respublika.lt

2017 gruodžio 14, ketvirtadienis

koncertas

Aukštojo mokslo reforma: valstybė iš jos nori pasipelnytinuotraukos

2017 birželio mėn. 19 d. 18:20:45
Laima Žemulienė, Elta

Pirmadienį Vilniuje, verslo centre „Pirklių klubas“, buvo surengta diskusija apie aukštojo mokslo reformą.

 

Diskusiją vedęs politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sakė, kad jam universitetų jungimas panašus į kadaise vykdytą kolchozų jungimą.

Jau kuris laikas kalbama apie aukštojo mokslo reformą, tačiau taip ir neaišku, kiek kainuos universitetų jungimas. Prijungs Vilniaus universitetą prie Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto darbuotojai išliks, o M. Romerio - ne? Ir kiek tai kainuos darbo biržai?

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas kalbėjo, kad tos lėšos skaičiuojamos, tačiau, kaip atrodys pati reforma, dar nėra aišku. Viceministras patikino, kad netiesa, kai kalbama apie profesorių išmetimą į gatvę. Kita vertus, kai kurie dėstytojai - antraeilininkai, kai kurie dirba įvairiose bendrovėse.

„Bekritikuodami tą aukštojo mokslo sistemą, pamirštame, kad Lietuvoje aukštojo mokslo universitetai - ne tokie ir blogi. Keturi patenka tarp geriausių pasaulio universitetų. Dėl reformos - aišku, kad turi kisti pagrindinis tikslas, kurio siekiame, - tai studijų kokybė. Kita didelė tos reformos bėda - jos pristatymas tikrai prasilenkė su universitetų autonomijomis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Kai lengva ranka užrašoma, kad Lietuvoje bus sujungiama 10 universitetų, nepakalbėjus su jų bendruomenėmis, yra didžiulė rizika, kad peržengsime teisines ribas“, - perspėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė priminė ankstesnius - 2007 ir 2009 metų - aukštųjų mokyklų jungimus. Šis aukštųjų mokyklų optimizavimo planas - trečiasis. „Man atrodo, tas pasiūlymas nulemtas noro persidalinti ir perdalinti resursus. Didieji banginiai nori suryti menkas žuveles, - sakė V. Būdienė. - Finansų ministras Vilius Šapoka paskelbė, koks turtas bus parduotas. Tarp kitų - ir mokslo įstaigų. Vadinasi, ir valstybė yra suinteresuota iš to įdėti milijonų į biudžetą“. V. Būdienė pripažino, kad darbo rinkai reikia žmonių su aukštuoju išsilavinimu, bet šis išsilavinimas pasidarė masinis. Tačiau jokiame teisiniame dokumente neparašyta, kas yra mokslo kokybė.

Universitetai nepakankamai dėmesio skiria mokslui. Dabar nenorima ugdyti mokslininko, geriau iš kur nors nusipirkti.

Reformoje nusitaikyta į Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pastatą. Anot V. Būdienės, būtų sąžininga, kad, tuos pastatus pardavus, pinigai liktų mokytojų rengimui.

„Užprogramuosim sunkiai valdomus megauniversitetus, kurių viduje bus megakunigaikštystės“, - sakė V. Būdienė.

VDU doc. Milda Ališauskienė diskusijose pasigenda įžvalgų, nuo ko priklauso studijų kokybė.

„Mes imituojame. Viena pusė imituoja, kad dėsto, kita - kad mokosi. O valstybė imituoja, kad dėstytojams moka atlyginimus“, - sakė M. Ališauskienė.

Moksliniai tyrimai, anot jos, lieka apleisti, jie nepakankami finansuojami, o dėstytojas pragyvenimui turi užsidirbti iš dėstymo. Tačiau studentų skaičius mažėja. Štai humanitarinių-socialinių mokslų grupę siūloma rinkti tik tada, kai joje yra daugiausia 12 studentų. Jau seniai praėję tie laikai, tose grupėse - daugiausia 8 studentai.

„Toje reformoje jaučiasi prievartos atmosfera. Tai veda į tarpusavio nepasitikėjimą, nenorą išgirsti vieniems kitus“, - pastebėjo M. Ališauskienė.

Privataus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius prof. Alfredas Chmieliauskas priminė, kad per pastaruosius 10 metų dvigubai sumažėjo studijuojančiųjų skaičius, ir tai stumtelėjo reformą į paviršių. Tos tendencijos buvo žinomos, bet tam pokyčiui nebuvo ruošiamasi. Būsimas problemas ir tai, kuria linkme juda aukštasis mokslas, anot jo, nesunku nuspėti.

„Mes esame specializuota aukštoji mokykla - verslas, vadyba, ekonomika, kurios pasauliniai standartai - aiškūs“, - sakė A. Chmieliauskas.

Anot „Nordea“ banko ekonomisto bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovo Žygimanto Maurico, aukštasis mokslas devalvavosi - čia yra didžiausia problema. Svarbiausia - reikia galvoti, kaip atkurti aukštojo mokslo kokybę, atgauti universitetų prestižą.

„Vidutinis atlyginimas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje yra didesnis negu Vilniaus universitete“, - pastebėjo Ž. Mauricas. Reikėtų ne universitetų kiekybę didinti, o kokybę, galbūt trumpinti studijų programas, labiau plėtoti mokslinius tyrimus. Juk universitetai - ne tik dėstymo įstaiga, juose turi vykti ir moksliniai tyrimai.

„Susijungimas tam, kad būtų galima priglausti po savo sparnu jokios perspektyvos neturinčias institucijas, - tik laiko tempimas“, - pabrėžė Ž. Mauricas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DOVANOS: gruodžio mėnuo Vyriausybei ir Seimui ypač įtemptas - antradienį buvo patvirtintas nemažą diskusijų audrą sukėlęs kitų metų valstybės biudžetas; Saulius Skvernelis tądien sakė, kad numatomo biudžeto naudą pajus kiekvienas šalies gyventojas, tačiau opozicija su tokiu teigimu nesutinka ir biudžetą kritikuoja; vis daugiau kritikos sulaukia kone kiekvienas ministras, tačiau, Premjero teigimu, dovanų iš Kalėdų Senelio šiemet nusipelnė visi.
  • VTEK: Seimas paskyrė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu istoriką, teisininką, Kauno technologijos universiteto docentą Antaną Šenavičių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar įstatymas padeda apsaugoti vaikus nuo smurto?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate donorystei?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -3  0 C

   0  +2 C

 

   -2  +2 C

    0  +4 C

   +1  +3 C

 

   0  +3 C

    7-17 m/s

    2-7 m/s

 

      1-5 m/s

 

USD - 1.1736 PLN - 4.2146
RUB - 69.1283 CHF - 1.1647
GBP - 0.8791 NOK - 9.8253
reklama
Labas vasara