respublika.lt

Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygarda

(0)
Publikuota: 2015 rugpjūčio 17 13:38:11, Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS
×
nuotr. 3 nuotr.
Su mokytojais ir moksleiviais ilgametis Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygardos pirmininkas Aleksandras Plungė (centre). M.Dirsės kolekcijos nuotr.

Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Buvo dedama nemažai pastangų, kad šis klausimas būtų keliamas tarptautiniu mastu. Lietuvoje buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas.

 

Vilniui vaduoti sąjungos skyriai kūrėsi visoje Lietuvoje. Tai buvo vienintelė visuomeninė organizacija Lietuvoje, kėlusi Vilniaus grąžinimo klausimą. Sąjunga organizavo nuolatinę moralinę ir materialinę paramą Vilniaus kraštui. Ji organizavo politines protesto akcijas, smerkė Lenkijos valdžios represijas prieš Vilniaus krašto gyventojus. Organizacijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1925 m. gegužės 26 d. Iniciatorius buvo profesorius Mykolas Biržiška. Steigiamajame susirinkime dalyvavo apie 50 asmenų. Tarp jų buvo žymūs Lietuvos veikėjai: arkivyskupas Mečislovas Reinys, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Vėliau organizacijos skyriai kūrėsi ir užsienyje. Sąjungai vadovavo centro komitetas, renkamas slaptu balsavimu kasmetėje konferencijoje. Prie centro komiteto veikė įvairios sekcijos: moterų, švietimo, kultūros, žydų, socialinė globos ir kitos. Pirmaisiais veiklos metais buvo pasiūlyta spalio 9-ąją laikyti Vilniaus diena. Draugija leido leidinį „Mūsų Vilnius“.

1932 m. birželio 7 d. komiteto buvo patvirtinta Vilniui vaduoti sąjungos (VVS) Panevėžio apygarda. Jos pirmininku tapo Aleksandras Plungė, vicepirmininku - pradinės mokyklos vedėjas Juozas Švagždys, sekretoriumi - pradinių klasių mokytojas Justinas Micevičius, iždininku - Rotenšteinas ir nariu mokytojas Stasys Janauskas. Birželio 7-oji ir laikoma Panevėžio apygardos įsteigimo data. Panevėžio skyriaus nariai kasmet spalio 9 d. prie šaulių teatro iškeldavo vėliavą paminėdami Vilniaus netekties datą. Tą dieną vieną minutę buvo sustabdomas eismas ir darbas. Tai buvo gedulo ir protesto diena. Visą dieną vykdavo renginiai. Būdavo pamaldos Katedroje. Vakare įvairių organizacijų minia žygiuodavo į Katedros kapines ir pagerbdavo žuvusius karius. 1933 m. lapkričio mėnesio duomenimis, jau buvo nemažai skyrių: Krekenavos skyrius, Panevėžio geležinkelininkų skyrius, Rozalimo skyrius, Traupio skyrius, Naujamiesčio skyrius, Panevėžio kalėjimo tarnautojų skyrius, Paįstriečių skyrius, Ramygalos skyrius, Pelyšių ir Žibartonių skyriai. 1934 m. lapkričio 1 d. Panevėžyje vyko VVS apygardos atstovų suvažiavimas. Kaip labiausiai aktyvus paminėtas Panevėžio pašto skyrius. Ypač aktyviai dalyvavo pašto viršininkas J.Bielinis ir Steponas Zalėpūga. Labai aktyviai organizacijos veikloje dalyvavo mokytojas Petras Butėnas, vaistininkas Juozas Žemaitis. Labai gerai įvertinta ir Panevėžio moterų veikla. 1935 m. gruodžio 9 d. perrenkant skyriaus valdžią pirmininku liko A.Plungė, jo pavaduotoju Antanas Simutis, iždininku S.Zalėpūga, reikalų vedėju J.Micevičius, sekretoriumi J.Žemaitis. Be to, į komitetą kooptuotas nariu Andrius Makūnas. 1936 m. gruodžio 7 d. naujuose rinkimuose pirmininku liko A.Plungė, vicepirmininku Antanas Simutis, sekretoriumi J.Žemaitis, iždininku S.Zalepūga. Sąjungos nariams buvo išduodami Vilniaus pasai, juose buvo žymima, kiek sąjungos narys paaukojo lėšų.

1937 m. vasario 3 d. įkurtas Vilniui vaduoti sąjungos žydų skyrius. 1938 m. A.Plungė išvyko iš Panevėžio. Dabar Panevėžio apygardos pirmininku išrinktas Juozas Sideravičius, vicepirmininku S.Zalepūga, sekretoriumi J.Micevičius, iždininku P.Butėnas, o nariu A.Simutis. 1938 metais Vilniui vaduoti skyriai jau veikė daugelyje įmonių, valstybinių įstaigų, daugelyje valsčių. Veikla buvo labai išplėtota. Panevėžyje buvo 36 skyriai ir apie 500 narių. 1938 m. įvyko nemažų vadovybės pasikeitimų. Liepos 23 d. pirmininke tapo Magdalena Vaišnoraitė, vicepirmininku Juozas Butkus, sekretoriumi S.Vaičiulis, iždininku Jonas Kuzinas, nariu Pranas Aižinas.

1938 m. lapkričio 25 d. duotas vidaus reikalų ministro įsakymas apie skyriaus likvidavimą visoje Lietuvoje. Po Lenkijos ultimatumų 1938 m. ir sureguliavus santykius su Lenkija skyrių veikla darėsi problemiška. Gruodžio 2 d. pasiekė raštas apie Panevėžio apygardos skyriaus likvidavimą. Surinktos ir dar nepanaudotos lėšos 1939 m. gegužės 4 d. įsakymu perduodamos šaulių rinktinei.

Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio apygardos nariai nemažai nuveikė keldami Vilniaus klausimą įvairiomis formomis. Buvo rengiami vaidinimai, organizuojamos loterijos, skaitomos paskaitos. Stengiamasi buvo paremti tautiečius, kurie gyveno okupuotoje sostinėje. Sąjungą uždarius, 1939 m. sudarytas vyriausiasis komitetas Vilniaus kraštui remti.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s