respublika.lt

Trumpa kino plakato istorija

2019 balandžio mėn. 29 d. 07:15:24
Milda KUNSKAITĖ

Kas yra kino plakatas? Atviruko giminaitis, teatro afišos įpėdinis, plakato brolis...

 

Bet iš esmės jis buvo ir visada bus reklaminis lapelis, kuriuo kai kas sakoma potencialiam kino žiūrovui, jam žadama, kad įdomiai praleis laiką, jis raginamas išleisti pinigų bilietui. Didelėmis raidėmis parašytas pavadinimas, informacija apie aktorius ir aktores, trumpas anonsas, seanso data ir būtinai įdomus paveikslas - visa tai yra standartiniame plakate.

Kino plakatas seniai tapo ypatingu meno žanru: jame susijungia tapyba, fotografija ir kinas, plius dizainerių bei scenaristų fantazijos. Kino afišos evoliucija truko ilgai - nuo paprasto lapelio su aktorių ir režisierių sąrašu iki filmo kadrų koliažo, o vėliau ir keisto, kartais drąsaus dizaino plakato, raginančio kino juostai skirti laiko ir dėmesio - buvo suvokta, kad nupieštas vaizdas turi didelį komercinį potencialą. Pirmosios afišos, bent šiek tiek primenančios šiuolaikines, pasirodė Prancūzijoje, kur plakato menas jau buvo pasiekęs tam tikrų aukštumų, kas įdomiausia, dar prieš kino atsiradimą: spalvoti plakatai buvo piešiami operetėms. 1890 m., kai kinas oficialiai dar nebuvo gimęs, o kino seansai buvo visiška egzotika, Paryžiaus spaustuvininkas Žiulis Šerė (Jules Cheret) - garsus grafikas, K.Monė, O.Rodeno ir A.Tulūz-Lotreko draugas, sukūręs savo spalvotos litografijos technologiją, - savo dirbtuvėje pagamino pirmąjį kino plakatą. Reklamuojamas objektas buvo trumpo metražo filmas, trunkantis vos minutę - „Meninės projekcijos“ („Projections Artistiques“). Ž.Šerė atspausdintas nespalvotas plakatas buvo su standartiniu to meto reklaminiu „kabliuku“ - gražuolės, rankose laikančios seansų tvarkaraštį, atvaizdu. Taigi iš pradžių plakatai buvo kuriami trumpo metražo filmams, kurie praktiškai net neturėjo siužeto. XX a. pradžioje kinas užkariavo Ameriką, ir daugelyje tais metais atsiradusių didelių kino studijų buvo įkurti specialūs skyriai, kuriuose buvo piešiamos afišos. Paprastai jose būdavo vaizduojami du pagrindiniai herojai. Įdomu, kad aktorių vardai nebūdavo nurodomi, ir dėl visai banalios priežasties: filmų kūrėjai baiminosi, kad aktoriai pasijus esą žvaigždės ir pareikalaus priedo prie honoraro. Vėliau, priešingai, pradėta aktorius visaip reklamuoti, pasinaudojant afišomis ir laikraščių „antimis“, o kurti kino plakatams imta kviesti žinomus dailininkus.

Prasidėjus Didžiajai depresijai, teko taupyti viskam, todėl afišos buvo spausdinamos ant senų žemėlapių, ant prasčiausio popieriaus, o kartais ir kitoje senų plakatų pusėje, trumpai tariant, kaip išeidavo ir ant ko išeidavo. Filmą baigus rodyti viename mieste, afišos taupymo sumetimais būdavo išimamos iš rėmų arba atlipinamos nuo stulpų ir kartu su kino juostomis siunčiamos į kitą miestą. Žinoma, jų išvaizda dėl to nukentėdavo, todėl senų XX a. pirmosios pusės afišų išliko labai nedaug. Dauguma jų - kolekcionavimo objektai.

Ir vis dėlto filmų vis daugėjo, kino pramonė plėtojosi ir jau nuo 1939 metų JAV visomis afišomis pradėjo rūpintis viena įstaiga - Nacionalinė kino tarnyba (National Screen Service - NSS). Visos afišos buvo spausdinamos vienodo dydžio, o apačioje rašomas eilės numeris, kuris padėdavo nesusipainioti tarp daugybės pasirodančių kino filmų.

Atėjo metas, kai pieštus vaizdus pakeitė kurtieji kompiuteriu, taigi kino plakato dailininko amatas savaime nuėjo į praeitį, nors šioje srityje būta nemažai talentų. Vienas žinomiausių - Driu Struzanas (Drew Struzan). Jis sukūrė plakatus filmams apie Indianą Džonsą, „Žvaigždžių karai“, „X failai“, filmams apie Harį Poterį, „Rembo“, „Žalioji mylia“, „Pabėgimas iš Šoušenko“. D.Struzanas tapo legendiniu iliustratoriumi, nors iš pradžių pasirinko šią sritį vien tam, kad kaip nors išmaitintų šeimą. „Buvau neturtingas ir amžinai alkanas, - vėliau prisiminė dailininkas interviu. - Iliustratoriaus darbas buvo galimybė užsidirbti duonai. Vaikystėje piešdavau ant tualetinio popieriaus - vienintelio, kokį galėjau gauti. Tikriausiai todėl mėgstu piešti ir šiandien.“

Nors tarp kino plakatų pasitaiko tikrų šedevrų, vis dėlto daugumos filmų afišos piešiamos pagal vieną šabloną. Tai nesunku pastebėti pavarčius pastarųjų metų skirtingų žanrų filmų plakatus. Taigi jei ant filmo „viršelio“ matome vienišą paniurusį pagrindinį herojų, išraiškingai žvelgiantį per petį ir su ginklu rankoje, greičiausiai tai bus veiksmo filmas. Dideli portretai gamtos vaizdų fone, ypač jūros pakrantės - tikėtina, melodrama. Komedijoms neretai naudojama atvira erotinė potekstė - tiesa, dažniausiai tai trečiarūšiai filmai. Na, o trilerių afišose dažniausiai akcentuojama kuri nors kūno ar veido dalis (ranka, akis) arba aiškiai nenatūralios išraiškos herojaus veidas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NUGALĖJO: Slovakijoje vykstančio pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato septintojo turo rungtynėse B grupėje antradienį Latvijos rinktinė 4:1 (0:1, 1:0, 3:0) nugalėjo Norvegijos ledo ritulininkus.
  • KELIUOSE: per praėjusią savaitę vykusius reidus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai išaiškino 12 automobilių vairuotojų, kurie vairavo būdami neblaivūs.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar balsuosite EP rinkimuose?

balsuoti rezultatai

Ar bijote skraidyti lėktuvais?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +16 +18 C

  +14 +16 C

 

 +11 +12 C

+25 +28 C

 +25 +26 C

 

+21  +23 C

6-7 m/s

 2-3 m/s

 

 2 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis