Šių metų pabaiga ypač palankiai susiklostė norintiems bent trumpam pabėgti iš Lietuvos - gavus tris dienas atostogų, poilsiui galima skirti net 10 dienų. Negana to, šventinis laikotarpis sutampa ir su vaikų mokyklinėmis atostogomis. Tad išvyksiančių iš šalies tikrai daug, o traukia jie dviem kryptimis: vieni - pasišildyti į tolimus kraštus, kiti - pasidžiaugti žiemos malonumais ten, kur yra sniego.
Kelionių organizatoriai sako, kad svetur sutikti didžiąsias metų šventes, ypač Naujuosius metus, lietuviai renkasi vis dažniau. Vis populiaresnis kelionėms ir atostogoms svetur tampa ne tik gruodis, bet ir sausis.
Kaip rodo naujausio „Kantar TNS“ keliautojų įpročių tyrimo duomenys, pastaraisiais metais lietuviai apskritai keliauja gerokai dažniau. Beveik pusė (44 proc.) keliautojų vyksta į poilsinę ar pažintinę kelionę kiekvienais metais. Du, tris kartus per metus keliauja 23 proc., dažniau nei tris kartus per metus - 4 proc., o rečiau nei kartą per metus - 28 proc. apklaustųjų. Vis daugiau dėmesio skiriama kokybei, komfortui, renkamasi aukštos 4-5 žvaigždučių klasės viešbučius, teikiama pirmenybė poilsiui su apgyvendinimo tipu „viskas įskaičiuota“.
Turistai laukiami visur
Bendrovės „Tez Tour Lietuva“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės teigimu, dažniausiai tautiečiai didžiąsias metų šventes nori švęsti ten, kur šilta, todėl renkasi Egipto kurortus - Hurgadą arba Šarm aš Šeichą, taip pat Jungtinius Arabų Emyratus ar Ispanijai priklausančią Kanarų salą Tenerifę.
Bene didžiausi poilsiautojų iš Lietuvos srautai žiemą keliauja į Egiptą, kuriame tuo metu vyrauja itin malonus klimatas, o viešbučiuose siūlomos paslaugos ir pramogos maksimaliai gali patenkinti šeimų su vaikais lūkesčius.
„Didžioji dalis kelionių dėl pasirinkimo įvairovės ir finansinės naudos paprastai yra išgraibstomos jau išankstinio žiemos sezono kelionių pardavimo metu“, - teigia I.Aukštuolytė.
Jos teigimu, nesvarbu, kurią kryptį pasirinksite - Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus ar Tenerifę, didžiąsias metų šventes sutiksite ypatingai. Kiekvienai iš šių šalių turizmas ypač svarbus, todėl itin atsižvelgiama į keliautojų lūkesčius: viešbučiai siūlo šventines vakarienes, įvairias papildomas paslaugas, visur tvyro kalėdinė atmosfera.
Pasibaigus šventiniam šurmuliui daugelis keliautojų renkasi aktyvų poilsį sausį - šiuo laikotarpiu, anot I.Aukštuolytės, jau tampa įprasta keliauti slidinėti.
Beje, sausio mėnesį, kitaip nei gruodį, kelionės į šiltąjį Egiptą, Tenerifę būna pigesnės, kurortuose mažiau turistų.
Geriau planuoti iš anksto
Bendrovės „Novaturas“ rinkodaros projektų vadovė Dovilė Zapkutė, norintiesiems šventes pasitikti ne Lietuvoje ir pasišildyti saulėje, taip pat siūlo keliauti į Egipto kurortus Hurgadą ir Šarm aš Šeichą bei Tenerifės salą.
„Kelionių šventėms dar yra, bet vertėtų suskubti, nes tai pačios paklausiausios gruodžio mėnesio kryptys, - teigia D.Zapkutė. - Pageidaujančiųjų egzotikos laukia tolimosios - Jungtinių Arabų Emyratų, Tailando, Indijos, Vietnamo - kryptys. Pasiilgusiesiems puraus sniego ir kalnų didybės siūlome slidinėjimo atostogas - Italijos slidinėjimo kurortai lankytojų laukia jau nuo gruodžio pabaigos.“
Šventiniu laikotarpiu, pasak „Novaturo“ atstovės, populiarios ir pažintinės kelionės. Šiais metais bendrovė Naujuosius sutikti kviečia gražiausiuose Europos miestuose: Prahoje, Veronoje, Berlyne ar Vienoje, kartu su šeima nuvykti pas Kalėdų Senelį į Laplandiją.
„Mes visada rekomenduojame atostogas planuoti iš anksto - taip daugiau dėmesio galima skirti viešbučio, kambarių pasirinkimui, nes pasirinkimo galimybė bus itin plati“, - sako D.Zapkutė.
Kiekvienas miestas - unikalus
Jau daugelį metų keliones autobusais organizuojančios bendrovės „Top Turas“ vadovė Gita Vanagaitė-Kardelienė teigia, kad žmonės vis dažniau renkasi keliones ir naujamečius įspūdžius svetur. Tačiau kelionės lėktuvais šiuo periodu yra gana brangios, keliaujant užsakomaisiais reisais dažnai privaloma susimokėti už šventinę vakarienę. Kelionių autobusais kainos patrauklesnės, negana to, aplankomas ne vienas, o keli šventiškai papuošti miestai. Trumpesnes naujametes keliones autobusu renkasi ir tie, kurie turi tik kelias laisvas dienas.
„Top Turas“ Naujuosius sutikti tradiciškai veža į didžiuosius Europos miestus: Amsterdamą, Veneciją, Milaną, Prahą, Berlyną, Vieną, Gdanską, Rygą, Varšuvą, Krokuvą.
„Pastebime, kad pastaruoju metu populiarėja Naujųjų metų kelionės, kurių metu apsistojama prabangiuose viešbučiuose, - sako kelionių organizatorė. - Šiemet pirmą kartą siūlėme kelionę į Varšuvą, jos metu dviem naktims apsistojama 5 žvaigždučių viešbutyje Varšuvos centre. Deja, į šią kelionę vietų nebeturime. Kitais metais siūlysime daugiau naujamečių kelionių, kurios patrauklios savo prabangiais viešbučiais“.
Pasak „Top Turo“ vadovės, nemažai turistų, pradėjusių važinėti į naujametes keliones, ima jas „kolekcionuoti“ - renkasi iš tų miestų, kuriuose dar nešventė. Kiekvienas miestas turi savų Naujųjų metų sutikimo ypatumų. Viena garsėja naujamečiais koncertais, Amsterdame didžiausią įspūdį padaro fejerverkai, Venecija graži bet kuriuo metų laiku. Vienas populiariausių miestų jau daugelį metų išlieka Praha.
„Sutikęs Naujuosius metus kelionėje, retas vėliau nori sutikti juos namuose“, - sako G.Vanagaitė-Kardelienė.
Kelionių vadovo patarimai
Dalius Klusevičius, kelionių vadovas:
Jau tryliktus Naujuosius metus sutinku ne Lietuvoje, o lydėdamas grupes į užsienio keliones. Ką galiu patarti? Pasiimti gerą nuotaiką. Tai svarbiausia. Jei bus gera nuotaika, tai ir šventės praeis puikiai.
Faktas, kad atostogauti per šventes yra brangiau. Visi nori uždirbti, tad ir agentūros, ir viešbučiai šventiniu laikotarpiu kainas pakelia. Europos miestuose, jei kažką pirksite ar vaišinsitės turistų gausiai lankomose vietose, taip pat mokėsite daugiau. Tačiau jei paeisite bent 50 metrų nuo pagrindinės gatvės, tikrai rasite kokią puikią kavinę, kur kainos bus priimtinos.
Tiesa, tikėtis ekspromtu Naujuosius sutikti kokioje nors „rimtesnėje“ kavinėje ar restorane su programa nevertėtų - paprastai ten visi staliukai būna užsakyti. Tad jei jau vykstate į kurį nors miestą ir norite Naujųjų metų naktį pakelti taurę solidesnėje aplinkoje, stebint kokią nors meninę programą, pasirūpinkite užsisakyti staliuką iš anksto internetu. Paprastesnės, į masinį vartotoją besiorientuojančios kavinės, picerijos šventinę naktį didžiuosiuose Europos miestuose dažniausiai dirba iki maždaug 1 valandos - paskui šventinis šurmulys nurimsta, o tai mums gana neįprasta.
Tiek turistai, tiek vietos gyventojai daugelyje miestų labai mėgsta sutikti Naujuosius stebėdami šventinius fejerverkus. Šiemet, kaip ir pernai, važiuosiu sutikti Naujųjų į Veneciją. Pernai tikrai įspūdingas miesto užsakytas fejerverkas ten truko net 35 minutes.
Tarpušvenčiu drąsiai galite planuoti apsilankyti muziejuose, parodose, nes dažniausiai Europoje jie šiuo metų laiku dirba kaip ir įprastomis darbo dienomis - Naujieji metai jiems nėra labai didelė šventė.
Europa pastaruoju metu yra gana saugi. Policijos pajėgų viešose vietose daug, tačiau į akis pareigūnai nekrenta. Kaip neseniai sužinojau, dauguma jų vaikštinėja persirengę civilių drabužiais - kai žmonės nemato uniformuotų pareigūnų, jie jaučiasi daug ramiau, nepanikuoja.
Medikų patarimai
Giedrė Grigienė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja pulmonologė:
Žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, plaučių ligomis ar žiemą besikankinantiems dėl nesibaigiančios slogos ar stipraus kosulio, aš net rekomenduoju žiemą vykti į šiltuosius kraštus. Šiluma, sausas oras, mažai virusų aplinkoje teigiamai veikia pacientus ir jie ten pasveiksta. Vis dėlto nuvykus šaltuoju sezonu į šiltuosius kraštus organizmas nespėja greitai aklimatizuotis, tad reikėtų laikytis bendrų rekomendacijų: atitinkamai rengtis, kad neperkaistum, gerti pakankamai skysčių, pirmomis dienomis vengti didelio fizinio krūvio, tad nebėgti į ekskursijas, o kelias dienas pabūti ramiai komfortiškoje aplinkoje, saugotis tiesioginių saulės spindulių, valgyti tik geros kokybės šviežią maistą.
Grįžtant į Lietuvą taip pat nereikėtų pamiršti, kur grįžti - tinkamai apsirengti, kelias dienas vengti masinių žmonių susibūrimo vietų, nes po „saulės vonių“ organizmas tampa imlesnis virusinėms infekcijoms. Ir dar prieš grįžtant patartina „padirbėti su savimi“, nes saulės šviesa ir šiluma pakelia nuotaiką, gerina emocijas, mažina depresiją, pašalina slogumą, o grįžus į Lietuvą nežinia, kada tą saulę pamatysi - reikia tam psichologiškai pasiruošti. Gal nereikėtų iškart skubėti į darbą, o kelias dienas aklimatizuotis, „pailsėti“ nuo atostogų.
Dr. Liudas Bazaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ortopedas-traumatologas:
Kiekvienas sportas, bet kokia aktyvi fizinė veikla susijusi su didesne rizika patirti traumą. Slidinėjimas yra didesnės rizikos sportas, tad patirti traumą rizikuoja kiekvienas, bet tinkamai slidinėjimui pasiruošus rizika gerokai sumažėja. Jeigu žmogus visu metus nejuda, sėdi prie stalo ir dirba tik rašikliu, o paskui išvažiavęs savaitei puola aktyviai sportuoti, traumų rizika gana didelė, nes jo raumenys, kūnas neparuoštas. Ir savaitės prieš kelionę sporto klube nepakaks - reikėtų bent prieš kelias savaites apie tai pagalvoti, pasikonsultuoti su treneriais, kokie pratimai padėtų pasiruošti aktyviam poilsiui kalnuose.
Vienas dalykas, kurį labai svarbu išmokti, - saugiai griūti. Jeigu risiesi nuo kalno žemyn galva, ypač didelė tikimybė, kad tai baigsis rimta trauma. Reikėtų žinoti, kad neišsilaikius ant kojų būtina stengtis kristi ant nugaros ar ant šono, kelti rankas, kojas į viršų, kad netektų pagrindinis smūgis galūnėms. Tačiau esant dideliam greičiui šių dalykų negali net kontroliuoti, tad slidinėjimo traumos yra gana dažnos.
Slidinėjantieji dažniausiai patiria riešo, peties, kelio sąnario traumas, plyšta raiščiai, meniskai, patiriami peties, raktikaulio išnirimai, kartais net kaulų lūžiai.
Kiek rimta trauma patiriama nugriuvus, reikia žiūrėti individualiai. Bet kuriuo atveju sumuštą vietą reikėtų šaldyti, jeigu patinimas didesnis, skausmas labai stiprus - reikėtų kreiptis pagalbos į artimiausią medicinos įstaigą. Kadangi trauma gali būti ir labai rimta, prieš važiuojant slidinėti reikėtų pagalvoti apie papildomą sveikatos draudimą.
Aktyviai sportuodami ir prakaituodami prarandame elektrolitus, tad turi būti vartojama pakankamai skysčių. Negana to, fizinio krūvio metu yra baltymai ir tai sukelia raumenų skausmą, tad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mitybai - maistas turi būti kaloringas, jame turi būti baltymų. Tačiau iš esmės geriau realiai įvertinti savo galimybes ir vengti tokio didelio fizinio krūvio, kad kitą dieną negalėtum net pajudėti. Viską reikia daryti protingai, aktyviai atostogauti - taip pat.
Jei į kalnus vykstate pirmą kartą - pasinaudokite ten dirbančių instruktorių paslaugomis ar paklausykite patirties turinčių draugų, bendrakeleivių patarimų. Svarbiausia, nepervertinkite savo jėgų ir galimybių, pasirinkite savo lygio slidinėjimo trasą, greitį. Suprantu, kad vos per savaitę norisi nuveikti kuo daugiau, tačiau pagalvokite, kuo tai gali baigtis, jeigu patirsite rimtą traumą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“