respublika.lt

2018 birželio 21, ketvirtadienis

Vytautas Bogušis: „Mes buvome ledlaužiai“nuotraukos (16)

2018 birželio mėn. 11 d. 07:21:11
Irena BABKAUSKIENĖ

Lietuvos laisvės lyga (LLL), įkurta dešimtmečiu anksčiau nei Persitvarkymo Sąjūdis, birželio 15 dieną švęs 40-metį. Tai jie, Laisvės lygos nariai, pirmiejji viešai prakalbo apie Molotovo-Ribentropo paktą nesankcionuotame 1987-ųjų rugpjūčio 23 dienos mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Tai jie pirmieji viešai kalbėjo apie Lietuvos okupaciją ir reikalavo Lietuvos Nepriklausomybės. Apie tas dienas ir apie tai, kodėl vėliau Laisvės lygos nebuvo Sąjūdyje, kalbamės su aktyviu Laisvės lygos nariu Vytautu Bogušiu, kuriam tada, kai kūrėsi ši pogrindinė organizacija, buvo tik 19 metų.

 

- Dar minint LLL 30-metį, sakėte, jog Laisvės lygos veikla nėra apmąstyta ir įvertinta. Dėl to Lietuvos tautinio atgimimo ir išlaisvinimo istorija negali būti objektyvi ir išsami. Jūsų žodžiai pagaliau išgirsti. Seimo narių grupė pasiūlė Seimui priimti rezoliuciją dėl LLL 40-mečio, o rezoliucijos projekte pabrėžiama, jog „Laisvės lyga savo atvira konfrontacija su sovietiniu režimu praplėtė visuomenės kritinio mąstymo ribas ir atvėrė kelią platesniam tautos atgimimo judėjimui“. Ką apie tai manote? Ar tai jau galima vadinti LLL veiklos įvertinimu?

- Tam tikra prasme taip, jau žengiamas pirmas žingsnis ir jis yra labai svarbus. Nes, reikia pripažinti, buvo tas istorinis etapas, kai Laisvės lyga dar savo Steigiamojoje deklaracijoje 1978 metais akcentavo, kad pagrindinis jos tikslas - nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos Respublikos atkūrimas. Šis siekis daugybę kartų pakartotas ir daugelyje kitų LLL dokumentų. Aktyviausi Lygos nariai inicijavo ir parengė „45-ių pabaltijiečių Memorandumą“ (Baltijos Chartiją) dėl Molotovo-Ribentropo pakto ir okupacinės kariuomenės išvedimo, kurį 1979-aisiais pasirašė Baltijos kraštų rezistentai ir Rusijos disidentai, tokie kaip Nobelio premijos laureatas Andrejus Sacharovas ir kiti. Laisvės lygai pavyko išjudinti (ir tai prilygo stebuklui!) Europos parlamentą, kuris 1983 metais sausio 13 dieną, remdamasis minėtu Memorandumu, priėmė rezoliuciją „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, kurioje pasmerkė nepriklausomų Baltijos valstybių okupaciją ir aneksiją bei paragino tarptautinę bendruomenę pripažinti jų teisę į laisvą apsisprendimą.

Tai tikrai buvo stebuklas, kad per visą Lietuvos okupaciją staiga demokratinių valstybių vadovai, tas politinis elitas, atsibunda kažkokios nedidelės organizacijos pajudinti. Tai didelis dalykas ir reikšmingas faktas. Todėl ta dabartinė Seimo rezoliucija būtų lyg savotiškas tęstinumas. Juk, kaip sakoma, geriau vėliau, negu niekada.

- Daug žmonių pasakytų, kad be Laisvės lygos, klibinusios sovietinio režimo pamatus, nebūtų ir Sąjūdžio? Jūs pasakytumėte taip pat?

- Nemėgstu tokių hipotetinių pamąstymų, kas būtų, jei būtų. Mėgstu kalbėti faktais - yra kaip yra. Tik vieną akcentą noriu pabrėžti, apie ką daugelis nepagalvoja. Ar įsivaizduojate, koks yra fenomenalus pavadinimas, tas brendas, kaip šiandien pasakytumėme, - Lietuvos laisvės lyga. Dėl to paskutinio žodžio organizacijos pavadinimui Antanas Terleckas, matyt, ne vieną naktį nemiegojo. Jo įsitikinimu, kuriant organizaciją, labai svarbu, kad jau pats pavadinimas apspręstų, sufleruotų tikslus, pavyzdžiui, verčiant pavadinimą į anglų, rusų, lenkų, prancūzų kalbas. Antanas surado tą stebuklingą raktinį žodį „lyga“. Į kokią kalbą beverstum pavadinimą, visiems aišku - lyga (lot. „ligo“ - surišu), tai yra susivienijimas, sąjunga. Tai reiškia Lietuvos laisvės siekimo sąjunga, tikslas. Tu tik išverti tą pavadinimą į kitą kalbą ir kiekvienas politologas, išsilavinęs žmogus supras - pats pavadinimas pasako organizacijos tikslus. A.Terleckas sugalvojo idealų pavadinimą.

- LLL iškart aiškiai įvardijo tikslą - Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Ar todėl Sąjūdžio žmonėms, iš pradžių laviravusiems tarp Gorbačiovo perestroikos ir Lietuvos visuomenės siekių, Laisvės lyga buvo pernelyg radikali ir nepriimtina? Ar todėl Laisvės lygos nebuvo Sąjūdyje?


- Kai Sąjūdis steigėsi, aš taip pat buvau tąkart Mokslų akademijos salėje. Pirmas net pranešiau Vakarams, kad įsisteigė Persitvarkymo Sąjūdis, nes, kai grįžau iš akademijos namo, man paskambino Romas Sakadolskis iš „Amerikos balso“. Taip jau sutapo. Kaip minėjau, mes jau 1978 metais kėlėme Laisvės ir Nepriklausomybės klausimą, siekėme, kad jis būtų svarstomas Jungtinėse Tautose, tarptautiniuose forumuose. Mes nesiekėme panaikinti kažkokių biurokratų, kažkokio tautinio komunizno ar komunistų su europiniu veidu, nors Algimantas Čekuolis mus išvadino separatistais. Jei atsimenat, 1988-ųjų pabaigoje KGB generolas Eduardas Eismuntas net įvardino, kad Sąjūdis neturi turėti jokių reikalų su Laisvės lyga, su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu, Algimantu Andreika ir Romualdu Ragaišiu - buvome pavardėmis įvardinti.

Bet viskas labai gerai išėjo, galiu pajuokauti, tam tikra gera simbiozė įvyko. Mes buvome ledlaužiai, flagmanai. O kai pralaužėme, kitiems tiesiog buvo lengviau eiti. Ir dabar, žiūrint retrospektyviai, visai gera taktika susidarė - ta taktika buvo nederinama, atsitiktinė, bet buvo labai laiku, vietoje ir suveikė, reikia pripažinti. Mes nenorėjome taktikos „žingsnis po žingsnio“, konkretus mūsų tikslas - laisva nepriklausoma Lietuva. Taškas. Mes turėjome savo vietą, savo lygą, savo siekius ir tikslus. Sajūdis - savo. Tai vienas kitam netrukdė. Bet kokiu atveju, net pastumdavom juos kai kada.

- Ką tik šventėme Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetį. Kodėl, jūsų manymu, neprisiminta Laisvės lyga, tose oficialiose kalbose net nepaminėta?

- Buvau pakviestas į Seimą per iškilmingą Sąjūdžio 30-mečio minėjimą. Natūralu, kad apie Laisvės lygą nekalbėta. Kaip dzūkai sako, kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno. Žinoma, etika to reikalautų, tai būtų istoriškai gražu ir teisinga, nors kažkas iš kalbėtojų, regis, A.Juozaitis ar kažkas kitas, paminėjo žodžius „disidentai“, „rezistentai“. Suprantu, tai yra tam tikras egoizmas, tam tikra trumparegystė, galų gale, tam tikri kompleksai - gal dėl pirmavimo, lyderiavimo, bet man kažkaip juokinga. Juk tai istorinis, jau įvykęs faktas.

- Už savo politinius ir religinius įsitikinimus buvote išmestas iš vidurinės mokyklos, jums puikiai žinomi KGB rūmų labirintai, buvote ne kartą suimtas, sumuštas. Kaip šiandien jūs prisimenate tą laiką, pareigūnų elgesį?

- Okupacija yra okupacija. Atvirai pasakysiu, kai okupantas muša, ne taip sopa, nei kai muša savas. Savas kai muša, labiau sopa. Ir didesni randai kažkaip palieka. O šiaip... išsivadavome iš okupacijos, ačiū Dievui, laisvai nepriklausomai gyvename, skaitome, rašome, keliaujame, nevergaujame. Tai buvo istorija, įvykęs faktas, visi vienaip ar kitaip tą laikotarpį atsimena. Kas neatsimena, ir ačiū Dievui. Geriau jau kad netektų tokių gyvenimo sąlygų patirti.

- Šiandien jaunimas dažnai net nežino, nei kas tas Sąjūdis buvo, nei kas ta Laisvės lyga...


- Teko su tuo susidurti. Prieš vasario 16-ąją buvau pakviestas į vieną mokyklą, į susitikimą su paskutinės klasės gimnazistais. Apie Laisvės lygą net nekalbu, ir apie Sąjūdį jie nežinojo, net keista pasidarė. Manau, čia mūsų istorikų, literatų metodikos ir istorijos pateikimo klausimas, o ne moksleivių kaltė.

- Kaip gyvena LLL lyderis Antanas Terleckas, kaip jaučiasi? Vasario mėnesį jo 90 metų jubiliejų šventėte, o kaip švęsite Laisvės lygos jubiliejų?


- Gegužės pradžioje jį aplankiau, tąkart buvo ligoninėje. Mane labai stebina jo atmintis. Mes kaip tik pradėjome kalbėti apie tą Baltijos Chartiją, ir aš sakau, palaukit, tų rusų parašų ten 10 buvo, ar ne. Ne, sako, buvo 11. Parvažiavau namo, pasiskaičiavau - tikrai 11. Kai žmogui tiek metų, gal kiek sunkiau judėti, bet stebina jo praeities istorinė atmintis.

Vieną dalyką vis prisimenu. Mes turėjome LLL antspaudą pasidarę: Lietuvos laisvės lygos tautinė taryba. Jis 1980 metais sausio mėnesį buvo konfiskuotas per kratą pas daktarą Algirdą Statkevičių. Turiu likusį vieną dokumentą, datuotą 1979 m., ant kurio uždėtas tas antspaudas su Vyčiu per vidurį. Pas nieką daugiau nėra, mes bandėme ir archyvuose ieškoti - nėra. Turbūt antspaudą sunaikino, o dokumentų su šiuo antspaudu nelikę net KGB archyve.

O dėl jubiliejaus - nelabai kam ir yra jau švęsti tą jubiliejų. Dauguma iš pirmųjų Laisvės lygos narių jau debesėliuose, likęs Julius Sasnauskas, Jonas Volungevičius, Romualdas Ragaišis, keletas kitų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (16)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSTABDĖ: po istorinio viršūnių susitikimo tarp JAV prezidento Donaldo Trampo ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Čen Uno Japonijos žinybos sustabdė civilinės apsaugos pratybas, per kurias mokomasi, kaip reaguoti į galimas raketų atakas iš Šiaurės Korėjos.
  • PAREIGOS: buvęs žemės ūkio ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Bronius Markauskas vadovaus Seimo Migracijos komisijai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar Lietuvai reikia progresinių mokesčių?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +12   +16 C

   +12  +14 C

 

   +10  +12 C

  +23   +28 C

   +17  +20 C

 

   +15   +17 C

    8-13 m/s

   1-6 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1578 PLN - 4.3152
RUB - 73.6225 CHF - 1.1537
GBP - 0.8788 NOK - 9.4693
reklama
Ukis 2018