respublika.lt

T.Kosciuška - JAV, Lenkijos ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis

(0)
Publikuota: 2017 vasario 06 09:04:39, Istorikė Joana Viga Čiplytė
×
nuotr. 2 nuotr.
Tadas Kosciuška (1746-1817 m.)

Šių metų spalio 15 d. JAV, Lenkija ir Lietuva minės generolo, laisvės kovotojo Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines. 2017-uosius Lenkija paskelbė T.Kosciuškos metais. Laisvės sūnus bus pagerbtas ir Lietuvoje. Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“ inicijuoja projektą pagerbti T.Kosciuškos atminimą. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyks renginiai. Tam yra tvirtas pagrindas. 2016 metais leidykla „Algimantas“ išleido Lietuvos diplomatės, ambasadorės Šveicarijoje Valentinos Zeitler knygą „Laisvės sūnus Tadas Kosciuška. Kovotojas už JAV, Lenkijos ir Lietuvos laisvę“.

 

Klubo „Tėviškė“ valdyba kviečia Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos prisidėti prie projekto - Vilniuje, T.Kosciuškos vardu pavadintoje gatvėje, Neries krantinėje, atidengti paminklinę lentą.

Ta proga verta prisiminti svarbesnes T.Kosciuškos gyvenimo datas. Gimė Tadas Lietuvos Brastos (buvusi LDK sudėtyje, dabartinėje Baltarusijoje) Kosavos miestelyje 1746 metų vasario 4 d. bajorų Teklės Rotomskos ir Liudviko Kosciuškos šeimoje. Mokėsi Varšuvos kadetų korpuse, gavęs iš karaliaus S.A.Poniatovskio stipendiją - Versalio karo akademijoje Paryžiuje, Bresto karo laivyno akademijoje. Įgijo karo inžinieriaus specialybę. 1774 metais grįžo į Lietuvą, o netrukus - Paryžių.

Po Amerikos paskelbtos nepriklausomybės 1776 metais T.Kosciuška paragintas JAV politiko, rašytojo Benjamino Franklino (1706-1790) Paryžiuje įstojo į JAV kariuomenę. Kovojo prieš anglus. 1776-1784 metais kaip puikus mūšio taktikos vadas sėkmingai pasiekė pergalę prie Rod Ailando, Jorktauno ir Niujorko. Amerikiečių armija sumušė anglus prie Saratogos (1777). JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas (1732-1799) karo vadui T.Kosciuškai suteikė JAV pilietybę. Jis tapo vyriausiojo vado adjutantu ir artimiausiu patarėju. 1784 metais grįžo į tėvynę. Gyveno paveldėtame Sechnovičių dvare Naugarduko vaivadijoje. Po penkerių metų - 1789 m. - pradėjo karinę tarnybą Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje. Jam buvo suteiktas generolo laipsnis. 1792 metais kovėsi mūšiuose su Targovicos konfederacija ir Rusijos kariuomene. Vadovavo Lenkijos ir Lietuvos sukilimui. Buvo apdovanotas Baltijos erelio ordinu. Vadovavo Krokuvos sukilėliams. Mūšyje ties Macejovicėmis buvo sužeistas, suimtas rusų ir uždarytas Petropavlovsko tvirtovėje Rusijoje. Kalėjo dvejus metus. Mirus carienei Jekaterinai II, 1796 metais buvo paleistas į laisvę ir išvyko į Ameriką. Po dvejų metų grįžo į Europą, visą turėtą turtą palikęs vargšams. Iš pradžių gyveno Prancūzijoje, o paskutiniuosius kelerius metus Šveicarijoje, Zoloturno mieste. Vienišą ir pavargusį generolą globojo Zeltnerių šeima. Atsilygindamas už globą T.Kosciuška mokė šeimininkų dukrą Emiliją prancūzų, vokiečių kalbų, geografijos ir istorijos. Jų sūnų Francą - istorijos. Laisvalaikiu skambino fortepijonu, rašė laiškus mylimajai. Mėgo vaikščioti Aro upės krantine. Bendravo su vietos gyventojais. 1817 metų spalio 15 d. mirė. T.Kosciuškai buvo 71 metai. Paliko Testamentą. Turėtą turtą Lenkijoje užrašė mylimai sesei. Šveicarijos banke turėtas lėšas skyrė Zeltnerių šeimai, vargšų draugijai. Du tūkstančius frankų skyrė savo laidotuvėms su sąlyga, kad karstą neš šeši vargingi vyrai miestiečiai. Prašė, kad būtų palaidotas Lenkijoje. Palaikai ilsisi Krokuvos Vavelio katedroje.

Prof. Egidijus Aleksandravičius rašo: „XVIII a. JAV lietuvių diasporos atminties plotmėje kaip monumentali herojaus figūra neišvengiamai iškyla Tado Kosciuškos asmenybė, kovotojo už savo naujosios tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Šis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų palikuonis ir aistringas kovotojas už laisvės idealus Tadas Kosciuška siejamas su Lenkijos ir Lietuvos unijine valstybe. Jis ir lietuvis, ir lenkas. Jis tapo laisvės simboliu ne tik lietuviams, lenkams, prancūzams, ir amerikiečiams.“

1928 m. JAV lietuvių bendruomenė minėjo generolo T.Kosciuškos 110-ąsias mirties metines. Liko pranešimas į URM iš Čikagos. Konsulas A.Kalvaitis rašė: „Paskutiniu metu kilo ginčas tarp lietuvių ir lenkų spaudoje dėlei Kosciuškos pilietybės. Lietuviai tvirtina, kad Kosciuška yra lietuvis ir parėmimui savo argumentų surado kur tai Waschingtone, valstybiniame knygyne knygą, užvardintą „Listy Kosciuzki“. Šioje knygoje Kosciuška prisipažįsta esąs kilęs iš Lietuvos ir jaučiasi lietuviu. Praktiškos reikšmės galbūt šis ginčas neturi jokios, bet propagandos atžvilgiu jis mums daug naudos atneša, nes tas ginčas jau yra persimetęs į amerikietišką spaudą, kur karts nuo karto talpinamos šių ginčų ištraukos. Šiuo būdu supažindinama Amerikos visuomenė su tuo, kad kur tai prie Baltijos pakraščių yra maža valstybė, davusi tokių garsių vyrų Amerikos istorijoje kaip Kosciuška. Ginčas dar neužbaigtas.“ (E.Aleksandravičius. 2013, p. 97, 98)

Lietuvos diplomatė, ambasadorė Šveicarijoje Valentina Zeitler savo knygoje rašo, kad generolo T.Kosciuškos vardas įamžintas visame pasaulyje, taip pat Kaune, Vilniuje. T.Kosciuškos vardu pavadinta JAV greta Aliaskos esanti sala, Indianos valstijoje - grafystė, Misisipės valstijoje - miestelis, Austrijoje aukščiausias kalnas, Lenkijoje gatvės, pastatyta paminklų, 2015 metais pavadintas asteroidas 90698. (Valentina Zeitler. Laisvės sūnus Tadas Kosciuška. Kovotojas už JAV, Lenkijos ir Lietuvos laisvę. Vilnius, Algimantas, 2016, p.158.)

„Generolo T.Kosciuškos figūra iškyla it įstabus XVIII a. pabaigos lietuvių emigracijos ženklas, - rašo prof. E.Aleksandravičius, - įrodantis diasporos pasakojime lietuvių (kaip ir lenkams - lenkų) indėlį į JAV laisvės ir nepriklausomybės kovas.“ (E.Aleksandravičius. 2013, p.97, 98).

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s