Kitos Lietuvos žinios

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dauguma pėsčiųjų, eidami tamsiu paros metu, prie drabužių neturi prisisegę atšvaito, nesineša žibinto ar kito šviesą atspindinčio daikto. Negi apsaugoti nuo nelaimių keliuose galintis vos keletą litų kainuojantis atšvaitas brangesnis už gyvenimą?

Atšvaitai matomumą pagerina keliskart

Įprasta manyti, kad neapšviestu kelkraščiu be atšvaito einantis pėsčiasis pastebimas, kai iki jo lieka ne daugiau kaip 50 metrų.

Tačiau liūdna praktika byloja, kad tamsoje, ypač esant darganai ar rūkui, atšvaitų nesegintis pėsčiasis dažniausiai pastebimas tik tada, kai jau būna užvirtęs ant automobilio kapoto ar pramušęs priekinį mašinos stiklą.

Policijos pareigūnų teigimu, su atšvaitu (žibintu) einantį ar dviračiu (vežimu) važiuojantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš keliskart didesnio atstumo nei be atšvaito.

Automobilio artimosios žibintų šviesos einantįjį su atšvaitu apšviečia, kai iki jo lieka maždaug 150 metrų. Vairuotojas, važiuodamas įsijungęs tolimąsias šviesas, atšvaito atspindinčią šviesą gali pastebėti apytiksliai prieš 300 metrų.

Anot teisėsaugininkų, tokio atstumo tikrai pakanka, kad vairuotojas spėtų sulėtinti važiavimo greitį ir saugiai prasilenkti su pėsčiuoju, dviratininku ar vadeliotoju, o esant būtinybei sustotų.

Kaina - nuo keliasdešimties litų iki mirties

Sutemus grėsmė pėstiesiems pakliūti į eismo įvykį išauga kelis kartus. Tamsiu paros metu neapšviestais kelkraščiais be atšvaitų, šviesą atspindinčių liemenių ar žibintų einantys pėstieji už tokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus rizikuoja būti nubausti 20-40 litų bauda. Tačiau neretas jų už atšvaitų ignoravimą sumoka pačia brangiausia kaina - savo gyvybe.

Policijos pareigūnai pripažįsta, kad 20-40 litų bauda už laviravimą tarp gyvenimo ir mirties yra neadekvati. Todėl Seimui jau yra pateiktas siūlymas, kad atsakomybė už atšvaitų ignoravimą tamsiu paros metu siektų 100-300 litų.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius “Respublikai” sakė, kad tamsoje neapšviestu kelkraščiu be atšvaitų einančiam pėsčiajam policijos patruliai ne tik surašo protokolą ir skiria nuobaudą. Pažeidėjui pareigūnai dovanų įteikia ir atšvaitą. Kad nubaustas pėsčiasis saugiai parpėdintų namo. Tokiomis dovanėlėmis aprūpintas kiekvienas patrulių automobilis.

Užsieniečiai atšvaitais aprūpina net šunis

2008-2009 m. Susisiekimo ministerija, policija, kitos institucijos šalies gyventojams nemokamai išdalijo beveik 2 mln. atšvaitų. Atšvaitai buvo dovanojami degalinėse, prekybos tinkluose, mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose.

Atšvaitai nemokamai dalyti ir ankstesniais metais. Sostinės kelių policijos pareigūnai juokauja, kad jei pėstieji prisisegtų visus nemokamai gautus atšvaitus, gatvėse ir kelkraščiuose šviestų it Kalėdų eglutės. Tačiau nešviečia.

“Iš visų Europos Sąjungos valstybių gyventojų lietuviai kartu su latviais, estais ir lenkais išsiskiria tuo, kad šių valstybių pėstieji linkę tamsiu paros metu ignoruoti saugumo reikalavimus ir sudaro net trečdalį visų žuvusiųjų avarijose, - “Respublikai” teigė G.Aliksandravičius. - Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje tokios problemos nėra - ten apšviesti visi valstybinės reikšmės keliai. Pėstieji tiek rūpesčių nekelia ir kitose Europos valstybėse - jie labiau rūpinasi savo saugumu”.

Sąmoningi vakarų valstybių gyventojai tamsiu paros metu atšvaitus segi ne tik patys. Saugodami savo augintinius jie ir šunis tamsoje vedžioja padabintus atšvaitais arba šviesą atspindinčiomis liemenėmis. Lietuvoje G.Aliksandravičiui kol kas teko matyti tik vieną šunį, kuriam rūpestingas šeimininkas prie antkaklio buvo prisegęs atšvaitą. Galbūt šis šuo taps pirmąja kregžde?

Rimvydas Vaštakas, Susisiekimo viceministras:

Pastaraisiais metais sutelktomis pastangomis pavyko smarkiai pagerinti pėsčiųjų saugą. 2007 m. keliuose ir gatvėse žuvo 234 pėstieji, užpernai - 175, o pernai - tik 121 pėsčiasis. Labai svarbu užtikrinti, kad transporto priemonės gyvenamosiose teritorijose negalėtų viršyti maksimalaus leistino greičio. Dėl to prieš keletą metų valstybinės reikšmės kelių ruožuose per gyvenvietes iš asfalto pradėti įrengti trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai ir iškiliosios pėsčiųjų perėjos. Šiuo metu valstybinės reikšmės kelių ruožuose per gyvenvietes įrengta per 200 tokių trapecinės formos kalnelių. Tikimės sugriežtinti ir pačių pėsčiųjų atsakomybę. Šiurpas nueina išgirdus apie pervažiuotą žmogų, kuris tamsiu paros metu gulėjo ant kelio.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Greitis"