respublika.lt

Trys žinios apie vieną moterįnuotraukos

2013 rugpjūčio mėn. 22 d. 09:22:58
Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Vilniaus šv.Jono galerijoje veikia personalinė Joanos Danutės Plikionytės-Bružienės grafikos paroda „Būtis“. Nieko keista, kad apie šį svarbų įvykį informavo net trys laiškai, viename buvo parašyta, kad Joanai 75-eri, kitame pasitaisyta, kad vis dėlto 70, o trečiame prisegta jos jaunystės nuotrauka, matyt, dėl to, kad pats pasidarytum išvadas, kiek jai galėtų būti metų.


Matyt, dingstį painiavai bus davusi pati Joana, kurios būtis, iš šalies atrodanti kiek nerūpestinga, yra sutelkta į žmones, į gyvūnus ir atskirai paėmus kates, daugiau jaučiant ir vertinant širdies būsenas, bet jokiu būdu ne skaičius, nors pastaruoju metu ji ir pamėgusi skaitmeninę grafiką. Ir jos darbai dažnai lieka be tikslios sukūrimo datos, užtat pasižymi savybe nuolat kisti.

Neretas atvejis, kai grafikos lakštai auga, bręsta podraug su jų autore ir yra tiesiog nebaigtini. Kartą vienas milijonierius, rodos, amerikietis, įsimylėjęs jos kūrinį, suvokė kone klastą, neradęs naujame lakšte pirmesniame užfiksuotos detalės. „Buvau tą darbą pardavusi, - nusijuokia prisiminusi J.Plikionytė. - Mano darbai neturi datų kaip ir aš pati: pradedu dirbti, paskui numetu, vėl pradedu ir vėl numetu, o mintys eina tolyn ir audžia sau voratinklį. Menotyrininkė a.a.Gražina Kliaugienė net stebėdavosi, kad dirbu su pauzėmis, o darbai išeina tokie profesio­nalūs. Būdavo baisiai ilgų pertraukų. Sėdžiu ir nežinau, reikia man to kūrinio ar nereikia. Suima maudulys, kad nieko nedarau, o laikas tai eina. Atsistoju ir padarau. Taip radosi ciklas „Erdvė ir laikas“...

Gimtadienis pleneruose

Be skaitmeninės grafikos, J.Plikionytė kuria estampus, miniatiūras, ekslibrisus, monotipijas, lieja akvareles. Šią vasarą Birštono plenere pabandė tapyti. Dažniausiai pleneruose, tradiciškai prie Metelio ežero, kur ar tik ne dešimt metų būta, ir išmušdavo jos gimtadienis, ir jis būdavo pašėlusiai linksmai švenčiamas. Tik šiemet liepos penkioliktoji, Joanos jubiliejinė gimimo diena, užklupo Vilniuje, menininkų name, kur daug metų gyvena Bružų pora ir kuriame būtų daug patogiau gyventi, jeigu tą namą pavyktų pargriauti ant šono. Tai Joanos vyro žinomo vitražisto Broniaus Bružo išgalvojimas, mat butas, kylantis per kelis aukštus, ne tik sukuria ankštumo įspūdį, bet ir šokinėti laiptais metams bėgant sutuoktiniams norisi vis mažiau. „Kai mobilųjį palieki kokiame aukšte, nespėji atsiliepti į skambutį, - sako dailininkė, - bet gerumas yra tas, kad jei užpyksti ant vyro, kol nusileidi laiptais, visą piktumą nuima kaip ranka“.

Nebaigiau apie jubiliejų: jo puotą su sniego baltumo staltiesėmis, gardžiais valgiais ir net padavėjais tame vertikaliame menininkų name organizavo Bružų sūnus Jonas, padaręs svaiginančią karjerą ir dabar sėkmingai dirbantis Čikagoje kompanijos „Mondelez International“ tarptautinių projektų vyriausiuoju teisininku. Pavasarį su naujausiais ofortais į ten organizuojamą parodą išsiruoš ir J.Plikionytė, kurios kūrybinį stažą šiemet papuošė skaičius 45-eri.

Grafikė guodžiasi su vyru labai tikėjusi, kad sūnus paseks jų pėdomis, tačiau šis pasirinko kitokią ateitį, nors, pasak motinos, meną mėgsta ir vertina, ne vieną jos kūrinį, kuris asocijuojasi, matyt, ne tik su praeitimi ir giminyste, yra išsivežęs su savimi.

Svajonė liko svajone


Joanos mama buvo kilusi iš Naujamiesčio, tėtis - iš gausios valstiečių šeimos. Vienas jo brolis grojo smuiku, ir jis pats buvo linkęs gyvenimą pagražinti savo išmone dalydamasis su kitais. Būsimoji dailininkė vaikystėje taip pat mokėjo groti, iš galvos komponuodama valsus ir polkas, - tėvai buvo nupirkę jai akordeoną. Joana prisimena tas dienas Panevėžyje, jų namelį, sodelį. Mamą, sėdinčią prie didelio ilgo stalo ir piešiančią savo vaikus, ją ir brolį. Pradžios mokykloje Joanos piešiniai keldavo klausimą, ar viskas jos pačios atlikta, ir mergaitė neslėpdavo, kad foną, šešėlį ar detalę bus pridūrusi mamos ranka, tačiau Kaune jos gebėjimai buvo tokie akivaizdūs, kad braižybos mokytojas Urbonavičius paragino stoti į dailės mokyklą.

Vis dėlto kuo pati norėjo būti, Joana netapo. Grafikė labiausiai už viską sako troškusi dainuoti, tačiau savikritiškai pastebi, kad jos balso pakakę tik bažnyčios chorui, kuriame giedodavo su tėčiu, ir, anot jos, ožkoms Kauno zoologijos sode, kurias mergaitės dainos priviliodavo arčiau tvoros. Nors tėvams išsikėlus iš Panevėžio nuo 8 metų Joana gyveno Žaliakalnyje netoli zoologijos sodo ir naktimis girdėdavo riaumojant liūtus, gyvūnus pamėgo kur kas anksčiau, matyt, persiėmusi šituo jausmu nuo mamos. Juos užjaučianti labiau nei žmones, kurie besą daug žiauresni. Vienu metu laikė net keturiolika kačių. Dabar vyro džiaugsmui likusios tik trys.

Baigusi dailės studijas J.Plikionytė neilgai užsibuvo valdiškoje tarnyboje, iš vienur ją atleido, nes vėluodavo į darbą, iš kitur išėjo pati, nes reikėjo laisvų rankų: augino sūnų, rūpinosi namais, savaime suprantama, katėmis ir šunimi, kūrė savo darbus ir skleidė savo talentą pasikliaudama atsitiktinumu. Gal ir reikėjo, sako dabar, labiau kovoti dėl parodos, dėl paveikslo vietos joje, dėl kiekvienos galimybės, tačiau prisimena ne vieną atvejį, kai aplenkiant funkcionierius tarsi iš po žemių išdygdavo kolekcionieriai ir užsakovai. Pasitaikė net kuriozų: vienas turčius pageidavo, kad ji sukurtų vit­ražus, nors šalia puikus šios srities meistras B.Bružas, kurio vitražų nutvieksta Vilniaus arkikatedra ir Bernardinų bažnyčia, kad ji nudažytų... sraigtasparnį... Kartą apsireiškė kolekcionierius iš Kelno, šiuolaikinio meno muziejaus, ir nupirko Vilniaus universiteto ciklą...

Kalnelis užu lango

Klausantis J.Plikionytės juoko, taip ir norisi pasakyti, kad jos gyvenimas yra panašus į laimingą. Taip sako kiti, lyg patvirtins, lyg suabejos hipoteze Joana. Negi tai netiesa? Tiesiog jie nepažįsta. Tai kokia ji?

„Va tokia.

Žiūriu į tą ąžuolą užu lango. Pavasarį jis būna kaip salota, rudenį pageltonuos, atskris kėkštai mėlynais sparnais. Les giles. Aš sėdėsiu ir žiūrėsiu į juos.

Nes to nupaišyti negaliu. Per gražu.

Arba per daug sentimentalu. Esu sentimentalus žmogus, bet niekada to neparodau popieriuje.

Kartais turėti daugiau laisvo laiko yra negerai, nes pradedi galvoti apie tai, kaip mes, tiek žmonės, tiek visi gyvi padarai ryjame vieni kitus. Tada norėtųsi išeiti iš šitos planetos ir negrįžti. Kai būna liūdesio naktys, pasikalbu su mama... Atsidarau langą ir žiūriu į žvaigždes... Mama sakydavo, vaikeli, aš naktimis žiūriu į jas.

Kai susipažinom su Gunaru Kakaru iš Molėtų observatorijos, jis, būdavo, prikelia trečią valandą nakties, kad pažiūrėtume dangun. Mano vyras juokdavosi: į manų kruopas...

Už to ąžuolo, kurį matau pro langą, už dviejų šimtų metrų - vienas liūdesys. Vien menininkai atgulę, nenorėčiau ten patekti, nors kai kas Menininkų kalnelin tik per pažintis ir tepakliūva. Tokio palikimo nenoriu savo šeimai. Pavyzdžiui, per Vėlines, galvodama, kaip suspėt aplankyt visų artimųjų kapus Rokiškyje, Kaune, Panevėžyje, išskyrus susierzinimą, nieko daugiau ir nejaučiu... Geriausia - pelenai.

Jaunystėje gal per greita buvau. Lėkdavau kaip akis išdegusi, visko norėjau, visur buvo įdomu. Dabar viską tenka daryti daug lėčiau. Visko norisi daug mažiau. Po parodos gal nedirbsiu ilgą laiką, virsiu vyrui pietus. O gal dirbsiu, nes esu parengusi klišes, - bus „Tyla“ ir „Ilgesys“. Norėjau užbaigti juos parodai, bet nespėjau... Suspėsiu“.

Dosjė

Joana Danutė Plikionytė-Bružienė, 1968 metais baigusi grafiką Dailės institute (dabar Dailės akademija), yra surengusi 18 personalinių parodų, dalyvavusi 69 bendrose parodose užsienyje (JAV, Argentinoje, Rusijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kt.). J.Plikionytės kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame, M.K.Čiurlionio, Maskvos Tretjakovo, Argentinos Buenos Airės grafikos muziejuose; muziejuose JAV, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir kt.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • FUTBOLAS: Lietuvos futbolo A lygos septintojo turo rungtynėse šeštadienį Kauno „Stumbro“ komanda Klaipėdoje 1:2 (0:0) pralaimėjo „Palangos“ ekipai.
  • AVARIJA: iš Almatos į Taškentą Uzbekijoje važiavęs autobusas patyrė avariją, kurios metu žuvo mažiausiai 11 žmonių, praneša Kazachstano vidaus reikalų ministerija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
baneris Big Daddy Wilson

Ar kelia grėsmes užsieniečių antplūdis Lietuvos darbo rinkoje?

balsuoti rezultatai

Ar dirbsite per Velykas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +2   +4 C

   +4    +6 C

 

 +2   +4 C

+14  +16 C

 +7  +9 C

 

+12   +14 C

1-3 m/s

 2 m/s

 

 4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis