Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos toliau bus svarstomos Seime

Už tai, kad projektas toliau būtų svarstomas, balsavo 81 parlamentaras. 40 balsavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.

Pagrindiniu Seimo komitetu iki svarstymo plenariniame posėdyje paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Prie projekto svarstymo planuojama grįžti spalio 25 d.

Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti įstatymo pataisos dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.

Pasak šalies vadovės patarėjos, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės mūsų šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.

„Priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai ir moderniai ES atliekų tvarkymo praktikai“, - kalbėjo vyriausioji patarėja.

L. Antanavičienė tvirtinimu, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu.

Prezidentė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.

„Šiuolaikinės, modernios technologijos sudaro visas galimybes užtikrinti pačius aukščiausius aplinkos apsaugos standartus statant tokias jėgaines net ir tankiai apgyvendintose teritorijose, netoli miestų centrų. Tą demonstruoja Europos Sąjungos šalių patirtis. 2017 metais Europos Sąjungoje veikia net 489 atliekas naudojančios jėgainės, kurių atstumas iki miestų centrų vidutiniškai tesiekia 3 kilometrus“, - teigė L. Antanavičienė. Kaip pažymėjo šalies vadovės patarėja, deginamų atliekų kiekiai turi būti ribojami, turime ruoštis perdirbti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus, kurie ir užtikrins Lietuvos gyventojams saugią ir švarią aplinką.

ELTA primena, kad rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Už pataisas balsavo 62 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė - 7.

Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė pataisas vetavo ir grąžino Seimui tobulinti. Ketvirtadienio posėdyje projektas grąžintas svarstyti pakartotinai.

Prezidentės nuomone, pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus.

Taip pat, anot D. Grybauskaitės, pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai, kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.

Seimo priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai, moderniai ir saugiai ES šalių atliekų tvarkymo praktikai, teigta Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad dėl galimų neatitikčių Konstitucijai dar prieš priimant įstatymą Seimą įspėjo paties Seimo Teisės departamentas. Neigiamas išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Europos teisės departamento, Vyriausybės ekspertai. Tačiau įstatymas priimtas ignoruojant visų ekspertų išvadas.

Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu.

Seimo priimtame įstatyme įtvirtintas teritorinis draudimas statyti atliekų deginimo įrenginius 20 km nuo gyvenamosios teritorijos yra niekuo nepagrįstas ir neužtikrina visuomenės sveikatos saugumo.

Prezidentė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.

Be to, pasak šalies vadovės, Seimas neįvertino šio įstatymo pasekmių šilumos kainoms ir atliekų tvarkymo mokesčiams. Prezidentės nuomone, atliekų panaudojimo šilumai ir elektrai gaminti ribojimai skatins šilumos kainų didėjimą, o dėl sąvartynų perkrovos ir vis didesnių jų tvarkymo sąnaudų augs atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams.

„Seimo sprendimas paneigia geriausias pasaulio atliekų tvarkymo praktikas. Dauguma šalių atsisako sąvartynų, o netinkamas perdirbimui šiukšles naudoja energijos gamybai. Vienos, Kopenhagos, Londono ir mūsų Skandinavijos kaimynų pavyzdžiai rodo, kad atliekų deginimas yra pigus ir saugus šilumos ir elektros gamybos bei efektyvus neperdirbamų atliekų tvarkymo būdas. ES veikia 489 atliekų deginimo jėgainės, nutolusios vidutiniškai 3 km atstumu nuo miesto centro“, - argumentuota Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Prezidentės teigimu, būtina visapusiškai įvertinti naujų draudimų pasekmes ir pasinaudojant geriausia Europos šalių atliekų tvarkymo praktika užtikrinti šilumos ir atliekų tvarkymo kainų mažinimą gyventojams.