Susidomėjimas profesinėmis mokyklomis auga, tačiau retas jaunuolis po 10 klasių ateina įgyti specialybę - tikina mokyklų vadovai. Savo ruožtu švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis žada mokinius labiau skatinti rinktis profesiją. Nors darbo rinkoje labai trūksta paprastų darbininkų, jų atlyginimai per maži, kad priviliotų jaunimą.
Didelės investicijos
Daugumoje profesinių mokyklų vakar vyko atvirų durų dienos, kur 9-12 klasių mokiniai bei jų tėvai galėjo susipažinti su mokyklų siūlomomis galimybėmis: ko ir kaip galima mokytis, kokia įranga ir technika naudojama mokantis amato, kur atlikti praktikas ir kur įsidarbinti.
Ne tik žmonėms, bet ir šalies valdžiai vis dažniau nerimaujant dėl jaunimo nedarbo rodiklių augimo bei emigracijos, pastaraisiais metais daugiau investuota į profesinių mokyklų atnaujinimą. Vykdomi sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo projektai. Ministras D.Pavalkis pabrėžė, kad artimiausiais metais bus peržiūrimos aukštųjų ir profesinių mokyklų programos siekiant išvengti jų dubliavimosi, taip pat stiprinamas profesinis orientavimas bendrojo ugdymo mokyklose.
„Dabar Lietuvoje kuriami 42 sektoriniai praktinio profesinio rengimo centrai, į juos investuojame daugiau nei 430 mln. Lt. Todėl labai svarbu kuo efektyviau juos panaudoti ruošiant kvalifikuotus, darbo rinkai reikalingus specialistus. Į praktinio mokymo procesą labiau turėtų įsitraukti ir darbdaviai“, - sakė D.Pavalkis.
Maži atlyginimai
Praėjusiais metais į profesines mokyklas priimta apie 19 tūkst. jaunuolių, iš jų 9 tūkst. - turinčių vidurinį išsilavinimą, o beveik 5 proc. atėjusiųjų mokytis į profesines mokyklas buvo aukštųjų mokyklų absolventai.
Tiesa, grupių surinkimas profesinėse mokyklose po 12 klasių yra kur kas lengvesnis, nei po 10 klasių. Klaipėdos Siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos direktorė Violeta Petrušienė teigė, jog jaunimas apskritai šiais laikais nenori dirbti kruopštaus darbo ir dėl to nesurenkamos grupės.
„Itin sunkiai surenkame grupes po 10 klasės, vaikai nenori kruopštaus darbo. Nors šiandien kaip tik vyko technologijų egzaminas, tai pamatytumėte, kokie nuostabūs darbai. Esame patenkinti rezultatais, bet kokius kryžiaus kelius reikia praeiti, kad prisiviliotum tokius talentus, tai ne tas žodis“, - apgailestavo V.Petrušienė.
Darbo birža paskelbė paklausiausių profesijų sąrašą, kurio pirmoje vietoje atsidūrė siuvėjo amatas.
„Siuvėjo profesija nėra patraukli, jeigu kalbame apie gamybą, tai yra darbas prie linijos arba susiuvėjo darbas. Talentingi, individualūs siuvėjai mažiau reikalingi. O ir atlyginimas nežavi, jis tikrai mažai apmokamas“, - teigė V.Petrušienė.
Be siuvėjų, darbdaviai nuolat ieško tolimųjų reisų vairuotojų, pardavėjų, virėjų, kelio darbininkų, padavėjų, mūrininkų, valytojų, indų plovėjų, pakuotojų, kiemsargių, buhalterių. Kad ir kokios pertvarkos lauktų profesinių mokyklų, jaunuolių rinktis profesiją, kuri dažniausiai apmokama tik minimaliai, nesugundysi. Siuvėjo, kiemsargio ar valytojos atlyginimas siekia nuo 1000 iki 1200 litų neatskaičius mokesčių.
V.Petrušienė pabrėžė, jog norint pokyčių skatinant jaunimą rinktis profesiją reikia kardinalių pokyčių atlyginimų sektoriuje.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
