2015 metais Alytaus rajone veiklą pradės pirmoji Lietuvoje atliekų perdirbimo gamykla. Modernūs biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai leis mažinti atliekų srautą sąvartyne, o perdirbtas atliekas panaudoti elektros gamybai.
Statyboms - dveji metai
Atliekų perdirbimo gamyklos projektas vadinamas nauju žingsniu Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje.
„Tai vienas pažangiausių atliekų perdirbimo būdų ir geriausias sprendimas aplinkosauginiu požiūriu. Ši alternatyva ne tik leis sumažinti aplinkos taršą, bet ir padės gauti energijos“, - teigė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) vadovas Algirdas Reipas.
Modernios gamyklos statybos vyks dviem etapais. Pirmojo etapo metu naujai statomoje mechaniškai rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų stotyje bus įdiegti mechaninio rūšiavimo įrenginiai.
Antrąjį etapą vykdys didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonių grupė Lietuvoje „Axis Industries“, kuri dirbs kartu su Olandijos įmone „Waste Treatment Technologies B.V.“.
Generalinės rangos konkursą laimėjusi įmonė statys modernius atliekų biologinio apdorojimo įrenginius, kurie leis iš atliekų gaminti elektrą ir siekti ES Sąvartynų direktyvoje numatyto tikslo mažinti biologiškai skaidžių atliekų šalinimą sąvartynuose.
Anot „Axis Industries“ pardavimo vadovo Gintaro Juknevičiaus, atliekų perdirbimo gamykla taps pirmuoju tokio pobūdžio objektu Lietuvoje, nors moderniose Europos valstybėse iš atliekų gaminti energiją - jokia naujiena.
„Mūsų užduotis - objekto projektavimas, statybos ir viso projekto valdymas. Specifiniam biologinio apdorojimo proceso diegimui pasitelksime partnerių iš Olandijos patirtį. Projektui įgyvendinti iš viso turime 23 mėnesius, laukia rimtas iššūkis“, - sakė G.Juknevičius.
Aplinkai nekenksmingas sprendimas
G.Juknevičius didžiausiu gamyklos pranašumu įvardija mažinamą aplinkos taršą. „Pažangus atliekų perdirbimo būdas yra tausojantis aplinkosauginiu požiūriu - sumažina į sąvartyną patenkančių ir aplinką teršiančių atliekų kiekį“, - teigė G.Juknevičius.
Atliekos pūva sąvartynuose teršdamos aplinką, išsiskiria į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias metano dujas ir daug kitų kenksmingų medžiagų.
Dalis nuodingų, sąvartynuose išsiskiriančių dujų patenka į atmosferą, o dalis lieka žemėje - tik didesnės koncentracijos ir beveik be galimybės jas pašalinti.
„Gamykla atliks dvi svarbias funkcijas: ne tik leis žymiai sumažinti taršą, bet ir įdarbins pūvančias atliekas elektros energijos gamybai“, - pasakojo G.Juknevičius.
Kaip atliekos virsta elektra?
Eksperto teigimu, žmonėms visuomet įdomiausias procesas, kurio metu atliekos pavirsta elektra. „Čia nėra jokios magijos - viską padaro technologijos“, - teigė G.Juknevičius.
Anot jo, visų pirma iš bendro komunalinio atliekų srauto mechaniškai išrūšiuojama ir atskiriama biologiškai skaidi frakcija - pūvančios organinės atliekos. Tuomet šios atliekos pakraunamos į anaerobinio (be deguonies) apdorojimo tunelius. Tai yra didžiuliai betoniniai boksai, kurių ilgis sudaro 27 metrus, aukštis - 6 metrus, o plotis - 5,5 metro.
Atliekomis užpildytuose tuneliuose, kurių grindys ir sienos šildomos, o iš apačios pučiamas oras, vyksta fermentacijos procesas - išsiskiria biodujos.
Biodujos surenkamos, išvalomos ir tiekiamos į kogeneracinę jėgainę. Čia deginant biodujas gaminama elektros energija ir šiluma, kuri grąžinama ir panaudojama tuneliams šildyti.
Fermentacijos proceso metu išsiskiria ir skysčiai - nuotekos. Jos surenkamos į specialų rezervuarą, kuriame taip pat susidaro biodujos.
Anaerobinio apdorojimo tuneliuose atliekos laikomos apie 25 dienas. Vėliau jos perkraunamos į kompostavimo tunelius, kur laikomos dar apie 25 dienas. Čia vyksta biologinis stabilizavimo procesas.
Po stabilizavimo ciklo iš bioskaidžių atliekų gaunamas techninis kompostas, jis vežamas į brandinimo aikštelę, apdorojamas, sijojamas ir naudojamas sąvartynų rekultivacijai.
„Numatoma, kad biologiniai atliekų apdorojimo įrenginiai leis pagaminti iki 3600 MWh elektros energijos per metus“, - pasakojo G.Juknevičius.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
