respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Trispalvė, tapusi šeimos relikvijanuotraukos

2018 kovo mėn. 10 d. 15:42:11
Jaunius POCIUS

Nedaug, tik 5-erių metų, pritrūko Felicijai Adomonienei, aukštaitei iš Kriklinių (Pasvalio raj.), kad ji savo šimtąjį gimtadienį švęstų kartu su atkurtos Lietuvos šimtmečiu. Nors 5-eri metai kitam gali atrodyti ištisa amžinybė, rašau „nedaug“. Nes retas, įžengęs į 96-uosius, turi tokią Gamtos dovaną kaip Felicija - šviesią atmintį, aiškų protą ir žvalumą, - tai kas žada dar daug gražių dienų.

 

...o galėjo Felicijos ir Lietuvos valstybės šimtmečiai sutapti. Jeigu tėvas Kazimieras kažkada nebūtų buvęs grytelninkas. Tada jis būtų turėjęs pinigų savo „pasogai“. Būtų nevažiavęs uždarbiauti į Ameriką, o su pinigų „kraičiu“ iš karto atėjęs į ūkininkaitės Stefanijos namus - tokia buvusi jos tėvų sąlyga. Ir galbūt būtų nutikę taip, kad Felicija pasaulį būtų išvydusi anksčiau.

Bet įvyko taip, kaip įvyko. Po kelerių metų Kazimieras iš amerikų grįžo, sumokėjo savo dalį, vedė Stefaniją ir susilaukė penkių vaikų. Felicija šeimoje buvo trečias vaikas.

Apie F.Adomonienę, tituluotą šauniausia Pasvalio krašto močiute, visų Kriklinių brendruomenės švenčių dalyvę ir pažibą, kurios dainuotos dainos svariai papildė Tautosakos archyvą, galima būtų pasakoti nesustojant. Bet aplankyti senolę paakino dar viena priežastis. Per visas okupacijos kančias ji sugebėjo išsaugoti Trispalvę.

Toji Trispalvė buvo dovana už tai, kad Tamulionių vaikai kieme 1934 metais aukščiausiai parapijoje iškėlė vėliavą. Tada buvusi dvylikametė mergaičiukė dabar nebeprisimena, kokia proga buvo paskelbtas tas konkursas. Jie, jaunieji ūkininkų ratelio nariai, į darbą kibo su džiaugsmu. Felicija su vyresniuoju broliu, gavę eigulio leidimą, miško tankynėje išsikirto ir parsivežė tiesiausią liauniausią eglę. Kieme vaikai vėliavai stiebą įtaisė „ne ant baslio“, o tarp atramų, kad jį galima būtų nuleisti. Už šį sumanymą vertintojai kiemui ir dovanojo lininę Trispalvę.

Felicija mena, kad tuomet žmonių entuziazmas buvo didžiulis. Kas neįstengė vėliavos nuspirkti, siuvo iš dažytos medžiagos, negailėjo karpyti skarelių.

Senolė apie tas dienas pasakoja lyg skaitydama iš rašto. Taip gražiai ir sklandžiai, kad neįmanoma susilaikyti nepaklausus, kokius gi mokslus teko jai išeiti. Keturis pradžios mokyklos skyrius, prisipažino, tuoj paaiškindama, kad visi jos „universitetai“ buvo knygos.

„Jaunystėje, kai kolūkyje dirbau, labai mėgau skaityti. Būdavo, guluosi su knyga ir nepastebiu, kad jau rytas ir į darbą reikia išeiti“,- senolė įspėja, kad skaitydavusi ne „kokias pasakaites“, o tik „rimtas“ knygas.

Bet tai buvo vėliau. Na, o laimėtąja Trispalve džiaugtis ilgai neteko - užėjo rusai. Po to prasidėjo karas. Vokiečiams traukiantis, kartu su dviem Felicijos broliais turėjo trauktis ir jos vyras Jonas Adomonis. Jo, Kriklinių šaulių būrio vado, okupantai tikrai nebūtų pasigailėję - mažų mažiausiai laukė Sibiras. Felicija liko viena su dviem vaikais ant rankų. Nuo atslenkančio raudonojo tvano bandė bėgti ir ji, bet kelionė baigėsi net nepasiekus Šiaulių. Ten ją pasivijo frontas.

Prisiglaudusi pas stambų ūkininką, Felicija pirmą kartą susidūrė su rusų kareiviais, apie kurių žiaurumą visiems pasakojo bėgantys žmonės.

„Aš juos sutikau rugių lauke. Einu per rugius, stumiu vežimėlį su šešių mėnesių dukryte, o dvejų su puse berniukas nepaeina. Pasodinu jį ant vežimėlio, tada pastumti negaliu. Ir tik kyšt iš rugių rusų kareivis su šautuvu. Paskui kitas. Purvini, murzini, suvargę nabagai. Maniau viskas, nušaus. Ką tada darys mano vaikai? Bet jie vėl atgal į rugius. Neprisimenu, kaip parėjau. Ūkininko moterys mane apglėbė, nes nebepastovėjau ant kojų. Sakė, atrodžiau balta kaip nabašnikas“,- to susitikimo ji sako negalėjusi pamiršti visą gyvenimą. Kaip ir gyvenimo po to.

Grįžusiai į gimtinę Felicijai prasidėjo neramios dienos. Vietinis aktyvas netikėjo, kad jos vyras ir du broliai pasitraukė. Manė, kad kaip daugelis, išėjo į mišką. Neva net kažkas juos matęs. Prasidėjo nesibaigiančios apklausos NKVD štabe Pumpėnuose, kratos namuose. Bet Trispalvės nerado. Felicija, paslėpusi vėliavą tarp prastų drabužių skrynioje, ją buvo atidavusi motinai. Paskui, bijodama, kad ir ten nerastų, slėpė pas skurdžiai gyvenančius žmones.

Savo vyro ji daugiau nebematė ir nesulaukė jokios žinios. Anglijoje atsidūręs Jonas rašydavo laiškus, bet jie šeimos nepasiekdavo. Tik po keliolikos metų Felicija suprato, kodėl.

„Laiškus paimdavo NKVD. Kartą, kai jau partizanavimas buvo pasibaigęs, mane enkavėdistai pakvietė į Pumpėnus. Pradėjo vartyti storiausią bylą ir išbyrėjo vokai. Tokie su mėlynais ir raudonais kvadračiukais“,- tada, sako, jai atsivėrė akys.

O po kiek laiko vyras, negaudamas žmonos atsakymų, parašė tiesiog į motinos tėviškę. Taip ji patyrė, kad Jonas gyvas. Tačiau susitikti nebebuvo lemta.

„Dvidešimt dvejų metų palikau viena su dviem vaikais. Buvau jauna, norėjau dainuoti, norėjau visur dalyvauti, bet negalėjau. O kiek kliūdavo botagų visokių, sunku net pasakyti“,- atvirauja Felicija.

Savo gyvenimo istoriją krikliniškė pasakodavo tik sūnui. Bet, kol Lietuva netapo laisva, apie Trispalvę net jam neprasitardavo, saugojo kaip savo akį. Išimdavo iš skrynios, išvėdindavo, kad kandys nesukapotų ir vėl paslėpdavo. Sako, apie Trispalvę niekas daugiau nežinojo. Ir iškėlė tik po 1990-ųjų kovo 11-osios. Vėliau kaip šeimos relikviją perdavė Pasvalyje gyvenančioms anūkei Virginijai Tamulionienei ir proanūkei Viltei, kurios su pasididžiavimu išsaugotąją vėliavą išskleidė minint valstybės šimtmetį.

Priešingai nei daugelis senolių, Felicija nesiskundžia gyvenimu. Tik jai apmaudu, kad jaunimas „nebe toks“, kad „nebėra lietuviškumo“.

„Jiems viskas labai gerai, kas užsienietiška. Žiūri, kad tik išvažiuotų, kad tik kapitalą susikauptų didelį, kad mašinas įsigytų. O Tėvynės meilės kaip ir nebėra. Kur dideli pinigai, ten ir gera“,- dėl to apmaudu, nes jos jaunystės laikais būdavę kitaip. Jeigu važiuodavo, tai tik užsidirbti. Ir būtinai grįždavo.

Todėl Felicija sako negalinti nesidžiaugti, kad išsaugota Trispalvė Lietuvą mylinčių jos anūkų ir proanūkių rankose.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APMAUDAS: Rusijos futbolo čempionato aštuntojo turo rungtynėse šeštadienį Maskvos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, namuose 0:1 (0:0) pralaimėjo Machačkalos „Anži“ ekipai.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018