respublika.lt

Antrąją Šv. Velykų dieną netekome signataro, pirmosios Vyriausybės vicepremjero, filosofo Romualdo Ozolo (1939-2015)

(0)
Publikuota: 2015 balandžio 07 15:21:09
×
nuotr. 9 nuotr.
Romualdas Ozolas. Eltos archyvo nuotr.

Netekome Kovo 11-osios akto signataro, filosofo Romualdo Ozolo. Ilgai ir sunkiai sirgusio „Respublikos“ draugo, redkolegijos nario. Tiesiog šviesaus ir niekada neabejingo Žmogaus. Tikėjomės, jog parašys „Respublikos“ redakcinės kolegijos tribūnoje dar ne vieną savo išsamią, faktais ir asmenine patirtimi pagrįstą įžvalgą. Kaip ir kur juda mūsų Tauta, mūsų visų Lietuva.

 

Iškalbingas faktas, jog apie R.Ozolą nieko neparašyta Tarybų Lietuvos enciklopedijoje. Vadinasi, ši asmenybė, suderinusi ir filosofiją, ir dėstymą Vilniaus universiteto studentams - istorikams, filologams, sovietų valdžiai išliko mįslė. Kažkoks ne toks. Baugokas. Per daug atvirai reiškiantis savo asmeninę nuomonę. Nederintą nė su kuo. Tik su pačiu R.Ozolu. Ir ko ne įžvalgiausių, giluminių Tautos kultūrinių bei identifikacijos procesų suvokimu.

R.Ozolas buvo ir visada išliko ten, kur buvo ir giluminiai mūsų Tautos klodai. Pro tuos prislopintus ir dabar jau kitaip slopinamus klodus kadaise prasiveržė žurnalas „Kultūros barai“, leidykla „Mintis“. Būtent čia, o ne kokioje nors kitoje vietoje buvo ir R.Ozolas. Redaguojantis, šviečiantis, KELIANTIS, BUDINANTIS. Nes tai buvo dislokacijos vietos, kur lietuvių tauta dar galėjo kiek laisviau reikštis.

Jis visada intuityviai rasdavo, apčiuopdavo tuos mūsų tautai, mūsų valstybei pačius svarbiausius, likiminius punktus. Buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Pasirašė Kovo 11-osios aktą. Tapo atkurtosios valstybės pirmosios Vyriausybės vicepremjeru. Dėjo pamatus daugiapartinei sistemai. Asmeniniame gyvenime vyriškai atlaikė sūnaus žūtį. Tačiau niekaip negalėjo pateisinti Tautos, kuri tiesiog strimgalviais veržiasi globalizuotis. Kodėl „mus beveik be užkardų veikia globalizmo civilizaciniai iššūkiai“. Kodėl tuos iššūkius suvokiantieji nutildomi. Kodėl nesuvokiantiesiems pakišamos kitokios problemos.

R.Ozolui tikrai skaudėjo dėl Lietuvos. Jis pirmasis įvardijo, jog nacionalizmas - tai Tautos savigyna. Mes privalome savo savitumą saugoti. Kad įsilieję į daug skaitlingesnę Europos Sąjungos bendriją netaptume tik globalizmo kultūros mutantais. Kad išsaugotume savastį, būtį, orumą.

Jį gerbė oponentai. Nes prieš juos naudojo ne populizmą, ne demagogiją, bet filosofinę išmintį. Kaip Antanas Maceina. Kaip Stasys Šalkauskas. Kaip Vydūnas. O filosofinės išminties nenukirsi patogiais plepalais.Taip, R.Ozolo išmintis buvo neparanki, nes jo filosofinių įžvalgų, perspėjimų neprijungsi prie kokio nors pinigus duodančio ES fondo. Bet patys kasdien regime, jaučiame. Kad R.Ozolas mums kalbėjo tiesą.

Filosofų drama - amžininkai ne visada juos supranta. Įvertina tik vėliau. Bet filosofų dalia - vis vien stengtis pasaulį, savo Tautą, savo Tėvynę įspėti. Tai tarsi asmeninė vigilija. Budėjimas dėl savo Tėvynės. R.Ozolas asmeniškai jautė šią priedermę. Sunkią. Daugumai nesuprantamą naštą. Be poilsio. Juk budėti, nepaisant savo fizinio skausmo, yra taip nelengva. Ačiū, kad buvote su mumis. Matėte ir jautėte giliau. Iki pačios esmės. Iki pačios širdies. Ne tik blizgųjį Lietuvos valstybės paviršių.


„Respublikos“, „Vakaro žinių“ žmonės


„Respublikos” redkolegijos žodis


Vytautas Radžvilas, filosofas, politologas, vertėjas, 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys:

Romualdas Ozolas buvo iš tiesų nepaprastas žmogus. Jį ir profesorių Bronislovą Genzelį laikau savo mokytojais ir dvasiniais vadovais. Su Romualdu susipažinau dar būdamas studentu ir būtent taip patekau į kitą pasaulį pačia geriausia ir gražiausia to žodžio prasme.

Noriu pasakyti, kad R.Ozolo paskaitos, pagaliau ir asmeninis bendravimas, galiausiai pasibaigęs draugyste, atvėrė man akis. Klausant jo paskaitų ir su juo bendraujant būdavo galima pamiršti, kokiame pasaulyje gyvename.

Šitas žmogus atvirai kalbėjo apie dalykus, kurie tuo laiku, įbaugintoje ir prisitaikėliškoje akademinėje aplinkoje, buvo tabu. Galiausiai likimas mus suvedė Sąjūdyje. Šiandien galima drąsiai pasakyti, kad tikrasis Sąjūdžio lyderis buvo R.Ozolas. Jis buvo pagrindinis Sąjūdžio ideologas. Žmogus, kuris dėl savo puikaus išsilavinimo sugebėjo formuluoti tokiam judėjimui tiesiog gyvybiškai svarbią nacionalinę išsivadavimo idėją. Jis iš tiesų rūpinosi tikslu, kurį deklaravo Sąjūdis, ir jo iš tiesų siekė.

R.Ozolas kovojo už Lietuvą iki paskutinės akimirkos ir buvo nepalaužiamas. Nesvarbu, kad turėjo iškęsti daug nesupratimo, pašaipų, netgi atvirų patyčių. Tačiau jo nepaprasta drąsa leido jam daryti tai, ką bet kurioje visuomenėje visais laikais sugeba tik vienetai.

Jis nebijojo eiti prieš srovę.

Mąstant apie tai, ką jis davė ir dar duos Lietuvai, manau, kad jo tikrasis poveikis dar tik prasideda. Jis tikrai turėjo pranašo dovaną, buvo tikras vizionierius ir nuostabiai suprato, kad visos sąjungos, integracijos yra tik laikini, anksčiau ar vėliau žlugsiantys projektai. Jis suprato, kad vienintelis tikras dalykas yra savo žemėje siekianti išlikti Tauta.

Vieną sunkią akimirką R.Ozolo aš paklausiau: nejau patekę į naują tautų naikinimo mašiną mes neatsilaikysime? Jis į šitą abejonę man atsakė taip, kaip niekas kitas šių dienų ir ateities Lietuvoje nesugebėtų atsakyti. Jis ištarė: „Lietuva nežlugs tol, kol bus bent vienas šiame pasaulyje lietuviu norintis likti žmogus.“ Būtent šitie žodžiai atskleidžia, kad tai buvo žmogus, turėjęs beveik absoliučią valią teigti Lietuvą. Jis neabejotinai priklauso iškiliausių mūsų šalies žmonių ratui. Lietuvoje sunkiai galėčiau rasti kitą tokį retos galios protą, geležinės valios lydinį.

R.Ozolas savo asmeniu įkūnijo tiek Sąjūdžio, tiek visos Lietuvos dvasią, o svarbiausia - besąlygišką valią gyventi ir išlikti. Šalia jo intelektualinio palikimo, minėtų Tautos būsimąją ideologiją formuojančių tekstų R.Ozolas palieka mums dar vieną nuostabų dalyką. Šiame pasaulyje esama žmonių, kurie sugeba vesti kitus paskui save neragindami jų kažką daryti, ne stumdami, bet patraukdami paskui save asmeniniu pavyzdžiu.

Šiuo atžvilgiu R.Ozolas buvo, yra ir išliks neprilygstamas pavyzdys, kuris visu savo gyvenimu patvirtino vieną didžiulę tiesą: galima prisigalvoti ir sukurti daug įmantrių idėjų, tačiau jos pačios savaime nekeičia pasaulio. Jos keičia pasaulį tada, kai atsiranda žmonės, kurie jas asmeniškai sutikrovina, paliudydami savo gyvenimo pavyzdžiu. Taigi šituo požiūriu apie R.Ozolą galima pasakyti, kad jis buvo Lietuvos dvasios įsikūnijimas. Lietuva gali didžiuotis tuo, kad jos žemėje gimė, augo ir jai iki paskutinės akimirkos tarnavo toks žmogus kaip R.Ozolas.


Daiva TAMOŠAITYTĖ, rašytoja, kultūrologė:


Romualdas Ozolas buvo kolega filosofas, su kuriuo susitikdavome „Naujosios Romuvos“ bičiulių ir kituose renginiuose. Vėliau mus susiejo politika, bendras rūpestis dėl Lietuvos likimo, kai jis mane pakvietė į „Respublikos“ visuomeninę redakcinę kolegiją.

Būdamas vienu žymiausių Lietuvos valstybės atkūrimo strategų, Romualdas išlaikė nepriklausomo mąstytojo, rašytojo, tikro humanisto saviraiškos ir veiksmų laisvę. Iki paskutinio atodūsio jis išliko optimistas, ištikimas lietuvybės idėjai, mirties patale skaitė Simoną Daukantą. Kaip ir Algirdas Patackas, R.Ozolas mirė per Velykas. Man tai reikšminga žinia iš Dausų, sakanti, kad šių didžių žmonių darbai klojo ir dvasinio Lietuvos prisikėlimo pamatus. Tai buvo didžiausia R.Ozolo viltis ir vizija.


Romas GUDAITIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, filologas, rašytojas, prozininkas:


Tai didžiulė netektis ir nelaimė visai Lietuvai. Netekome žymaus Lietuvos atgimimo dalyvio, vieno ryškiausių nepriklausomos Lietuvos kūrėjų - Romualdo Ozolo. Jo visas gyvenimas buvo pašvęstas tarnystei mūsų Tautai, jos kultūrai, jos siekiams. Tam pasišventęs R.Ozolas buvo visą gyvenimą.

Dar prieš atgimimą jo darbai filosofijos baruose buvo labai reikšmingi ir kryptingi. Tai - žmogus, kuris labai principingai gynė mūsų nepriklausomos valstybės idealus.

Žinoma, jis pirmiausia atsiskleidė Sąjūdžio metais. Jis buvo vienas iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės lyderių, Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas. Jis buvo tas žmogus, į kurį visuomet buvo galima atsiremti, juo pasikliauti net ir pačiomis sunkiausiomis valstybingumo atkūrimo akimirkomis. Toks jis buvo užimdamas ir valstybinius postus, ir būdamas tiesiog R.Ozolu, neužimančiu jokių postų.

Gindamas mūsų Tautos vertybes, R.Ozolas buvo vienas pirmųjų, kuris dažnai gindavo nepopuliarią, visuotinai negiriamą poziciją. Jis buvo mūsų Tautos balsas.


Audrius RUDYS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, ekonomistas:


Netekome išties šviesaus ir gilaus žmogaus. Šviesaus tuo, kad jam labai rūpėjo, kas Lietuvoje vyksta, į kurią pusę juda mūsų visuomenė ir kaip ji keičiasi. Jis, be abejo, turėjo savo stiprios ir laimingos lietuvių Tautos viziją. Deja, labai daug kas to, apie ką jis mąstė ir ką siūlė, taip ir liko tik žodžiai ar užrašai popieriuje.

Belieka tik apgailestauti, kad netekome tokio žmogaus, su kuriuo galėjome sieti Tautos išlikimo.


Romas PAKALNIS, miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas:

Visi žinojome, kad jis serga, bet kad liga pasiglemš taip greitai, turbūt niekas nesitikėjo. Dar sekmadienį bandžiau jam paskambinti, bet jau nepavyko susisiekti.

Kai jis atsigulė į ligoninę, su daktarais kalbėjosi, kad jam suteiktų vilties dar penkeriems metams. Vėliau jis man pasakojo, kad jam gydytojai leidžia tikėtis tik trejų, dar vėliau - dvejų likusių metų. Deja...

Pačiomis pirmosiomis kovo dienomis į ligoninę aš jam nunešiau forzicijos šakelę ir pasakiau: štai Tau, Romualdai, šakelė, kuri per Nepriklausomybės šventę tikrai pražys geltonais ir viltį teikiančiais žiedais. Taip ir nutiko. Tik, pasirodo, laikas be galo trumpas...

Reikia pasakyti, kad Romualdas buvo labai patikimas žmogus. Su juo progos turėjau bendrauti nuo 1986-ųjų ir galiu pasakyti, kad nė karto juo nenusivyliau. Tai - išties didis žmogus. Gaila, kad ligos mus nugali. O mes dar visai neseniai kalbėjome apie tai, kas, jei dar porą metų... Ką dar būtų galima nuveikti. Deja, visi tie darbai liko mums, likusiems čia. Jis mums paliko moralinį įpareigojimą juos užbaigti ir dirbti Tėvynės labui.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


R.Ozolas bus laidojamas balandžio 9 d.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas bus laidojamas balandžio 9 d. Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Atsisveikinimas su velioniu Šv. Jonų bažnyčioje balandžio 8 d. nuo 12 iki 21 val., balandžio 9 d. - nuo 9 val. Urna išnešama balandžio 9 d. 14 val. R. Ozolas bus palaidotas Antakalnio kapinėse.


Netekome signataro R.Ozolo

R. Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje, tarnautojo šeimoje. 1957 m. baigė Bazilionų vidurinę mokyklą Šiaulių rajone, o 1962 m. - Vilniaus valstybinį universitetą, Istorijos-filologijos fakultetą. 1965-1968 m. buvo "Kultūros barų" žurnalo redakcijos atsakingasis sekretorius, skyrių redaktorius. 1968-1973 m. - Vilniaus universiteto aspirantas, 1973-1989 m. - Vilniaus universiteto dėstytojas. 1975-1980 m. dirbo LTSR Ministrų Tarybos sekretoriate. 1980-1989 m. dirbo "Minties" leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.

1989 m. buvo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, TSRS liaudies deputatas, 1990 m. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. 1990-1991 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas. 1990-1993 m. Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys. 1992 m. LR Konstitucijos kūrimo grupės narys. R. Ozolas buvo vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų. 1973-1989 m. LKP narys, 1989-1990 m. savarankiškosios LKP, jos biuro narys. Nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. - Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 1988-1990 m. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas.

1992 m. R. Ozolas išrinktas į Seimą. Buvo frakcijoms nepriklausančių Seimo narių grupėje. 1996 m. perrinktas į Seimą Dzūkijos 69 rinkimų apygardoje. Dirbo Ekonomikos komitete. Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo, jos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys. NATO komisijos narys.

R. Ozolas buvo "Atgimimo" laikraščio steigėjas ir vyriausiasis redaktorius.

Lietuvos filosofas, pedagogas, redaktorius, partinis, politinis bei visuomenės R. Ozolas rašė geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Išleido knygas "Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją" (1988), "Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės metai" (1992), "Atgimimo ištakose" (1997), "Išsivadavimas" (1998).


Premjeras A.Butkevičius pareiškė užuojautą dėl signataro R.Ozolo mirties

Mirus filosofui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui ir ilgamečiam Seimo nariui Romualdui Ozolui, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems ir bendražygiams.

"Netekome vieno iškiliausių Lietuvos politikų, gyvenimą paskyrusių kovai už savo šalies laisvę ir jos žmonių gerovę. R. Ozolas daugelį metų buvo susitelkęs ties svarbiausiu Tėvynės tikslu - jos laisvės ir nepriklausomybės stiprinimu, gimtojo krašto puoselėjimu. Telydi velionio artimuosius, bičiulius ir kolegas paguoda ir dvasios tvirtybė šią netekties valandą", - sakoma Premjero užuojautoje.


Prezidentė pareiškė užuojautą dėl signataro R.Ozolo mirties


Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės Akto signataro, filosofo Romualdo Ozolo mirties.

"Netekome valstybės kūrėjo, tvirtai tikėjusio Lietuvos potencialu būti savarankiška ir oria. Mąstytojo, nepailstamai ieškojusio laisvos, stiprios ir sėkmingos Lietuvos modelio. Profesorius Romualdas Ozolas turėjo šviesią nepriklausomos ir tvirtos Lietuvos viziją, kurią įkvėpė sąjūdiečiams. Tai buvo Sąjūdžio smegenys. Jo autoritetas ir gili mintis padėjo kurti valstybę, kurios siekė mūsų Tauta", - sakoma Prezidentės spaudos tarnybos išplatintoje šalies vadovės užuojautoje.

Pasak Prezidentės, nepriklausomos Lietuvos idėja, su kuria ėjome į Baltijos kelią, už kurią pasirašė Kovo 11-osios signatarai, buvo skatinama ir filosofo R. Ozolo minčių, jos maitino ir atkurtos valstybės politiką. Lietuva buvo velionio mintyse iki pat paskutinio atodūsio. Profesoriaus R. Ozolo profesija buvo filosofas, bet pašaukimas buvo Lietuva. Iki pat paskutinio atodūsio jis ieškojo geriausio būdo mūsų valstybei išlikti ir klestėti.

Dėl šios skaudžios netekties šalies vadovė pareiškė užuojautą R. Ozolo artimiesiems, draugams ir bendražygiams.


Seimo vadovė pareiškė užuojautą dėl signataro R.Ozolo mirties

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Lietuvos Respublikos Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo mirties.

"Lietuva neteko iškilaus, garbingo, visa širdimi jai tarnavusio žmogaus. Būdamas aktyvus politinis bei visuomenės veikėjas, Romualdas Ozolas pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais kartu su bendražygiais kūrė mūsų valstybę. Jo kaip filosofo, pedagogo, redaktoriaus veikla klojo mūsų valstybės ir tautos vertybinį pagrindą. O svarios publikacijos geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros temomis nepraranda aktualumo ir šiandien. Jo indėlis liks reikšmingas ir nemarus palikimas ateities kartoms", - teigia Seimo vadovė.

Romualdas Ozolas buvo viena ryškiausių Lietuvos Atgimimo istorijos asmenybių. Jis veikė kaip Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas, Aukščiausiosios tarybos deputatas, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės premjero pavaduotojas. Politikas vadovavo vienai pirmųjų Lietuvos politinių partijų, Lietuvos centro sąjungai. Seime jis dirbo dvi kadencijas iš eilės - nuo 1992 iki 2000 metų.

Romualdas Ozolas apdovanotas LDK Gedimino 2 laipsnio ordinu bei Lietuvos nepriklausomybės medaliu, taip pat buvo pirmasis Stasio Šalkausko premijos laureatas.

Velionio šeimai, artimiesiems, draugams ir bendražygiams skaudžią netekties valandą Parlamento vadovė linki dvasios stiprybės.

Respublikos.lt, Eltos info.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s