respublika.lt
LRDT LYRAS

Tautos istorija - medžio drožiniuosenuotraukos

2019 sausio mėn. 28 d. 07:46:11
Laima AGANAUSKIENĖ

Unikalius medžio drožybos darbus kuriantis ir tautinį sąmoningumą savo kūriniais ugdantis radviliškietis tautodailininkas Edmundas Gaubas Lietuvos Nepriklausomybės Kovų atminimo metais paskelbtus 2019-uosius įamžino dar vienu istoriniu kūriniu.

 

Šįkart jo sukurtas įspūdingo dydžio horeljefas yra skirtas mūšiui prie Radviliškio, kuriame prieš 100 metų buvo sutriuškinta bermontininkų armija.

Horeljefe - kovos prieš bermontininkus

Tautodailininko E.Gaubo dvejus metus kurtas horeljefas kol kas „tebesiilsi“ dirbtuvėse - visuomenė jo dar nematė. Tačiau netrukus jis reprezentuos Radviliškio rajoną sausio pabaigoje „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančioje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“.

1,5 metro aukščio ir 3 metrų ilgio darbas užima bemaž visą dirbtuvių sieną. Jame - 1919 metų rudenį prie Radviliškio vykusio mūšio prieš bermontininkus scenos.

Edmundo rankomis nugludintos, akimis nuglostytos medinės karių figūrėlės, jų ginklai, fone matomi miesto pastatai - tokie tikroviški, kad, regis, tai - tiesiog sustabdyta lietuviams lemtingo mūšio akimirka.

„Perverčiau nemažai literatūros, senų nuotraukų, kol susidariau vaizdą, koks tais metais buvo Radviliškis, kokie stovėjo namai, kokia buvo lietuvių ir bermontininkų karių apranga, apavas, ginklai.

Nesakau, kad viskas atkurta 100 procentų tiksliai - tai padaryti būtų neįmanoma, todėl nori nenori teko pasitelkti ir savo fantaziją, įsivaizdavimą“, - sako kurti istorine tematika mėgstantis autorius.

Pasak E.Gaubo, kuriant horeljefą, bene sunkiausia būna sukurti vientisą kompoziciją - numatyti, kas kur stovės, kuris karys bėgs, o kuris gulės pašautas, kokiu kampu bus pasisukusi viena figūra, o kaip palinkusi kita, kur bus nukreiptas ginklas, kaip kris drabužio klostė ir panašiai.

„Prisipieši tų eskizų, bet kai imi drožti ir išdrožtas figūras dėlioti į vietas, regis, viskas pasikeičia ir tenka jas ne tik perdėlioti, bet ir ne kartą koreguoti, perdrožti iš naujo“, - horeljefo kūrimo subtilybes aiškina tautodailininkas.

Pasak jo, koreguoti kompozicines detales galima tol, kol jos dar nebūna pritvirtintos. Tiesa, yra ir tokių figūrų, kurios užsimauna ant kaiščio, tad šioms nėra baisu, jeigu ir nulūžtų kokia šautuvo buožė - tuomet autoriui tektų perdrožti ją iš naujo.

Pasiekė Lietuvos rekordą

Mūšio prieš bermontininkus atvaizdavimas horeljefe - ne pirmas tokio masto E.Gaubo sukurtas istorinis kūrinys.

Prieš devynerius metus, Lietuvos tūkstantmečiui ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, E.Gaubas sukūrė kitą įspūdingą medžio horeljefą „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“.

E.Gaubo sukurtame panoraminiame bataliniame horeljefe pavaizduotas Vytauto Didžiojo vadovaujamos kariuomenės puolimas po gerai apgalvoto ir suplanuoto atsitraukimo manevro.

Šį dviejų dalių 3,4 metro ilgio ir 1 mero aukščio kūrinį autorius „lipdė“ penkerius metus. E.Gaubas suskaičiavo: horeljefe išskaptuotos 63 raitelių ir 82 pėstininkų figūros.

E.Gaubo kūrinį Lietuvos rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ užregistravo kaip didžiausią šalyje drožinį-paveikslą. Horeljefas buvo eksponuojamas Trakų istorijos muziejuje, Valdovų rūmuose, Gniezne (Lenkija), įvairiose parodose.

„Kurdamas šį horeljefą, dar ilgiau sėdėjau bibliotekoje, perverčiau kalnus istorinės literatūros, kad galėčau ne tik geriau įsigilinti į tuomečius įvykius, bet ir į tuometę mūšio dalyvių ginkluotę, aprangą, vietovę. Sunkiau buvo gal ir dėl to, kad toks darbas man buvo pirmas“, - sakė autorius.

Kūrybos įvertinimas

Lietuvos istoriją formavusių asmenybių bei įvykių gausu ir kituose Edmundo kūrybiniuose etapuose.

Vieni pirmųjų jo darbų, sukurti ir eksponuoti dar sovietmečiu - karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Algirdo, Gedimino, Kęstučio, Vytenio, Vytauto bareljefai.

Šiandien Edmundas ir juokiasi, ir stebisi, kaip niekam neužkliuvo tuometinėje jo darbovietėje, Radviliškio mašinų gamykloje, spalio revoliucijos metinėms skirtoje parodoje pristatyta Lietuvos kunigaikščių bareljefų ekspozicija. Juolab kad kunigaikštis Algirdas buvo pavaizduotas Maskvos Kremliaus apsiausties fone.

Kūriniai ne tik neužkliuvo sovietiniams cenzoriams - jų autoriui buvo įteikta padėka už puikius darbus. E.Gaubas garsiai svarsto: gal tam turėjo įtakos tai, kad tuo metu, 1987-aisiais, į šalį jau nenumaldomai beldėsi Atgimimo laikotarpis?

Apdovanojimą „Už meistrišką reljefo kūrimą“ pelnė ir 1999 metais bermontininkų tema sukurtas jo darbas - ąžuolinis bareljefas „Lietuvos kariuomenė puola bermontininkus“.

2009 metais Šiaulių krašto tautodailės šventėje autorius pripažintas geriausiu Šiaulių apskrities meistru, „Aukso vainiko“ regioniniame ture pelnė I vietą.

Būta ir kitokių pagarbos autoriui išraiškos formų: E.Gaubas ir jo horeljefas Žalgirio mūšiui atminti pateko į Rimanto Dichavičiaus albumą „Laisvės paženklinti“ šalia kitų garsių šalies menininkų kūrinių.

„Pasijutau lyg ant sparnų - kur jau čia: savamokslį drožėją kartu su žymiausiais menininkais sugretino“, - kuklinosi Edmundas.

Du menininkai

„Mano pati didžiausia mokykla buvo žiūrėti, kaip tėvas meistrauja stalus, kėdes, spinteles. Bet drožyba jis nesidomėjo, o aš pabandžiau armijoje ir man tai „prilipo“, - pasakoja meistras.

Keliolika metų bendrabutyje su šeima gyvenęs E.Gaubas savo namus buvo pavertęs dirbtuvėmis. Kaip pats sako - šiukšlindavo tiesiog kambaryje: drožinėdavo, dailindavo, tačiau visuomet savo darbo vietą susitvarkydavo. Gal todėl žmona dėl to vėjų nekeldavo.

O štai sūnų Martyną tėvo „šiukšlinimai“, pasirodo, įkvėpė - šiandien menininkas Martynas Gaubas yra puikiai žinomas menininkas ne tik Lietuvoje, bet ir svečiose šalyse.

Nenusakomo grožio smėlio, sniego, ledo skulptūras „kaldinantis“ ir tarptautinius aukso spalvos apdovanojimus nuolat pelnantis M.Gaubas dirba ir su medžiu, akmeniu, bronza, metalu bei kitomis medžiagomis, o tėvas didžiuojasi sūnumi: „Jis mane jau seniai praaugo“.

Ar klausia vienas kito patarimo?

„Kartais pasitariame, bet ne visada aš jį suprantu, o jis - mane. Aš esu tradicinio meno šalininkas, Martynas - puikiai įvaldęs modernųjį meną. Bet abu vienas kito užmojus ir idėjas palaikome“, - sako medį įsimylėjęs ir su kitomis medžiagomis draugauti nepanoręs Edmundas.

Svarbias datas įprasminę darbai

Jei tik pavykdavo suderinti su darbu, dažniausiai per atostogas, E.Gaubas stengdavosi dalyvauti medžio drožėjų pleneruose. Juos Edmundas vadina ir tobulėjimo mokykla, ir sielos atgaiva, kur susirenka būrys bendraminčių.

„Ir pasitariam, ir vienas kitą per dantį patraukiame. Žiūrėk, vienas skulptorius dainuoja, kitas gitarą atsiveža - vos ne ansamblis susiburia. Bet ir atsakomybės plenerai moko. Juose per daug neatsipalaiduosi - juk turi per savaitę suplanuotą darbą padaryti. Nepasakysi žmonėms: atsiprašau, nespėjau...“, - sako tautodailininkas.

E.Gaubo darbų vien Radviliškio mieste - per dešimtį. Pats pirmasis - kartu su tėvu daryta trijų kryžių kompozicija prie Radviliškio parapijos bažnyčios (pernai E.Gaubui vėl buvo patikėta toje pat vietoje sukurti naują kompoziciją, kuri pakeitė per kelis dešimtmečius estetinio vaizdo netekusį senąjį kūrinį).

Būdamas Lietuvos kariuomenės savanoris, E.Gaubas prie buvusio savanorių komendantūros pastato 1992 metais, minint 600 metų, kai Vytautas Didysis tapo Lietuvos valdovu, sukūrė įspūdingą stogastulpį „Vytautas Didysis“.

Kelios skulptūros puikuojasi miesto parke. Bene garbingiausią vietą jame užima E.Gaubo skulptūrinė kompozicija „Lietuvos tūkstantmetis“ (2009 metai).

Paskutinis jo darbas, ką tik baigtas horeljefas lietuvių pergalei prieš bermontininkus atminti, ko gero, skirtas ne tik šiai svarbiai datai. Kartu tai bus ir asmeninį E.Gaubo jubiliejų įprasminęs darbas - šių metų sausio 4-ąją kūrėjui sukako 65-eri.

Parengta pagal „Šiaulių kraštą“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠLAISVINTI: Libijoje išlaisvinti 14 darbininkų iš Tuniso, kurie buvo pagrobti prieš kelias dienas; ketvirtadienį nežinomi ginkluoti žmonės sučiupo Tuniso piliečius, kai šie autobusu važiavo į darbą; buvo pranešta, kad pagrobėjai ketino iškeisti juos į Libijos pilietį, nuteistą Tunise už narkotikus.
  • BIATLONAS: JAV vykusių pasaulio biatlono taurės aštuntojo etapo varžybų mišrioje estafetėje sekmadienį Lietuvos komanda - Vytautas Strolia, Linas Banys, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalja Kočergina - buvo aplenkta ratu ir užėmė 17-ąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar esate susidūrę su antstoliais?

balsuoti rezultatai

Kiek jums yra tekę laukti greitosios pagalbos (policijos, gaisrinės, medikų)?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-5     -3 C

0     +1 C

 

+1   +3 C

+2   +4 C

+4    +8 C

 

+3   +5 C

1-2 m/s

5-6 m/s

 

 6-8 m/s

 

USD - 1.1260 PLN - 4.3307
RUB - 75.0816 CHF - 1.1340
GBP - 0.8794 NOK - 9.7690