respublika.lt

Tautinio atgimimo šauklys Povilas Višinskis

(0)
Publikuota: 2015 balandžio 12 08:08:28
×
nuotr. 1 nuotr.
Povilas Višinskis (1875-1906)

Be šio žmogaus negalime įsivaizduoti XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo: visuomenės ir kultūros veikėjas, publicistas, literatūros kritikas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys. Vienu sakiniu pasakius - tai mūsų Tautos dvasios galiūnas (V.Putvinskis). Bet iki šiol Povilą Višinskį mes mažai pažįstame ir vertiname.

 

Lemtingas susitikimas

1898 m. vasarą grupė Kauno gubernijos jaunųjų „Varpo“ bendradarbių nutarė surengti ekskursiją į Naujamiestį aplankyti sergančio Vinco Kudirkos. Tą grupę sudarė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jadvyga ir Marija Juškytės, studentai Povilas Višinskis ir Petras Avižonis. G.Petkevičaitė-Bitė V.Kudirkai ištarė: „Tamsta mums visiems pavyzdys...“ Sergantis V.Kudirka sunkiai rinkdamas žodžius ištarė: „Mes, suvalkiečiai, kėlėm iki šiol viso mūsų judėjimo naštą. Netrukus ji nukris ant jūsų, kauniečiai...“ Šiuos žodžius tarsi priesaiką toliau dirbti Tautos labui išsaugojo ir jaunasis Peterburgo universiteto gamtos mokslų studentas P.Višinskis.

Gyvenimas buvo per trumpas

P.Višinskis gimė 1875 m. birželio 15 d. Ušnėnų kaime (Kelmės r.), valstiečio Adomo Višinskio ir Magdalenos Žymantaitės (pirmoje santuokoje Montrimienės) šeimoje. Abu tėvai mirė tą pačią 1906 m. gruodžio 8 d., tik skirtinguose kaimuose. Tais pačiais 1906 m. užgeso ir jauno P.Višinskio gyvybė.

1886 m. įstojo į Šiaulių gimnaziją, tačiau baigęs 5 klases ir atsisakęs tęsti mokslus kunigų seminarijoje, neteko tėvų paramos. Kaip gabus mokinys nuo mokesčio už mokslą buvo atleistas, pragyvenimui užsidirbdavo privačiomis pamokomis, gyveno vargingai ir tai atsiliepė sveikatai. Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1894 m. įstojo į Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą. Studijuodamas dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje, rašė „Ūkininkui“ (nuo 1894 m.) ir „Varpui“ (nuo 1895 m.). Netrukus susirgo džiova, kurį laiką gyveno Jaltoje. 1898 m. baigė mokslus Peterburgo universitete, bet egzaminų nelaikė, nes nebūtų galėjęs dirbti Lietuvoje. 1899 m. Palangoje režisavo pirmą lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“. Po V.Kudirkos mirties 1900 m. perėmė „Varpo“ ir „Ūkininko“ redagavimą. 1902 m. pirmininkavo varpininkų suvažiavimui Dabikinės dvare (Akmenės r.) ir tapo vienu Lietuvos demokratų partijos kūrėjų, partijos programos kūrėju: „Mūsų idealas: laisva, nepriklausoma Lietuva, nusikračiusi svetimųjų ir savų despotų, pamynusi po kojomis tamsybes, išvien su kitomis laisvomis tautomis rūpinasi pagerinimu savo ekonomiško būvio ir žengia pirmyn“ („Credo“, 1901 m. „Varpe“).

1904 m. persikėlė į Vilnių ir Petro Vileišio įsteigtose „Vilniaus žiniose“ redagavo literatūros skyrių. Kartu su bičiuliais įsteigė „Šviesos“ bendrovę lietuviškoms knygoms leisti. 1905 m. vedė Juzefą Mikuckaitę. Dėl ligos nedalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Šiame suvažiavime buvo formuojami jo puoselėti ne tik kultūriniai, bet ir politiniai Lietuvos ateities siekiai. Svarbiausia - buvo svarstomas Lietuvos autonomijos Rusijos sudėtyje klausimas. Tai buvo lemtingas Tautos istorijos posūkis. 1906 m. draugai surinko lėšų, kad galėtų gydytis Morano kurorte Šveicarijoje, tačiau pakeliui sustojo lietuviškos spaudos reikalais Tilžėje ir Berlyne. Peršalo, susirgo greitąja džiova ir po 6 savaičių, balandžio 26 d., mirė Berlyne tesulaukęs 31 metų. P.Višinskio palaikai pervežti į Vilnių, iškilmingai palaidoti Rasų kapinėse.

Povilas Višinskis amžininkų atsiminimuose


Tai buvo charizmatiška asmenybė, turėjusi ypatingų gebėjimų telkti skirtingų socialinių sluoksnių, pažiūrų žmones. Kultūrinė P.Višinskio veikla griovė nusistovėjusius patriarchalinės lietuvių bendruomenės stereotipus - jo palaikomos į besikuriančią lietuvių kultūrą atėjo moterys. Jo dėka į lietuvių literatūrą atėjo Žemaitė, literatūrinės kūrybos mokė Šatrijos Raganą ir Lazdynų Pelėdą. Šios moterys kartu su G.Petkevičaite-Bite sudarė garbingą ano meto moterų rašytojų ir visuomenės veikėjų plejadą, saistomą panašaus kelio į literatūrą, asmeninių kontaktų, nusiteikimo dirbti ne sau, o Tautos gerovei. Tikroviškumo principas tapo vienu iš svarbiausių visos lietuvių literatūros vertinimo kriterijų. Tarpininkavimas tarp vyrų ir moterų leido P.Višinskiui kito asmens žvilgsniu pažvelgti į lietuviško kaimo kultūrą, ieškoti talentų Tautoje ir visokeriopai juos remti. Tai buvo atsidavimo kultūros darbui pavyzdys. Spaudos draudimo metais P.Višinskio išplėtota kultūrinė veikla turi išliekamąją vertę: kaip lietuviškos spaudos bendradarbis „Varpe“ ir „Ūkininke“, lietuviškos spaudos propaguotojas ir kaip didelis žmonių švietimo, Tautos žadinimo, lietuviškų knygų platinimo skatintojas, P.Višinskis paskubino lietuviškos spaudos atgavimą.

„Kilk ir kelk“ - taip XX a. pradžioje jis žadino iš carinės priespaudos atgimstančius tautiečius. Begalinis tikėjimas savo idėjomis, pasiaukojimas ir drąsa, darbas Tautos gerovei ir jos vienybei, tautinės savimonės, tiesos ir laisvės idealų skiepijimas - šie idealai šiandien mums dar labiau turėtų būti suprantami ir brangūs.


Juozas Brazauskas,
istorikas ir pedagogas iš Panevėžio

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s