respublika.lt

Utenos burmistras, režisierius J.Bartašiusnuotraukos

2015 rugsėjo mėn. 14 d. 08:35:51
Joana Viga ČIPLYTĖ, istorikė

Juozas Bartašius - savivaldybininkas, Utenos šaulių teatro režisierius, vaidintojas, tremtinys. Gimė 1890 metų sausio 2 dieną Vyžuonų valsčiaus Luknių kaime. Gyveno su tėvais, broliu Kaziu ir sese Zose. Tėvai turėjo 20 hektarų žemės. Mokėsi Vyžuonų pradinėje. 1908 metais mirus tėvui Adomui, Juozas išvyko į Peterburgą. Baigė rusų mokyklos 4 klasių skyrių.

 

Peterburge aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1911 metais išspausdino straipsnį teatro tema laikraštyje „Viltis“. Rašė apie Peterburge rengiamą 1911 metų vasario 17 d. statyti lietuvišką spektaklį (Bartašius J. Peterburgas //Viltis, 1911, Nr.7, p.3-4).

1913 metais pakviestas režisieriaus Konstantino Glinskio įstojo į Peterburgo lietuvių bendruomenės Dramos ir muzikos kuopą. Kuopos veikloje dalyvavo gausus būrys lietuvių - merginų ir vyrų, kurie buvo įvairių profesijų: med. sesuo, siuvėja, mechanikas, 7 klasės moksleivis, banko tarnautojas, mokytojas, muitinės valdininkas, skalbėja, Dūmos atstovo žmona ir t.t. Aktorių sąraše J.Bartašius įvardytas kaip „kontorščikas“ (kontoros tarnautojas). 1913-1916 metais Juozas teatre sukūrė 12 vaidmenų: spektaklyje „Gedimino sapnas“ vaidino Aužuolį, „Pilėnų kunigaikštis“ - Silvestrą ir Henenbergą, „Vyro ieškojimas“ - Burkulį, „Prieš vėją nepapūsi“ - Daunorą, „Gyvieji nabašnikai“ - Suflerį, „Mindaugas“ - Trainaitį, „Živilė“ - Dimitrą, „Nebepirmas“ - Borisą, „Sugrįžo“ - Švedą, „Mindaugas“ - Treniotą, „Kęstutis“ - Butrimą.

Buvo aktyvus teatro kuopos narys. 1913 metų gruodžio 15 d. išrinktas komisijos nariu svarstant teatro repertuarą (Lietuvių teatro raidos bruožai. Vilnius, 1972, p.169, 170, 176 ir Sruoga Balys. Lietuvių teatras Peterburge. Kaunas, 1930, p.94, 120). 1917 metais J.Bartašius, susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, išvyko gyventi į Užkaukazę, kur gyveno iki 1924 metų.

1924 metais gavęs vizą, grįžo į Lietuvą, Utenos miestą. Dirbo Utenos ligoninės ūkio dalies vedėju, centrinio knygyno vedėju. 1930 metais išrinktas Utenos miesto burmistru. Gyveno nuosavame name Putvinskio g.13. Burmistro pareigas ėjo iki 1940 metų. Buvo tautininkų partijos narys, Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininko pavaduotojas (pirmininkas Jonas Aleksa, gimnazijos direktorius) (Kairiukštytė Nastazija. Vilniaus vadavimo sąjunga. 1925 04 26 - 1938 11 25. Istorinė apybraiža. Vilnius: AB „Spauda“, 2001, p.38).

Burmistras paliko daug įsimintinų darbų. Jo rūpesčiu, tiesiant geležinkelio liniją Kaunas-Daugpilis per Uteną, sutvarkyta buvusi klampi gatvė, paklota asfalto danga. 1934 metais mieste iškilo Jono Basanavičiaus paminklas (skulptorius Boleslovas Plungė), sutvarkytas miesto sodas, atlikti kiti darbai. 1931 metais duris atvėrė biblioteka (vedėjas Henrikas Raštikis). Miesto ligoninė persikėlė į 60 lovų modernų rekostruotą ligoninės pastatą. Iškilo Lietuvos banko Utenos skyriaus rūmai. Utenoje lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, vyskupas Kazimieras Paltarokas ir kiti garbūs asmenys. 1933 metais pastatyti modernūs Šaulių namai. Čia vyko miesto renginiai, spektakliai, vaidino Šaulių teatro artistai, tarp jų ir burmistras J.Bartašius. Jis drauge su režisieriumi Liudu Urbanavičiumi-Urbonaičiu statė lietuvių dramaturgų pjeses, vaidinimus su liaudies dainomis, šokiais.

J.Bartašius laisvalaikį skyrė ne tik teatro veiklai, bet ir muzikai. Drauge su Liudu Urbanavičiumi-Urbonaičiu muzikavo Šaulių kanklininkų ansamblyje. 1939 metais LR prezidento dekretu apdovanotas V laipsnio Gedimino ordinu.

1941 m. birželio mėn. tremties banga pakirto Lietuvos inteligentijos šaknis. Į Sibirą buvo ištremti mokytojai, kunigai, ūkininkai. Nelaimė neaplenkė ir burmistro J.Bartašiaus šeimos. 1941 metų birželio 5 dieną NKVD pareigūnai išrašė leidimą areštuoti Juozo ir Genovaitės Bartašių šeimą. Birželio 12 dieną NKVD išdavė suėmimo ir arešto orderį (LYA. F.K-1, ap.58, b. P-13476-U, l.1-22). J.Bartašius jausdamas, kad gali būti areštuotas, kurį laiką slapstėsi miške. Tačiau 1941 metų birželio 17 d. buvo suimtas ir išvežtas iš Utenos. Baigiamojo tardymo akto Nr.3004. Pagal baudžiamosios bylos str.58-4 nuteistas 10 metų į Krasnojarsko srities Kraslago darbo batalioną. Teistas už kenksmingą ir aktyvią veiklą Tautininkų partijos, Vilniaus vadavimo sąjungos veikloje. 1953 metais praradęs sveikatą grįžo į Lietuvą. 1954 metų liepos 23 d. J.Bartašius išsiuntė laišką į Maskvą, Aukščiausiajai Prokuratūrai, dėl reabilitacijos, jam įvykdytos neteisėtos tremties ir laisvės atėmimo. Atsakymas buvo gautas 1956 metų lapkričio 3 dieną. Rašte pažymėta, kad peržiūrėjus tremties aktą 1943 metų sausio 2 d. nutarimas skirti 10 metų laisvės atėmimą buvo teisingas (LYA.- F.K-1, ap.58, b.13476-U, l.1-22).

1941 metų birželio 17 dieną Genovaitė Kazickaitė-Bartašienė (gimusi 1910 m., buvusi Utenos vaistininko pavaduotoja, padėjėja) buvo suimta namuose. 1941 metų liepos 7 dieną ji atsidūrė Altajaus krašte, Barnaule, vėliau perkelta į Babrovkos kaimą. Sibire gyveno ir dirbo iki 1958 metų (LYA. F.V-45, ap.1, b.37276, l.1-4, 7, 9). G.Bartašienės tolesnis likimas nežinomas.

J.Bartašius iki mirties gyveno Utenoje. Dirbo darbininku. 1965 metais amžiams atgulė senosiose Utenos miesto kapinėse.

J.Bartašiaus atminimas tebėra gyvas. Utenos savivaldybės rūpesčiu gražiai sutvarkyta kapavietė. Jo nuopelnai miestui įrašyti į Utenos krašto enciklopediją (2001).

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NAFTA: Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) trečiadienį palankiai įvertino dabartinį pasaulinių naftos atsargų padidėjimą kaip apsidraudimą nuo galimų tiekimo problemų.
  • NELAIMĖ: pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, apie 12 val. Margininkų kaime, kelyje Vaišvydava-Piliuona, susidūrė „Škoda“ ir „Opel“; atvykę medikai konstatavo „Škoda“ automobilio vairuotojos bei keleivės mirtį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar jūsų neerzina lietuviškų raidžių ignoravimas SMS žinutėse ir el. laiškuose?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +5   +8 C

   +3  +7 C

 

   +2  +7 C

  +8   +10 C

   +6  +9 C

 

   +5  +9 C

 6-11 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1261 PLN - 4.2992
RUB - 76.1990 CHF - 1.1368
GBP - 0.8695 NOK - 9.5563
reklama
Sveikata Grožis
reklama
caritas indija