“Aro” kovotojams ačiū už gyvybesnuotraukos

2011 balandžio mėn. 04 d. 18:03:17 Perskaitė 4493

Šiandien antiteroristinių operacijų rinktinė “Aras” mini savo 20-metį. 1991 metų balandį sukurta kovoti su nusikalstamumu, šiandien rinktinė organizuoja ir vykdo antiteroristines ir įkaitų išlaisvinimo operacijas, nukenksmina sudėtingiausias bombas. Per 20 metų jie dalyvavo 15 įkaitų išlaisvinimo operacijose. Nežuvo nė vienas įkaitas.

Nusikaltėliai drebėdavo

Jonas Lazarenka, naikinamos Viešosios policijos apsaugos tarnybos vadovas, laikomas vienu pagrindinių “Aro” kūrėjų. Būtent jam, 1991 metų rudenį paskirtam rinktinės štabo vadu, reikėjo ieškoti kandidatų, juos atrinkti ir mokyti.

“Tai buvo nauja, nežinoma. Atėjo vyrai iš suskilusio OMON, sportininkai, sovietinėje kariuomenėje tarnavę ir visiškai “žalias” jaunimėlis”, - pirmuosius “Aro” kovotojus prisimena J.Lazarenka.

Pakliūti į “Arą” nebuvo taip paprasta. Pagrindinis principas, kuriuo tada vadovautasi, buvo kandidato fiziniai duomenys.

“Palikdavome nežinomoje vietovėje ir laukdavome, kada grįš. Arba - kova be taisyklių, kai kandidatui reikėdavo atsilaikyti prieš tris-penkis įmitusius vaikinus”, - rinktinės pradžią mena J.Lazarenka. Tokius egzaminus išlaikydavo retas.

Būta ir kitokių išbandymų. Kartą vienas aukšto rango Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas panoro įsitikinti, ar budrūs kovotojai, ir į budėtojų patalpas įmetė mokomąjį sprogstamąjį įtaisą.

“Gerai, kad pareigūnas laiku pasirodė budėtojams, antraip incidentas galėjo pasibaigti tragiškai”, - sako J.Lazarenka ir priduria, kad juokauti su kovotojais tuo metu buvo nepriimtina ir pavojinga.

Pasak J.Lazarenkos, drastiškus atrankos į rinktinę metodus diktavo laikotarpis ir keliamas pagrindinis uždavinys - kova su įsisiautėjusiu nusikalstamumu. Kaukėti “Aro” kovotojai siaubo įvarydavo ne tik Gariūnų prekeivius reketuojantiems nusikalstamos “Vilniaus brigados” grupuotės “torpedoms”. “Aro” jėgą teko pajusti ir šios gaujos vadeivoms.

“Nuvažiuojame kartą į Saulėtekio alėją - troleibusų žiede buvo visą parą veikianti kavinė, kurioje rinkdavosi nusikalstamo pasaulio atstovai. Su mumis buvęs kriminalinės policijos pareigūnas šnabžda - čia gi už staliuko sėdi “pats pats”. Kas tas “pats pats”, mums nerūpėjo: visus suklupdėme ant kelių, suguldėme, tarp jų - ir “patį” Borisą Dekanidzę. Paskui ne tik po Vilnių, bet ir po visą Lietuvą pasklido žinia - su tais “prietrankomis” geriau neprasidėti ir laikytis atokiau. Nesukalbami”, - senus laikus prisimena J.Lazarenka.

Nesukalbamas “Aras” buvo ir Lietuvos bei Lenkijos pasienyje, kur tuo metu nutįsdavo penkių-dešimties kilometrų automobilių eilės ir reikėdavo prižiūrėti, kad niekas be eilės nebandytų važiuoti. Čia, pasak J.Lazarenkos, “Arui” būdavo bene rimčiausias išbandymas.

“Atvažiuoja Kauno “berniukai” su savo kroviniais - ir tiesiai link užtvaros. Kaip elgtis “Aro” vyrams, jei kartu mokėsi, sportavo?” - J.Lazarenkos teigimu, tarnyba pasienyje kovotojams tapdavo rimčiausiu testu. Būta atvejų, kai keli kovotojai šio išbandymo ir neišlaikė.

Pirmasis išbandymas


Kaip vieną rimčiausių pirmųjų “Aro” išbandymų J.Lazarenka įvardija 1994 metais Jonavoje vykusią įkaitės dramą. Tąkart vienas nusikaltėlis, apiplėšęs ir peršovęs kasininkę, sugebėjo ginkluotas pasprukti nuo jį sulaikiusių policininkų, o prieš tai dar pagrobė policijos pareigūno ginklą. Turėdamas du ginklus, jis įsiveržė į niekuo dėtos jonaviškės Oksanos butą, paėmė merginą įkaite ir užsibarikadavo.

“Tąkart jau dirbau pasienyje. Kaip tik važiavau pro Jonavą ir užsukau - teko būti bene pagrindiniu derybininku su nusikaltėliu. Derybos nieko gero nežadėjo, nors truko beveik parą. Tramdyti žodžiu teko ne tik nusikaltėlį, bet ir aukšto rango policijos pareigūnus, panorusius pabūti įkaitais vietoj moters”, - prisimena J.Lazarenka.

Tąkart nusikaltėlį pavyko privilioti prie lango - per orlaidę jį pasiekė snaiperio kulka.

Nusikaltėlių nepasigaili

“Aro” pareigūnams ne kartą teko dalyvauti įkaitų išlaisvinimo operacijose. Bene garsiausiai nuskambėjusi drama įvyko 2001 metais Panevėžyje.

Iki šiol besislapstantis labiausiai Lietuvoje ieškomas nusikaltėlis Romas Zamolskis, pripažintas nepakaltinamu, ir jo bendras Viktoras Savickis buvo pastebėti Panevėžyje. Abu atsišaudydami spruko nuo policijos pareigūnų.

“Jie atsišaudė nuo pareigūnų, R.Zamolskis per mokyklą pabėgo, o V.Savickis paėmė trylikos metų vaiką įkaitu ir įbėgo į vieną namą. Tame name paskambino į duris. Jas atidariusi senyva moteris tapo antra įkaite”, - pasakojo jau dešimtmetį “Arui” vadovaujantis Viktoras Grabauskas.

R.Zamolskiui pasprukus, išlaisvinti V.Savickio paimtų įkaitų buvo pasitelktos “Aro” pajėgos.

V.Savickis žuvo per “Aro” šturmą. Įkaitų gyvybė buvo išsaugota. Kaip pasakojo V.Grabauskas, per 20 metų nė vienas įkaitas - o jų teko vaduoti 15, nežuvo. Tačiau klasikinių įkaitų vadavimo operacijų būta tik keturių.

Budrūs visą parą

“Pagrindinės rinktinės “Aras” užduotys yra antiteroristinių ir įkaitų išlaisvinimo operacijų organizavimas, valdymas ir vykdymas, taip pat ginkluotų nusikaltėlių sulaikymas, sprogmenų, naudojamų teroristiniams ar kriminaliniams tikslams, neutralizavimas. Be šių funkcijų, taip pat renkame informaciją apie terorizmo grėsmes, vykdome analizę, rengiame tarpžinybinius antiteroristinius planus”, - pasakoja V.Grabauskas.

Anot jo, kiekvienas “Aro” pareigūnas turi būti pasiruošęs dirbti 24 valandas per parą.

“Aro” pareigūnu tapti gali toli gražu ne kiekvienas, kuris yra puikiai fiziškai pasirengęs. Anot V.Grabausko, labai didelis dėmesys skiriamas specialiai parengtam intelekto testui. Iki 1996 metų daugiau dėmesio buvo skiriama fiziniam pasirengimui, tačiau, siekiant nepriekaištingo darbo, atranka tapo kur kas griežtesnė. Anot “Aro” vado, šiuo metu “Aras” turi apie 150 darbuotojų, iš jų kiek mažiau nei 100 - “Aro” šturmuotojų. Kiti - išminuotojai, derybininkai ir jų asistentai, psichologai, pareigūnai, kaupiantys ir analizuojantys informaciją, susijusią su terorizmu.

“Aro” vyrai nuolat dalyvauja kovinėse operacijose. Vien pernai jų pagalbos sulaikant nusikaltėlius arba išminuojant sprogmenis prireikė 206 kartus.

Istorija: “Aro” vadai


1991 m. balandis-liepa - Petras Valiukas; 1991 m. liepa-gruodis - Petras Burdelis; 1991 m. gruodis - 1994 m. rugpjūtis - Jonas Lazarenka; 1994 m. rugpjūtis - 2001 m. vasaris - Ignas Šulinskas; nuo 2001 m. vasario - Viktoras Grabauskas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net