A.Verygą?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  +1 C

   -4   0 C

 

   -1  0 C

    -1  +4 C

   -1  +3 C

 

   0 +4 C

    1-5 m/s

    1-4 m/s

 

      2-4 m/s

 

USD - 1.1806 PLN - 4.2167
RUB - 69.5043 CHF - 1.1669
GBP - 0.8825 NOK - 9.7828
reklama
Labas vasara