respublika.lt

2017 spalio 19, ketvirtadienis

Stankus. Genijus ar pasakų kvailysnuotraukos (3)

2013 rugpjūčio mėn. 14 d. 11:26:13
Audronė JABLONSKIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė

„Titaniko“ galerijoje neeilinė paroda: pristatoma ne tik Julijono Algimanto Stankevičiaus-Stankaus (1933-2002) viso gyvenimo kūryba, bet ir du įspūdingi albumai, ant kurių viršelių likęs tik lakoniškas „Stankus“ - kaip ir dera garsenybei. Paroda skirta dailininko 80-mečiui.


Piešinukai po 5 litus

Kai žmogaus nebėra, tampa reikšmingos visos su juo susijusios smulkmenos. Tad ir aš prisimenu, kad „mačiau jį gyvą“ 1997 m. „Lietuvos aido“ galerijoje. Į savo paties parodą buvo atlydėtas Strūnos psichoneourologinio pensiono prižiūrėtojų. (Panašiose įstaigose praleido trečdalį savo gyvenimo.) Neprisimenu, kad būtų anuomet pasakęs bent žodį. Parodą atidarė jį visą gyvenimą globojęs (ir šiandien didžiausią jo kūrinių kolekciją turintis) Ričardas Vaitiekūnas. Įspūdį darė ne tik pati tapyba, bet ir drobių dydis. Kuluaruose buvo kalbama, kad šie paveikslai - puiki pinigų investicija. O vienoje galerijos salėje ant žemės išguldytų piešinių takas - po 5 litus. Tų akvarele ir spalvotais pieštukais pieštų lapų - begalės. Lankytojai mielai juos pirko, nes pensione gydomam dailininkui reikėjo grynųjų cigaretėms...

Stipriau už Munką

Dabartinėje parodoje tų didžiųjų darbų nėra. Beveik visi paveikslai - personalinė Ričardo Vaitiekūno kolekcija. Tik ekspoziciją pradedantis medinis katinas priklausė Edmundui Saladžiui. Tokius droždavęs savo gimtajame Aukštakalnio kaime ir keldavo į vyšnias varnėnams baidyti.

...Kadangi laikausi nuostatos, jog paveikslų aprašinėti nereikia, o reikia eiti ir žiūrėti, būsimiesiems lankytojams noriu priminti tik tiek: Stankus tradiciškai lyginamas su van Gogu ne tik dėl psichinės ligos ir profesijos, bet ir kitų paralelių. Nes tapė labai daug autoportretų ir portretų. Darbai - peizažai, figūrinės kompozicijos, natiurmortai - dažnai pasižymi didžiule dvasine įtampa. Viename - be pavadinimo ir be datos į karščiu tvoskiantį saulės diską desperatiškai rankas iškėlęs žmogus. Beveik apokalipsės nuojauta. Beveik Larso von Triero „Melancholija“. Atsivedu prie šio paveikslo Ričardą Vaitiekūną. „Ar jis jums neprimena Munko „Šauksmo“? „Šitas keleriopai stipresnis. Esu matęs „Šauksmo“ originalą - žinau, ką sakau“.

Žaliasis sąsiuvinis

Parodoje šalia „Kultūros barų“ išleisto albumo guli ir „Žaliasis sąsiuvinis“ (Modernaus meno centro leidinys). Tai po vienu kietu viršeliu įkurdintos dvi knygos - pats „Žaliasis sąsiuvinis“ (faksimilė) ir jo komentaras su rašytojo Antano Ramono ir menotyrininko Kęstučio Šapokos tekstais. A.Ramono pastebėjimu, sovietinė epocha dienoraščius rašyti atpratino greitai. Šiandien Lietuvoje surasti prieš keletą dešimtmečių rašytą dienoraštį taip pat sunku, kaip ir Stradivarijaus smuiką.

O Stankus rašė! Tiksliau pasakius, klijavo. Į mokyklinį sąsiuvinį - kas tik pakliūdavo po ranka - pašto ženklus, skutimosi peiliukų pakuotes, degtukų dėžučių, batų tepalo etiketes, vinilinių plokštelių ir pašto vokus, valgomųjų ledų ir saldainių popieriukus... Sugebėdavo pritvirtinti (priklijuoti, pridaigstyti) net kapeikų monetas ir metalinius konservų dangtelius.

R.Vaitiekūnas tą sąsiuvinį pavadino „vizualiniu epochos dienoraščiu“. Anuomet jis galėjo atrodyti kurioziškai. Šiandien - raritetas, prabylantis apie sovietinio gyvenimo materialinį ir estetinį skurdą.

Abi „Žaliojo sąsiuvinio“ knygos įrištos taip, kad jas gali vartyti, žiūrinėti ir skaityti sinchroniškai. (Išradingas žinomo knygos meistro Alfonso Žviliaus darbas.)

Šuolis pro langą

Vernisaže sutiktas skulptorius Alfonsas Ambraziūnas (IX Kauno forto monumento autorius) prasitarė, kad su Stankumi buvo geri pažįstami. Ne tik jis, bet ir žmona. Tad kitą dieną jau kalbėjomės jų namuose Šilo gatvėje.

Nijolė Ambraziūnienė su būsimu dailininku vienu metu mokėsi Vilkijos gimnazijoje. Tik Algys (taip jį aukštaitiškai šaukdavo mokykloje) aukštesnėje klasėje. Buvo įsižiūrėjęs - ką ten įsižiūrėjęs, be proto įsimylėjęs! - Nijolės klasės draugę. Kai kartą sukaupęs drąsą prisipažino jai meilėje, toji tik skambiai nusikvatojo. Tą pačią akimirką Romeo šokęs pro antro aukšto langą. Laimingai? Galima sakyti ir taip, jei turėsime galvoje rankas kojas. Bet jei psichiką, sielą... Nebedrįsdamas prisiartinti prie savo išrinktosios šliejosi prie jos draugės - gal per ją ką nors sužinos, patirs... Kartais pasamprotaudavo, kad jei šiame gyvenime jiems nelemta būti kartu, tai gal kitame... Apie savo neatlieptą jausmą R.Vaitiekūnui rašė atvirai: „Po nelaimingos meilės V.A. man nebeliko jokių ryšių su žeme, bet kūryba dar tebelaiko...“

Kai Stankus jau išgarsėjęs, toji V.A. ėmusi lankytis jo parodų atidarymuose. Tokia ekstravagantiška, mėgstanti raudonąjį vyną. Staiga prisimenu! Vakar ir aš atkreipiau dėmesį į „raudonąją damą“ - raudoną nuo skrybėlaitės iki batelių, skendinčią sarių-šalių-vualių debesy. Sėdėjo ant plačios „Titaniko“ palangės šalia plastmasinių raudonojo vyno stiklinaičių. Panašu, kad tai ji, sako Ambraziūnas, tik kaip aš pats jos nepastebėjau...

Sambūriai Tamarynėje

Mano pašnekovas prisimena ir jaunųjų menininkų sambūrius Rudens gatvėje, kur jaunavedžiai Ambraziūnai nuomuojęsi kambarį pas „pusprotę menininkę“ Tamarą Šmidt-Prokofjevą. Visai šalia - keramikas Romualdas Budrys su žmona pianiste, Saulė ir Vincas Kisarauskai. O jau lankydavosi - visas Vilniaus bomondas. Kazimieras Valaitis, Vytautas Šerys, sibiriokas savamokslis filosofas Justinas Mikutis, Leonardas Gutauskas. Net profesorius Antanas Gudaitis užsukdavo. Net Eduardas Mieželaitis, supažindinęs menininkų koloniją su Maskvos dailininkais disidentais Ernestu Neizvestnu, Eriku Bulatovu.

Stankus ne tik ateidavo, bet dažnokai pas Ambraziūnus ir nakvoti likdavo. Šeimininkai - į miegamąjį, o jis pernakt svetainėje tarp knygų. Vaikštinėja, apžiūrinėja, komentuoja. „Maironis. Geras žmogus. Cvirka. Tas tai su raudona b...“ Mėgo skaityti stovėdamas po šviestuvu. Daugiausia - savilaida išleistus filosofus - Nyčę, Šopenhauerį. Turėjo ir savo filosofinę sistemą, savo pasaulio sampratą. Tikėjo sielos amžinumu. Tikino kuriąs dieviškojo įkvėpimo vedamas. Tikino nukeliaująs į tokias vietas, „kur išmintingi tik iš tolo garbina - mat esu kvailas ir viskuo tikiu“. Su skaudžia ironija save vadino pasakų kvailiu.

Kūryba - iš vienatvės

Laiškuose draugams kalba apie savo neatlieptą meilę, absoliučią vienatvę, apie sielos atspaudais paženklintus savo darbus. Ar suvokė savo ligą? Atrodo, taip. Savo mokytojui Antanui Račui rašė: „Jeigu norite plačiau sužinoti apie šią ligą, perskaitykite T.Dreizerio romaną „Genijus“. ...Retkarčiais sapnuoja pranašiškus, kupinus prasmingų ženklų sapnus, kurie išsipildo. Susapnavo, kaip Ambraziūnas, tarsi šaunus ispanų matadoras, nuduria plačiu peiliu septynis bulius. Ir iš tikrųjų! Netrukus jam buvo lemta septintame ture įveikti septynias varžovų komandas ir įgyvendinti savo IX Kauno forto monumento projektą.

Savo darbus Stankus dovanojo į kairę dešinę, nors buvo apaugęs smulkiomis rublinėmis skolomis, kurias labai stengdavosi grąžinti. Pats gi niekam nieko negailėjo. Kažkas buvo jam padovanojęs rankinį laikrodį. Neilgam. Kai prie Aušros vartų sutikta bobutė pasiteiravusi, kuri valanda, nusisegęs ir padovanojęs jai...

Kartais dvasinių išgyvenimų prioritetai prieš fizinius reiškėsi ir visai kurioziškai. Kartą su Ambraziūnu yra keliavę iš Kauno į Vilnių, sėdėdami sunkvežimio kėbule ant 15 laipsnių šaltyje įšalusių metalinių motorų. Stankus - tik su plonu „boloniniu“ lietpalčiu. Pirmasis sustingęs į ragą, o antrasis - visą 2,5 val. kelią - postringavęs apie aukštas materijas.

O kitąkart eina Ambraziūnas Stalino (dabar Gedimino) prospektu, o jo gale sėdi molbertą pasistatęs Stankus ir 20 laipsnių šaltyje tapo Katedrą...

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • AS!!! noreciau su Audrone PASEDETI prie VYNO STAKANO ir PAKALBETI apie DAILININKUS ir VISUMOJE apie GYVENIMA,tai TOKIOS MANO KUKLIOS SVAJONES 2013 rugpjūčio mėn. 14 d. 13:07:57

    TASKAS

  • yra LABAI JAUTRUS ir PAZEIDZIAMI 2013 rugpjūčio mėn. 14 d. 12:53:30

    TASKAS

  • AUDRONE MANE LABAI SUJAUDINO JUSU tekstukas APIE MENINININKUS,MENINININKAI yra LABAI JAUTRUS ir PAZEDZIAMI,na...kad ir AS!!!, 2013 rugpjūčio mėn. 14 d. 12:31:25

    SAVO DVIGULEJE LOVOJE,del NEPALANKIAI SUSIKLOSCIUSIU GYVENIMO
    APLINKYBIU,AS!!! pergulejau NE SU VIENA,bet MAN!!! LABIAUSIAI ISKAUDINO
    NEATSAKYTA MEILE,JUSU tekstukas LABAI IDOMUS,AS!!! megstu SKAITYTI apie
    DAILININKUS ACIU TASKAS

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮTARTINA: parlamentaras Antanas Matulas kreipėsi į STT dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandos galbūt darytos įtakos renkant Valstybinės ligonių kasos direktorių, jis sako turįs duomenų, kad komisijos pirmininkė galbūt buvo verčiama konkurso nugalėtoju išrinkti Igorį Baikovskį.
  • MENAS: „Arkos“ galerijoje Vilniuje veikia vieno garsiausių Lietuvos menininkų Sigito Staniūno tapybos paroda; jo darbų yra įsigiję pasaulyje žinomi asmenys, tarp jų ir atlikėjai Stingas, Borisas Grebenščikovas, politikė Hilari Klinton ir kiti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip manote, ar lietuviai yra pilietiški?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1   +8 C

   +3  +5 C

 

   +4 +8 C

   +10  +12 C

  +10 +12 C

 

   +7 +11 C

    1-4 m/s

     1-3 m/s

 

      1-4 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2277
RUB - 67.4559 CHF - 1.1551
GBP - 0.8928 NOK - 9.3575
reklama
Velyke2017