1 nuotr.Vasaris ruošiasi išeiti. Dar nedrąsu tvirtinti, kad taip pat pasielgs ir žiema, nes jos palikimą regime daug kur. Ypač rytinėje šalies dalyje, nes čia miškuose baltuoja gana tvirtas sniego sluoksnis. Ežerų ledas Lietuvos rytuose taip pat dar visai storas. Tačiau vakaruose jis daug plonesnis ir pavojingas. Nors Kuršių marios ir baltuoja ledo plotais, už jų jau veriasi plačios banguojančios properšos - kur ten beeiti stintauti! Ir kam to reikia, juk visų žuvų nepagausime, stintos greitai taip pat sėkmingai kibs žvejojant nuo kranto, prieplaukos ar molo. Žinoma, žvejo aistra yra sudėtingas dalykas, ją numalšinti nelengva. Tačiau būtina!
Šį savaitgalį visi skuba ne į gamtą, bet į Vilniaus knygų mugę. Tiesa, negalime žadėti, kad žvejai čia suras knygų apie stintų žvejybą. Tačiau, trumpam pamiršę žuvis, jie galės ieškoti knygų apie visą pasaulį. Juk jis ne tik žuvimis matuojamas.
Knygų mugė, šurmuliuojanti keturias dienas, yra ypatingas kultūrinis renginys ir reginys. Autoriai, knygų leidėjai čia gali pristatyti visų metų (nuo praėjusios mugės) „derlių“, o skaitytojai ir knygų mylėtojai, kurių kur kas daugiau nei rašytojų, - visa tai įsigyti. Tai savotiški mainai. Kultūriniai mainai ir dar pabendravimas su „gyvais“ rašytojais. Beje, o ar galima jau dabar pažadėti, kad mugės lankytojai suras ir naujų knygų apie gamtą? Bandėme iš anksto teirautis leidyklose ir nieko aiškaus nesužinojome. Todėl, matyt, mugėje teks apsilankyti patiems ir jų paieškoti.
Kodėl jų nėra daug - tiek, kad bet kada panorėję įsigytume vadovą augalams, drugiams, vorams ir net žuvims ar paukščiams pažinti?
Tokiai knygai parengti reikia labai daug laiko, jai išleisti - lėšų. Jeigu knyga bus leidžiama 1-2 tūkst. tiražu, dar nėra garantijos, kad ją kada nors išpirks visą - visus išspausdintus egzempliorius. Jeigu taip ir įvyktų, vargu ar ši knyga atsipirktų autoriui ir leidėjams. Tam turėtų kažkas geranoriškai padėti... Po šių žodžių visi atsigręžia į valstybę - o gal ji galėtų? Nieko nuostabaus - pasaulyje tokių knygų, kurias galima laikyti mokomosiomis ar net vadovėliais, leidyba gauna paramą. Išeitų, jas leisti, jeigu ir ne apsimoka, nors nenuostolinga.
Ar mums reikia tokių knygų? Juk lietuviai apie gamtą (taip atrodo mums...) žino daug, pažįsta medžius, augalus, žvėris ir paukščius. Iš tikro - taip kažkada buvo. Dabar tokių žinių trūksta visiems - ne tik besimokantiems, bet ir mokytojams. Jas, tas žinias, atgaivinti arba kurti iš naujo, tobulinti gali tik tinkamos knygos, televizijos programos, renginiai, ekskursijos. Šių laikų galimybės labai plačios, tačiau viskam būtinas turinys. Mūsiškas, lietuviškas. Iš kur jį gausime, kas pasakos apie gamtą, kas ruoš tuos, kurie turėtų išaugti suprantantys savo aplinką, gamtą, savo pasaulį?
Tokie pamąstymai apie gamtą, knygas ir mūsų žinias knygų mugės dieną. Jei tik galite, keliaukite ten, gal rasite ką nors sau, savo vaikams, anūkams. Gal sutiksite autorius, kurie padės, patars. Kam laukti dar metus, iki kitos mugės...
O kol mes apie knygas kalbėjome, į Lietuvą sugrįžo pilkosios žąsys, pirmosios gervės ir net vieversiukai. Taip sako stebėtojai, o jie tai žino, nes kažkada visko mokėsi iš knygų, po to viską stebėjo patys. Dabar daugelis jų rašo knygas ir telkia tuos, kurie tai darys ateityje.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
