1 nuotr.Atrodo, kad Gamta šiemet mums paruošė daug ir net per daug pavasario išbandymų. Šalčio pauzė per pačias Velykas ir po jų buvo labiau nelaukta nei netikėta: taip kartais būna, mes esame balandžio vidury regėję tokių dalykų... tačiau kad tai nutiks dabar, šiemet, to nelaukė niekas.
Žinia, šis sniegas ir šaltis labiausiai stebino ir baugino mus. Gamtai jis buvo vienas iš įvykių, galintis vienaip ar kitaip formuoti augalų, gyvūnų gyvenimus. Kad sniegas nieko nepridarė, liudija dzūkų šiluose augantys bobausiai. Beje, žemei sniego atiduota drėgmė šiems grybams tik į sveikatą. Ar gamtoje buvo tokių, kurie nukentėjo? Arba galėjo nukentėti...
Taip, buvo! Ir net nemažai. Sniegas prie žemės prilenkė, priplojo suvešėjusius ankstyvus augalus. Kai kurie jų, kad ir rūteniai, ypač gležni, todėl sniegui ištirpus vargu ar visi atsitiesė. Sniegas kai kur palankstė ir palaužė šakas. Tačiau gamtoje taip būna. Kas kita mūsų sodai ir daržai, kur sniegas išlankstė žydinčius ankstyvuosius narcizus, užklojo plačius tulpių lapus. Pačios ankstyviausios veislės, kurių auginame nedaug, galėjo nukentėti. Tačiau tikėtina, kad užsivėrę jų žiedai lyg iečių smaigaliai badė iš dangaus krintančią sniego maršką ir išdidžiai liko stovėti pabalus visam sodui. Gerai, kad nespėjo sužydėti vaismedžiai - užvertuose žiedpumpuriuose šaltis gyvybės galėjo nepasiekti. Galėjo... Tačiau atsakymo, ar tikrai taip įvyko, neturime, jo teks palaukti iki gegužės vidurio. Tada pamatysime, kas žieduose užmegzta, o ko šiemet taip ir nebus...
Nuo šalčio ir sniego nenukentėjo vabzdžiai, net varlės: visi spėjo pasislėpti, nurimti. Tiesa, nežinome, kaip ten varlių ir rupūžių ikrai laikosi; šaltas vanduo jiems nepakenktų, tačiau jeigu prie jų prisilies vandens paviršiuje susidaręs ledelis, tada jau prastai...
Paukščiai savo pasaulyje gyvuoja labai skirtingai. Tie, kurie jau peri, turi lizdus, tik dar tvirčiau aptūpė kiaušinius (arba jauniklius). Ar tokių daug? Jau nemažai. Kiaušinius sudėję pirmieji (anksti parskridę) baltieji gandrai, peri juodieji strazdai, varnos, kovai. Peri ir ankstyvosios didžiosios antys, pempės. Jaunikliai auga kranklių, didžiųjų kormoranų, didžiųjų apuokų, jūrinių erelių lizduose.
Kas tai, kas tokį metą paskelbia? Tokio termino gamtoje nėra, tą turime žinoti tik mes, nes dabar paukščiams galime padėti kuo rečiau lankydamiesi jų namuose, leisdami jiems perėti ir auginti vaikus. Kokia mūsų veikla jiems gali būti pavojinga? Dažnai, žiūrint mūsų akimis, visai nekalta: aplinkos tvarkymas, medžių genėjimas (tą padaryti reikėjo anksčiau), grybavimas (bobausiavimas Dzūkijoje ir avižėlėm vadinamų pavasarinių balteklių rinkimas Šiaurės Lietuvoje), stovyklavimas ir ypač meškeriojimas. Jūs klausite - o kodėl toks pavojingas meškeriojimas?
Čia nėra jokios paslapties: kai grybautojai nueina toliau, žoliautojai patraukia į namus, meškeriotojai valandų valandas stypso ar braido pakrantėje, nendryne ir negirdi nei lakštingalos, nei startos ar nendrinukės pypsėjimo - jiems rūpi jų išsvajotosios žuvys. Žinia, taip paukščių dėtys ar lizduose esantys jaunikliai pražudomi. O reikėjo tiek mažai - jautrumo... Tačiau žinokime - pavasaris nepamiršo nei mūsų, nei augalų ar paukščių. Viskas gamtoje sudėliota, visi suspės žydėti, brandinti sėklas, auginti jauniklius. Tiesa, šiemet viskas bus šiek tiek kitaip...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
