respublika.lt

Vydūniškos dvasios skleidėjas - mokytojas Mykolas Šeduikis

(0)
Publikuota: 2019 vasario 09 14:14:14, Jolanta MATKEVIČIŪTĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Kūrybos akimirka. Autorės asmeninio archyvo nuotr.

Mykolas Šeduikis - Alantos krašto (Molėtų r.) šviesuolis, miestelyje mokytojavęs 1926-1971 metais, dėstęs piešimą, braižybą, muziką, psichologiją, vadovavęs mokyklos orkestrėliui, mokinių chorui, organizavęs parodas, dainų šventes, piešęs dekoracijas saviveiklos kolektyvams, grimavęs artistus... Ir kiekviename žingsnyje skelbęs Vydūno mintis. Šiandien jis priskiriamas ir XX a. vidurio Lietuvos dailės istorinės tapybos atstovams. Jo kūrybinis palikimas buvo restauruotas ir pristatytas Seime, o po to įkurdintas Alantos gimnazijoje, jo vardo muziejuje.

 


Mykolo talentas

Gimė ir augo Mykolas Šeduikis Zarasų krašte, Degučiuose. Ten, kur Šeduikių giminė gyveno jau 400 metų... Kai mažajam Mykoliukui buvo vos 10 metų, vyko Pirmasis pasaulinis karas, jis skaičiavimo sąsiuvinyje piešė mūšius tarp carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Caro armijos karininkas, pamatęs tokius piešinius, uždraudė jam paišyti, mat dažnai jie pralaimėdavo... O kai Degučius buvo užėmę vokiečiai, tai vokiečių karininkas tokiais vaiko piešiniais likęs labai patenkintas ir padovanojęs akvarelę, teptuką ir spalvotus pieštukus. Berniukas, pasak brolio vaikaičio Alfonso, ir toliau iliustravęs karų kroniką, o žmonės eidavę žiūrėti. Keičiantis valdžioms, sąsiuvinis dingo, o atkurti to laiko dvasios Mykolas jau negalėjo... Tačiau visada piešė. Iš čia ir būtų galima atsekti savamokslio dailininko pomėgį istorinėms-batalinėms kompozicijoms, kurios jau po mokytojo mirties buvo ypač vertinamos: triptikas „Herkaus Manto žygis“, „Žalgirio mūšis“, tapytas septynerius metus, atsitiktinai rasta freska Alantos mokykloje - dailininko E.Huberto paveikslo „Judo pabučiavimas“ kopija.

1920 m. M.Šeduikis mokėsi Zarasų gimnazijoje, 1926 m. buvo paskirtas į Alantą mokytoju, o 1928 m. vasarą, būdamas lietuvių kalbos ir literatūros kursuose Palangoje, pirmąkart susitiko su Vydūnu. (Nors pirmoji žinia apie Vydūną jį pasiekė gimnazijoje iš gamtos mokytojo J.Kardelio, o paskui po pagalve rado ir Vydūno raštus: „Amžina ugnis“, „Prabočių šešėliai“, „Žvaigždžių takais“.) Po šio susitikimo M.Šeduikis tapo tarsi „apkerėtas“, kiekvienam sutiktam aiškino ir kalbėjo apie filosofą-žynį Vydūną, kuris smarkiai paveikė ir mokytojo gyvenimo būdą bei sustiprino tikėjimą laisva ateitimi. Nors jis, regis, visada gebėjo būti laisvas, tiek savo mintimis, tiek darbais... Vydūnas jį skatino ir piešti. Leido nutapyti jo portretą ir net pasirašė autografą. Liudininkai pasakoja, jog Šeduikio sukurtas Vydūno portretas neturėjęs sau lygaus: Vydūno dvasingumas čia žėrėjęs kaip saulė...

Būtent M.Šeduikį Vydūnas išsirinko savo paskaitų ciklo iliustratoriumi Palangoje. Jis turėjo nupiešti vaizdinius plakatus temoms: „Jaunimas - grožė lietuvių“, „Paslaptinga visata ir žmogaus didybė“. Galbūt jis pastebėjo jame tai, ką žinojo ir savy turint: „išrinkti esti žmonės tie, kurie, nors ir nemiklinti, bet yra pilna širdimi, spindinčia siela, giedra dvasia“.

„Džiaugsmo Dievas“


Taip jį apibūdino buvusi M.Šeduikio mokinė Vitalija Lamauskaitė-Miškinienė, sakydama, kad tuomet visiems atrodė, jog mokytojas gyvens amžinai... Atrodė, kad jis nieko nemoko, o tik nukreipia teisinga linkme. Jo dėstomus dalykus ne išmokdavai, o pamildavai. Kiekviena pamoka buvo jo kūrybos proveržis, maža improvizacija, nes tuomet nebuvo jokių planų, o jei ir buvo, tai M.Šeduikis jų neturėjo. Kuo ypatinga buvo tuomet Alanta? Tuomet visi dainavo, Alantoje kartu su mokytoju buvo šviesiau gyventi... Jis veikė mokinių vaizduotę savo piešiniais, žodžiu, nekasdieniška asmenybe. Buvo muzikalus. Grojo smuiku, fortepijonu. Pats gaminosi smuikus...

Jau būdama Dailės instituto studente visuomet užsukdavusi pas jį pasilabinti, pasišnekėti. „Kokia tu laiminga, Vitalija, juk vaikštai po Meno sodą ir raškai jo vaisius“, - yra pasakęs mokytojas. Tuomet, sako, pareidavusi namo visai kitos nuotaikos.

„Mokytojas net pačiu kritiškiausiu atveju mokėjo rasti atramos tašką ir jo pasakytus žodžius priimdavai kaip didžiausią dovaną. Jis buvo toks, koks yra... neturėjo slaptų minčių, nesiekė nieko savanaudiško, neturėjo pavydo jausmo. Jeigu kitam sekėsi, jis labai džiaugėsi. Jis buvo Džiaugsmo Dievas ir pats džiaugsmą dalino kitiems. Manau, kad už tai jį visi mylėjo. Jo nuoširdumas, atvirumas, meilė kitiems, buvo nenusakomi, pradedant gamta, aplinka, žmonėmis, ir pagaliau Tauta, Lietuva“, - prisimena auklėtinė.

Tą patvirtinti galėtų ne vienas alantiškis, o ypač Danielius Drazdauskas, nes M.Šeduikis buvo ir jo tėvo draugas. Tėvui mirus, Mykolas ėmėsi, pasak Danieliaus, globoti ir jį, devynerių metų vaiką, palaikė jį dvasiškai, morališkai. Ir dėl to, kad Danielius vaikystėje laikė rankose teptuką, o mokytojas Mykolas jį vadino „modernistu“, paskui, jaunystėje, dirbo dailininku-apipavidalintoju, greičiausiai galima „kaltinti“ mokytoją M.Šeduikį.

Alantoje dar ilgai, kol nesudegė, stovėjo namelis, kuriame gyveno mokytojas Mykolas. Viskas ten buvo taip, kaip ir jam gyvam besant. Eleonora Grigaitė - geroji namų dvasia ir mokytojo gyvenimo palydovė, saugojo Mykolo paliktą aurą, kiek įmanydama, rūpinosi nameliu, aplinka, kad galėtų apsilankyti visi norintys, pažinoję ar tik apie M.Šeduikį girdėję žmonės. Tik, anot buvusios mokinės Vitalijos, tylėjo ant sienos sukabinti smuikai ir neskambėjo fortepijonas. Bet, atrodo, jog mokytojas čia pat, gal mokykloj, gal išėjęs pasivaikščioti, tuoj sugrįš ir ims pasakoti apie Lietuvos istoriją, paims į rankas smuiką, kambarėlis prisipildys nuostabių muzikos garsų ir vėl tvyros mokytojo dvasia...

Mokytojo įžvalgos

M.Šeduikis ne tik stengėsi gyventi kaip Vydūnas, bet ir vizualiai norėjo būti panašus į jį. Kiek atminė Šeduikių vaikaitis Alfonsas, dėdė mokytojas rengėsi labai tvarkingai: visada nešiojo baltus arba šviesius marškinius, išlygintas kelnes. Karštomis dienomis atsiraitodavo rankoves. Nešiojo įvairių spalvų kaklaraiščius, avėjo nublizgintus batus, kartais užsidėdavo skrybėlę. Nemėgo jis ir kaimiškų valgių. Stengėsi nuo jų atsisakyti, nes buvo vegetaras ir abstinentas, valgė tik jam vienam tinkamu laiku - pieniškus valgius, olandišką sūrį, balintą pupelių kavą, įvairias sriubas, vaisius ir daržoves. Galima sakyti, jog nesirgo, o jei sirgo, tai nevartojo jokių vaistų.

Vienas artimiausių M.Šeduikio draugų Alantoje buvo daktaras Juozas Mažeika. Jiedu eidavo pasivaikščioti po apylinkes, paežerėm, Virintos krantais. Ten maudydavosi iki pirmųjų šalnų, o žiemą trindavosi sniegu. Šnekėdavosi jiedu apie biosroves, medžius, lankė ąžuolynus.

Nuo mokytojo vydūniška dvasia, matyt, užsikrėtusi ir Vitalija Miškinienė. Baigusi studijas, ji dirbo Liaudies buities muziejuje dailininke-tekstilininke, kūrė sodybų interjerus, sako, irgi praktikavusi su kitais bendradarbiais pasivaikščiojimus gamtoje, o paskui ir darbas geriau sekdavosi.

Alantos apylinkės, kaip ir likę žmonės, turbūt daug ką mena. Ir kaip mokytojas guldavosi ant žemės, išskėsdavo rankas ir užsimerkęs tylėdavo, kaip apglėbdavo ąžuolą ir imdavo arba palikdavo energiją, kaip mokėjo užhipnotizuoti šunį, prisijaukinti varlę... Kalbėjo apie Visatos erdves, atveriančias žmogui neišmatuotas galimybes, apie indų jogus ir visur turėjo pavyzdžiu Vydūną: „gražu yra tai, kas teikia palaimą... Žmogus gimė laisvas, toks turėtų ir gyventi, nekenkdamas artimiesiems“.

Ir vis dėlto jis turėjo įžvalgą. Pasak jo kolegos Antano Pivoro, nuo kalbų apie praeitį, Mykolas pereidavo į dabartį ir ateitį. Tuo metu buvo minimi Indijos įvykiai. M.Šeduikis primindavo Rytų filosofijos įtaką išvaduojant šalį iš kolonializmo jungo, o šiuose pavyzdžiuose jis matęs ir Lietuvos išsivadavimo kelią be kraujo praliejimo...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s