130 km/h - ne greitis, beržas - ne medis

Chuliganiškas jaunuolių vairavimas, neretai pasibaigiantis skaudžiomis avarijomis, eismo saugumo specialistus verčia ieškoti būdų, kaip sumažinti karo keliuose aukų.

Įvertinę, kad jauni Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjai dažnai turi menką išsilavinimą, Estijos pareigūnai siūlo tikrinti būsimųjų vairuotojų protinius sugebėjimus atliekant IQ pavyzdžio intelekto testus. Nesurinkusiems tam tikro balų skaičiaus jaunuoliams durys į vairavimo mokyklas būtų uždarytos.

Ar tikrinant kandidato į vairuotojus intelektą pagerėtų bendra mūsų vairavimo kultūra ir saugumas šalies keliuose? „Greitis“ kalbasi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centro vadovu daktaru docentu Vigilijumi SADAUSKU.

- Estai siūlo būsimiems jauniems vairuotojams įvesti intelekto testą ir juo remtis sprendžiant, ar asmeniui leisti mokytis vairuoti. Ar intelektas gali lemti elgesį kelyje?

- Iš tiesų yra įvairiausių metodikų, pavyzdžiui, vokiečių, austrų. Vieni siūlo atlikti psichologinį testą, kiti - intelekto. Vienareikšmiškai atsakyti, kol nesu matęs stebėjimų rezultatų, nedrįsčiau. Pažįstu intelektualių, išsilavinusių žmonių, kurie, būdami aukštos kultūros, atvirai sako, kad vairuoti nesugebėtų, kad tai pernelyg sudėtinga. Žinau ir tokių, kurie napasižymi bendru išprusimu, bet vairuoja puikiai, nepatenka į eismo įvykius ir nėra piktybiniai pažeidėjai.

- Bet apie kelių „erelius“ dažnai sakome, kad jie begalviai, matyt, turėdami galvoje jų intelektą?

- Negaliu pasakyti, kad tas žmogus, kuris viršijo greitį ten, kur gali kelti pavojų kitiems, yra visiškai protaujantis, bet koks jo intelektas - nežinau. Taip, aš esu Vokietijos keliuose (automagistralėse) važiavęs 240 km/h greičiu. Ar dėl to aš besmegenis? Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir aš norėjau išbandyti, kaip jis elgiasi kelyje. Ar Lietuvos magistralėje aš taip daryčiau? Tikrai ne. Supratimas ir suvokimas, kad tavo kvailas beatodairiškas vairavimas gali sukelti grėsmę, turi daugiau įtakos eismo saugumui negu intelektas. Turiu vieno mūsų automobilių lenktynininko, kuris spindi žurnaluose, raštą. Jis aiškino, kad sportininkai sugeba vairuoti, todėl jiems turėtų būti leidžiama greičiau važinėti gatvėmis. Aš to žmogaus intelektą nubraukiu iki nulio. Tokiems žmonėms atrodo, kad jie teisūs. Todėl neatlikus tęstinių stebėjimų atsakyti vienareikšmiškai sunku. Kad intelektas turi įtakos vairavimui - taip, bet kiek, sunku pasakyti.

- Bet ką nors daryti vis vien būtina, nes daugiausia skaudžiausių nelaimių keliuose nutinka dėl neatsakingų vairuotojų kaltės.

- Pas mus Lietuvoje trūksta eismo įvykių analizės, pateikiama tik statistika. Jeigu analizuotume įvykius, per kuriuos neišvengta žūčių arba sužeidimų, tai kiekvienas specialistas turėtų pasižiūrėti, kiek tam įvykiui įtakos turėjo kelias, aplinkos sąlygos, automobilio techninė būklė ir vairuotojo gebėjimai. Yra kelios pagrindinės vairuotojų grupės. Pirma, nepatyrę vairuotojai, kurių stažas - vieni dveji metai. Antra - tie, kurie važinėja jau daug metų, yra patyrę. Trečia - tie, kurie daug metų turi vairuotojo pažymėjimą, bet važinėja retai, todėl primirštos KET ir kaip valdomas automobilis. Jauni vairuotojai iki metų į eismo įvykius patenka rečiau, nes jie turi baimės jausmą, nedrįsta važiuoti, gal ir tėvai neleidžia vieniems važinėti. Bet po pirmų metų jiems atrodo, kad jie įgijo labai didelių gebėjimų, ir staiga tampa profesionalais, vos ne šumacheriais. Todėl tie vairuotojai, kurių vairavimo stažas - nuo metų iki dvejų, dažniausiai ir būna avarijų kaltininkai. Per didelis pasitikėjimas jėgomis, kurių jie iš tikrųjų neturi.

- Mes tikriausiai mažai kalbame apie vairavimo kultūrą. Juk tai ne tik KET laikymasis, bet ir galvojimas apie kitus eismo dalyvius.

- Man teko porą kartų susidurti su policininkų gebėjimu suvokti kelių eismo taisykles. Esu sakęs, kad Lietuvos tragedija yra tik baudų dydžius ir KET punktą žinantys policininkai. Štai vairuotojo pareiga - važiuoti arčiau dešinės kelio dalies krašto. Didžiuosiuose miestuose, kur yra dvi eismo kryptys, iš kiemų rytais turi išvažiuoti mašinos. Man teko važiuoti sėdint keleivio vietoje, kai policininkas Vilniuje sustabdė vairuotoją, važiuojantį antrąja eismo juosta. Jis pareiškė, kad tam vairuotojui reikia surašyti protokolą ir skirti baudą, nes jis važiavo ne pagal taisykles, kurios reikalauja važiuoti pirmąja eismo juosta. Aš pasakiau, kad paliudysiu, kaip jis važiavo. Tada policininkas neberašė protokolo. Bet paaiškino, kad gali būti ir taip, tačiau kas bus, jeigu visi taip važinės. O rytais piko metu, jeigu visi rieda pirmąja eismo juosta, į ją įvažiuoti labai sudėtinga. Ką galima pasakyti apie tokį policininką, kuris, pasirodo, dirba jau 18 metų? Taisyklės sako taip. Bet jeigu smegenų užtenka tik taisyklėms perskaityti, o ne suvokti, čia yra tragedija. Klausimas, kiek tokie pareigūnai nubaudė tokių vairuotojų, kaip šie į tokius pareigūnus reagavo ir kaip tada skatinama eismo kultūra? Jeigu pažeidimus nagrinėja kultūros nesuvokiantis asmuo, laikui bėgant ta kultūra gali tik prastėti. Bet jeigu paaiškinama, ką jis blogai darė ir kodėl blogai darė, tai vairuotojas supranta ir kultūros daugėja.

- Daug važinėjote po užsienį. Palyginkite eismo kultūrą ten ir pas mus.

- Man iš Anglijos kolegos skambino ir klausė, ar negalėtume išversti angliškus tekstus, kad negalima vairuoti išgėrus, kad reikia rodyti posūkius, kad aplenkiant neužkirtinėti, netikėtai nestabdyti, kad reikia sustoti prie pėsčiųjų perėjos. Klausė, gal pas mus to nemoko. Anglai norėjo savo policininkus aprūpinti išverstais į lietuvių kalbą bukletais, kuriuos dalytų lietuviams vairuotojams Anglijoje. Britai mano, kad bukletais pamokys ir lietuviai elgsis gražiau. Pasižiūrėkime į Vokietiją ar Austriją. Jie skuba ten, kur leidžiama skubėti ir kur yra saugu. Jie puikiai suvokia, kad važiuodami kilometro atstumą mieste 50 km/h užtruks 1,2 minutės, o jeigu važiuos 70 km/h, sutaupys 18 sekundžių. Klausimas - kur Vilniuje kilometrą nuvažiuosite be sustojimo neatsidūrę į šviesoforą? Ir tą atstumą važiuodami jūs manevruojate, užlendate prieš vieną, prieš kitą. Gal kai kam tai atrodo emociškai tobula ir puiku. Ko norėti, kad net mūsų „žurnaliniai“ eismo ekspertai, reklamuodami automobilius galingais varikliais, varomus keturiais ratais, aiškino jaunam žmogui, kad reikia pirkti kaip tik tokius, o kai mūsų gatvėse buvo įvedamas 50 km/h greitis, tvirtino, kad mūsų miestai tam nepritaikyti, automobiliai dažniau ges. Liūdna, kad televizijos ekranuose matomi žmonės visuomenei perduoda tokią emociją ir jaunas vairuotojas galvoja, kad jie teisūs ir reikia taip elgtis.

- Mes vis už KET pažeidimus didiname baudas, bet kalbame vis apie tas pačias bėdas.

- Jeigu vairuotojai nesugeba vairuoti kultūringai, mąstydami, jokiomis policinėmis priemonėmis mes tiesiogiai jų nepaveiksime, vien baudomis nepriversime. Pamatę, kad tos baudos neadekvačios, vairuotojai bijos padaryti nusižengimą vienu atveju, bet padarys kitu, todėl sisteminė eismo saugumo situacija nepagerės. Švedai, norvegai tai darė nuo mažens, mokė etapais, parodė ir tiktai per bendrą kultūrą pasiekė. Mes, įstoję į ES, per keletą metų turėjome perkelti teisės aktus. Skandinavai tai darė pamažu. Įdiegdami saugos diržus jie tai darė 9 metus. Kai žmogui nepaaiškini, kodėl to reikia, o įvedi bet kokį reikalavimą, jis savaime agresyviai priešinasi. Kultūros ugdymas ir skatinimas nėra tai, kad vieną dieną pasakiau ir viskas. Žmogus adekvačiai elgiasi tada, kai jis supranta, kokią grėsmę kelia.