respublika.lt

Ar Gimtoji Kalba tebėra didžiausia nacionalinė vertybė? (29)

2019 sausio mėn. 14 d. 07:41:57
Danutė Ardavičienė, Plungės švietimo istorijos muziejaus muziejininkė

Nebūtina priminti, kad turime seną, garsią savo kalbą, vieną iš sanskrito kalbų, kad daugybė mūsų žodžių yra tokie pat, kaip lotynų, senovės indų ar germanų kalbų. Dar galime lietuvio valstiečio troboje išgirsti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, bet ar ilgai dar taip bus?

 

Mūsų moksleiviai tiesiog stebina: atrodo, kalba lietuviškai, bet keiksmažodžiai rusiški, kasdien girdime: koroče, kramtoškė, klyčka... Norėdami atrodyti labai intelektualūs, visas mobiliojo telefono operacijas, kompiuterių įrangą vadina angliškais terminais... Ar jaunoji karta pabandys išsaugoti lietuvių kalbą, puoselės jos tradicijas, nenorės atrodyti „kietuoliai“, vis dažniau tardami „Vau“.../.-Atsimink, vaikeli: Žodis sukūrė Lietuvą./-Vau?- ...nustemba mokinys. (Iš Romualdo Granausko „Trečias gyvenimas“)

Iš ko imti pavyzdį?


Praėjo kalbos metai... Keletas renginių... ir viskas. Ar kas pasikeitė?.. Ir toliau darkoma lietuvių kalba mūsų politikų, apžvalgininkų, net kai kurių laidų vedėjų ir daugelio viešai kalbančių asmenų lūpomis. Atpažįstame juos iš standartinės, daugybe nugludintų frazių „papuoštos“ kalbos su daugybe stiliaus klaidų. Keista, tačiau viešai kalbantys asmenys beveik visi sakinį pradeda žodžiais: „na“, „žinote“, „iš tikrųjų“. Šie žodžiai nėra svetimybės, tačiau kada kiekvienas sakinys pradedamas vos ne „parazitiniais“ tapusiais žodžiais, stilistiškai kvailai skamba. Pavyzdžiui, į klausimą, kokia šiandieninė situacija, atsakymo pradžia būtų tokia: „Na, žinote, iš tikrųjų, aš manau, ta prasme, sakysim...“

Žodelis „Na“ gal geriau tiktų arklio raginimui, gal dar pagrasinimas vaikui, tačiau viešame dispute ar dialoge kiekvieną sakinį pradėti šiais žodžiais - įkyru ir neskoninga. Svarbiausia, kad, dažnai kalbėdami viešai, gadina mūsų, klausančiųjų, kalbą. Dažnas politikas vartoja staiga vos ne būtinybe visiems tapusiu žodžiu: „Sakykim“, „tarkim“... Iš kur tas susireikšminimas kreiptis į save - daugiskaita, pajuokausiu. Bent jau, jei trūkstate žodžių, vartokit vienaskaitą - sakyčiau... Nors dažnas vartojant vėlgi atrodo kaip kvailas susireikšminimas. O kur dar „ta prasme“, „šitoj vietoj“, „šiai dienai“, „iš tikrųjų“...

Dėl „iš tikrųjų“ norisi paprašyti - neįtikinėkit taip dažnai mūsų, kad tai tiesa, ką jūs sakote, leiskit pasitikrinti... Gerai? Ir išvengsit taip kvailai skambančio įtikinėjimo... Ir dar - labai madingas tapo žodis - pakankamai: pakankamai geras, (o gal gražiau skambėtų - labai geras, geresnis...), pakankamai toli (o gal - tolokai, labai toli...). Arba kaip suprasti - pakankamai doras?.. Ar yra ir nepakankamai doras? Per dažnas šio žodžio vartojimas jau juokina: pakankamai giedras, pakankamai lietingas...

Kad įtikinčiau, vėl pasitelkiu R.Granauską, kuriam labai skaudėjo širdis dėl gimtosios kalbos: „Valdininkai turi savo kalbą, kasdien ją turtina ir papildo, rūpindamiesi, kad visiems suprantami žodžiai būtų išguiti, jų kalboje žodis turi būti panašus į vatos gumulą, kad nesimatytų, ar yra jame koks prasmės grūdas, ar nieko.“ Taigi valdininkai ne „dirbs“, bet „atliks, vykdys darbus“ - (pvz., vykdys švarinimo darbus), nes dirbti ar švarinti per trumpas terminas, per daug kasdieniškai skamba...

Ką mums primena R.Granauskas

Patikėkit, kalbėtojai, kaip teigia R.Granauskas, „protingos mintys nebūna daugiažodės. Einšteinui nereikėjo net žodžių, užteko trijų raidžių“... Todėl nesistenkit užpilti mūsų žodžių lavina, mes suprasim jūsų priešrinkimines kalbas, ne kvailiai esam, jeigu protingas idėjas siūlysit paprasta mūsų motinų kalba, o ne garsų artikuliacija, kurioje prasmės beveik nėra.

Nebeždžioniaukit, nesisavinkit kitų kalbėtojų „mandrybių“. Dar atsimename buvusio Seimo nario savotišką intonaciją-kirčiuoti priešpaskutinį skiemenį? Ir štai - vienas apžvalgininkas ir du pramoginių laidų vedėjai taip stengiasi pakartoti šviesios atminties dr. Bobelio intonaciją... Tokia kalbėsena jam buvo prigimtinė, o jūs stengiatės „paveldėti“...Net juokinga.

Seimūnai labai mėgsta keliones, ne vien posėdžius, į kuriuos kartais trečdalis susirenka. Labai siūlyčiau Seimo, Vyriausybės nariams, laidų vedėjams, visiems, viešai kalbantiems asmenims, lankyti privalomus Šnekamosios kalbos kursus, kad negadintų savo netaisyklinga, kvailomis frazėmis „gražinama“ kalba klausančiųjų... Mums, lituanistams, skaudu, kad viešai kalbančiųjų šnektą pradėjo vartoti moksleiviai savo rašiniuose: randame po keletą „ta prasme“, „sakykim“, „iš tikrųjų“... Ji pasisavinta ne iš grožinės literatūros tekstų, o iš girdimos šnekamosios kalbos. Mokiniai nebeturi originalaus stiliaus, nes vis mažiau skaito knygų.

Rašytojas R.Granauskas savo knygomis - prisakymais „Žodžio agonija“, „Trečias gyvenimas“ (mažai kieno pastebėtose) klausia, kur išmokstama arba išmokoma taisyklingos kalbos. Ir atsako - seminarijose, nes kunigai kalba labai taisyklingai... O kur dar? Studentai tvirtina, kad net dėstytojų kalba baisi... Ypač Riomerio universitete...

Paklausykit rytmetinių radijo laidų, skirtų kaimo žmonėms. Iš karto atpažįstame gražią sklandžią, be nereikalingų žodžių mūsų žemdirbių, taip pat ir laidų vedėjų A.Steponavičiaus, A.Urbos ar R.Jakutytės kalbėseną. Jų kalba rodo logišką, paprastą minčių tėkmę, reiškinių vertinimą, humoro suvokimą, net savotišką potraukį pafilosofuoti. Tik tose laidose gali išgirsti gražių posakių, patarlių, palyginimų, - įvairaus kalbos turto. Pavyzdžiui, „Kas vogs, nepralobs“, „Visiems duonos turi uždirbti“, „Dėl kapeikos pasikartų“ ir t.t. Vien dėl kalbos malonu tų laidų klausyti.

Kaip duona verkia, tinginio valgoma, taip ir žodis, kraipomas ir žalojamas, tikriausiai apsipila ašaromis. Jaunajai kartai skirtas didelis išmėginimas: išlaikyti nesugadintą, gražią lietuvių kalbą. Padėkime jiems. Dabar mums pats laikas susitelkti, suprasti gimtosios kalbos svarbą teatrams, radijui, televizijai, spaudai, kurie savo grynumu turi mokyti mus taisyklingos kalbos. Palinkėkime jiems sėkmės ir užkraukime ant jų pečių šią garbingą naštą, primindami rašytojo žodžius: „Dieve, kaip skauda širdį, kai naujasis lietuvis mindo kojomis gimtąjį žodį. Toks menkas pasijunti, tegalintis tik paimti tą žodį ant rankų, prispausti prie širdies ir glostyti“.

Kas pasirašytų už Gimtosios Kalbos išsaugojimą?.. Manau, kad tie, kuriems dėl to dar skauda širdis...

Taigi pasirašom - Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (29)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAI: Šri Lankos sostinėje Kolombe įvykdyti dar du sprogimai.
  • NAUJAS STARTAS: nuo sekmadienio Palangos oro uoste pradedami skrydžiai į Vokietijos miestą Dortmundą; keleivius į šį miestą skraidins skrydžių kompanija „Wizz Air."
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar kelia grėsmes užsieniečių antplūdis Lietuvos darbo rinkoje?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +3  +5 C

   +2   +3 C

 

 +2   +4 C

+8 +10C

 +14  +16 C

 

+12   +14 C

2-4 m/s

 2 m/s

 

 4 m/s

 

USD - 1.1250 PLN - 4.2786
RUB - 71.9719 CHF - 1.1383
GBP - 0.8647 NOK - 9.5978
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis