Atsargiai: vaikų gatvėse bus daugiau

Statistika nedžiugina

Remiantis Kelių policijos tarnybos specialistų pateikta statistika, 2015-2017 m. rugsėjo mėnesiais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo nepilnamečiai (iki 18 m.), skaičius išlieka daugmaž pastovus. Be to, per pastaruosius trejus metus per pirmąsias rugsėjo savaites nukenčia 20-30 pėsčiųjų ir 70-100 dviratininkų.

Siekdami mažinti nelaimių keliuose skaičių, specialistai pateikia ir keletą patarimų. Jie turėtų padėti ne tik mažiesiems eismo dalyviams, bet ir per vasarą nuo vaikų gatvėse atpratusiems vairuotojams.

Pirma, jaunieji eismo dalyviai nesugeba įvertinti eismo situacijos, jų matymo laukas yra gerokai siauresnis nei suaugusiųjų, be to, vaikai dar neturi įgūdžių susikaupti (sukoncentruoti dėmesio), pamiršta atsargumą. Dėl to suaugusieji (tėvai), išleisdami vaiką į mokyklą, kiekvieną kartą turėtų priminti būti atsargiam kelyje. Mokytojai - paskutinės pamokos pabaigoje, išleisdami mokinius, taip pat turėtų akcentuoti atsargų elgesį kelyje, nepamiršti dėmesingumo.

Antra, tėvai turi rodyti tinkamą pavyzdį vaikams - eiti tik degant žaliam šviesoforo signalui, einant per gatvę neužsiimti pašaline veikla, pavyzdžiui, kalbėti mobiliuoju telefonu ar net rašyti žinutes. Be to, mažuosius reikia pratinti segėti atšvaitus, ryškiaspalves liemenes ir pan. Tenka priminti, kad suaugusieji neturi leisti nepilnamečiams, neturintiems atitinkamo amžiaus, vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonių (dviračiai, mopedai, motociklai ar net automobiliai).

Svarbiausia - nepakenkti

Ką visgi reiktų daryti tuo atveju, jeigu nelaimės nepavyko išvengti? Greitosios pagalbos reanimacijos komandoje ne vienerius metus dirbanti Vanda Pumputienė akcentuoja, kad pirmas dalykas, kurį turėtų įsisąmoninti avarijos aukoms bandantys padėti žmonės - nepakenkti. Jokiu būdu negalima savarankiškai mėginti sustatyti į vietą lūžusias ar pasisukusias galūnes. Uždaro lūžio atveju išoriškai jis gali būti nematomas, tačiau lūžus galūnei aštrūs kaulo galai gali nesunkiai pažeisti kraujagysles ir nervus. Tokiu atveju kyla pavojus, kad nukentėjusysis mirtinai nukraujuos dar nespėjus atvykti pagalbai.

V.Pumputienės teigimu, žymiai geriau bus nedelsiant kviesti medikus ir iki jiems atvykstant būti šalia nukentėjusiojo. Dažnam eismo dalyviui kyla klausimas - kodėl negalima judinti į avariją patekusio asmens? Didžiausias pavojus slypi tame, jog iš pirmo žvilgsnio, ir dar ne specialistui, tikrai bus sunku nustatyti, kokius žmogus patyrė sužalojimus. Išorinis kraujavimas yra akivaizdus, tačiau pažeisti kaklo slanksteliai vizualiai nebus nematomi. Bandant judinti tokią traumą patyrusį asmenį, jį galima dar stipriau sužaloti. Avarijai įvykus mieste, reiktų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kuo tiksliau nupasakoti jos vietą ir išeiti pasitikti medikų - pataria specialistė. Kadangi Vilniuje yra net 12 greitosios medicinos pagalbos stoties padalinių, išsidėsčiusių po visą miestą, į bet kurią miesto ar rajono vietą medikų automobilis, net ir per spūstis, atskuba per kelias minutes.

Ką galima daryti, kol laukiama medikų? Įtarus, jog nukentėjusysis prarandą sąmonę, reiktų pamėginti užmegzti su juo kontaktą. Galima paklausti, kas atsitiko. Pasiteirauti, kuo galima padėti, užklausti vardo ar pavardės. Jeigu žmogus nereaguoja, reiktų patapšnoti per skruostus ir stebėti, ar bus reakcija. Reakcijos nebuvimas rodo, kad žmogus prarado sąmonę. Nesant nei akių, nei balso kontakto, būtina čiuopiant pulsą patikrinti, ar nesustojo širdis.

Kai žmogus gyvas ir reaguoja į aplinką, bet smarkiai kraujuoja, kraujavimą būtina kuo skubiau stabdyti. Reikia padaryti tvarstį ir uždėti jį ant žaizdos bei prispausti. Kai galūnės smarkiai kraujuoja, veržti jų negalima. Iki atvykstant medikams reikia apsiriboti tik spaudžiamuoju tvarsčiu.