respublika.lt

Tautodailininkė Lietuvą piešia iš atmintiesnuotraukos

2015 liepos mėn. 13 d. 08:06:04
Dalia BYČIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Talentas neturi amžiaus cenzo ir nepriklauso nuo universitetų diplomų skaičiaus - tai patvirtina 93 metų šakietės tautodailininkės Elenos Ruzgienės kūrybinis kelias. Moteris piešti pradėjo išėjusi į pensiją, piešimo pamokas išėjo tik pradinėje mokykloje, o pasiekė tiek, kad ne vienas akademikas galėtų pavydėti. Už nepakartojamą žvilgsnį į dingusį Lietuvos kaimą, jo buitį, žmones Elenos tapyba įvertinta prestižiškiausių liaudies meno kūrėjų konkursuose. Tai, ką piešia Elena, ilgus metus gyveno jos prisiminimuose.

 

Tokių nebėra

Paskiausias Elenos laimėjimas - šį pavasarį Lietuvos tautodailininkų tapybos darbų parodos-konkurso Adomo Varno premijai laimėti laureatės vardas. Tapytoja teigia net sapne nesapnavusi tapti geriausia iš 110 talentingų konkurso dalyvių. „Net apsiverkiau iš netikėtumo, išgirdusi savo pavardę“, - prisimena kūrėja. 2010 m. už tapybos darbus šakietė buvo karūnuota „Aukso vainiku“, 2008 m. tapo Mažosios Lietuvos menininkės Lidijos Meškaitytės konkurso laureate, yra tapusi viena laureatų tapybos darbų, skirtų Jonui Mačiuliui-Maironiui, konkurse. Parodose E.Ruzgienė dalyvauja nuo 1988 m., įvertinta daugybe padėkų, surengusi ne vieną savo darbų parodą. Jos paveikslai puošia ne vieną liaudies meno galeriją, muziejų. O kiek paveikslų išdovanota, parduota, išsivežiota, kiek namuose saugoma. Už savo krašto vardo garsinimą E.Ruzgienę šakiečiai pagerbė suteikdami jai Šakių garbės pilietės vardą. Moteris juokiasi: ne dėl laimėjimų dirbanti, o į savo darbus sudedanti tai, ko ilgėjosi visą gyvenimą - savo vaikystės kaimo, laukų, žmonių, buities, alyvų darželių, kaimiškos duonos kvapo. Tapytoja juokiasi visose parodose jau esanti vyriausia dalyvė. O jaunų sekėjų nėra. „Man sako, kad tokių kaip aš nebėra. Na, gal ir nebėra tokių, kuriems visas gyvenimas yra tik jų paveikslai“, - juokiasi kūrėja.

Dažams trūko

„Mano diena paprasta. Rytą ir vakare apeinu savo gėlynus ir sėdu prie stalo piešti. Jeigu ne piešimas, nežinau, ką per dienas veikčiau“, - sako Elena. Visame namo antrame aukšte karaliauja jos paveikslai, šimtai paveikslų. Prie vieno paveikslo menininkė sėdi ne vieną dieną. Nesą kur skubėti, laiko daug, piešti norisi. Be to, taupanti dažus ir drobę. Nupiešti paveikslą greitai, o paskui daryti pertrauką - ne jos prigimčiai. Elena juokiasi iš 10 dienų tautodailininkų plenerų parsivežanti maždaug du paveikslus, kai tuo metu kiti - 10-14. „Nesu tokia turtinga, kad galėčiau piešti bet ką ir bet kaip. Parodose laimėtus pinigus išleidžiu tapybos priemonėms. Niekada iš nieko nesu prašiusi pinigų. Savo tėvų buvau mokoma pragyventi iš tiek, kiek turi. Taip pati gyvenau ir savo vaikus to mokiau“, - porina šneki zanavykė. Elena save vadina kapse, nes tėviškė buvo netoli Marijampolės, Paršelių kaime. Vyras buvo tikras zanavykas. Per ilgus gyvenimo po vienu stogu metus abi tos tarmės susiliejo ir jau neatskirsi, kuris sąskambis tos, kuris - anos. Vis dėlto tapytojos sodai ir sodybos iš gimtojo sodžiaus. Ar iš tėvo kalvio tas potraukis menui, negali pasakyti. Tik viena giliai įstrigo, kad tėvas neleido be reikalo teplioti popieriaus. „Mes penki vaikai augome, viskas buvo labai brangu, tėtis nelaidė pinigų popieriui ir dažams, nors ir labai norėjau. Per piešimo pamokas pradinėse klasėse piešdavusi Lietuvos kunigaikščius - Birutę, Kęstutį, gėles. Baigiau pradžios mokyklą, ir baigėsi mano dailės pamokos, niekas neleido toliau mokytis. Paskui karai, ištekėjau, pradėjome Šakiuose trobelę ręstis, vaikai augo, ne piešimas rūpėjo“, - dėsto nesudėtingą biografiją Elena.

Piešimo technikos mokėsi iš vyro

Gal niekada ir nebūtų grįžusi prie tapybos, jeigu ne vyras Valentinas Ruzgys, žinomas Šakiuose fotografas. Jis piešė nuo paauglystės. Valentinas ją pamokė lieti dažus, derinti spalvas, bet daugiausia išmoko pati iš savęs. Būtų gal ir anksčiau atėjusi prie mėgstamo spalvų pasaulio, padėjusi vyrui fotografuoti, ryškinti nuotraukas, bet tuomet niekas neleido šeimai dirbti kartu. Norėdama būti arčiau, Elena įsidarbino po tuo stogu mezgykloje. Kai tik galėjo, padėjo vyrui. Kai abu išėjo į pensiją, važinėjo ir fotografavo Šakių miestelius, turėję planą vėliau iš nuotraukų vaizdus perkelti į drobes. Bet taip ir liko neįgyvendinta. Elenos paveikslų temos skyrėsi nuo vyro. Ji piešė iš atminties kaimą, jo buitį, o vyras - daugiausia pilis, gamtos vaizdus, mėgo tapyti jūrą. Abu dalyvaudavo parodose. Jau 15 metų Elena piešia viena. Nutapė alėją ir vienišas pėdas, vedančias pas savo žmogų. „Iš kitų piešti nesimokiau, tik iš savo vyro. Jis mane kritikuodavo, kai kur pabardavo. Ir vaikai mane kartais kritikuoja. Sako, pažiūrėk, kaip tas medis guli. Žinau, kad mano silpnybė proporcijos, bet aš juk tapybos teorijos nesimokiau, kaip įsivaizduoju, taip ir piešiu. Bet ne visi mane kritikuoja. Visi sako, tuo mano paveikslai ir išsiskiria“, - šypsosi tapytoja. Kaip pradėjo, taip ir tapo aliejumi ant drobės.

Jai nereikia nieko kopijuoti, į kitus žvalgytis. Vienintelis šaltinis esanti atmintis. Viską yra pati mačiusi, išgyvenusi. Piešti duonkepę, duonutę paprasta, pati duoną kepė. Audimo stakles, ratelius taip pat gerai mena, pati verpė, pati audė. Kaimo sodybos lyg gyvos rikiuojasi mintyse. Atkurti lietuvišką kaimą esą nesunku, nes seniau lietuviai neturėjo įmantrių namų. Visur buvę tas pats. Didelis namas, didelis kluonas, didelis kiemas, net ir gėlės, krūmai prie namų panašūs augdavo. Buvęs toks laikas, kai nupiešti gimtąsias sodybas prašydavo iš tremties į namus sugrįžę lietuviai. „Nei sodybų, nei kelių nelikę, jie man pabraižydavo, kas ir kur stovėjo, aš pati juk viską savo akimis mačiusi“, - sako Elena.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • UŽĖMĖ: JAV studentų (NCAA) I diviziono kroso čempionate lietuvė Eglė Morėnaitė užėmė 28-ąją vietą.
  • RENGINYS: Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių proga vyks šventiniai renginiai Vilniuje ir Kaune; pagrindinis renginys - karių rikiuotė ir karinės technikos paradas - vyks Vilniuje, Konstitucijos prospekte.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    0   +1 C

 

   0 +1 C

  +1  +5C

   +1  +2 C

 

   0  +1 C

 2-4m/s

 4-6m/s

 

   3-4 m/s

 

reklama
Ukis 2018