respublika.lt
 

Romanas su A.Kunčiaus fotografijanuotraukos (3)

2019 rugpjūčio mėn. 12 d. 07:00:00
Danutė ŠEPETYTĖ

Vardai sukrenta kaip skambios natos - Algimantas Kunčius, Algirdas Martinaitis, Jonas Mekas, Jolita Rene - ir šitame prasmių sąskambyje skaičius, regis, nevaidina esminio vaidmens, nors rugpjūčio 14-ąją Nacionalinės premijos laureatui A.Kunčiui, vienam iš auksinės pasaulinio garso Lietuvos fotomenininkų kartos, iš tiesų sueis aštuoniasdešimt.

×
nuotr. 8 nuotr.
Eltos nuotr.

 

Lietuvoje seniai nebėra mados sekti didžiausių meistrų kūrybos, ir neparodžius asmeninės iniciatyvos, jų gražios sukaktys dažniausiai praeina tylomis, galerijoms iš anksto neplanuojant jų parodų, tad žinia, kad Prancūzijoje, tarptautiniame Arlio fotofestivalyje pristatoma A.Kunčiaus kūryba, yra itin maloni šio fotografo ir apskritai Lietuvos fotografijos gerbėjo ausiai.

Už tai turėtume dėkoti menotyrininkei Jolitai Rene, jau ketvirtį amžiaus gyvenančiai Prancūzijoje, sukūrusiai projektą „Laisvės sekmadieniai“, kur ir susiduria minėtos garsios pavardės: projektas skiriamas šviesaus atminimo Jonui Mekui, jame skamba Algirdo Martinaičio muzika.

Lietuvos natos menotyrininkės kūrybinėje biografijoje nuskamba pirmą kartą nuo tada, kai ji 1994 metais išvyko į Prancūziją, tenorėdama išmokti prancūzų kalbos (be akcento), tačiau užsiliko (studijavo prancūzų literatūrą, istoriją, meno istoriją, rengė projektus įvairiuose muziejuose), o Lietuvoje pasirodydavo tik per atostogas ir lietuviškai kalbanti jau su akcentu. Savaime suprantama, J.Rene nebuvo nešama Lietuvos kultūrinės srovės, nors epizodiškai lankydavosi parodose ir gana dažnai - M.K.Čiurlionio muziejuje bei Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kur, jos žodžiais, neatsižiūrėdavo į ten sukauptus lobynus. Menotyrininkė sako dar jautusi simpatijas arsininkų Antano Gudaičio, Viktoro Vizgirdos bei jiems prijautusio Adomo Galdiko tapybai, tačiau šiuolaikinio meno srityje niekam iš mūsiškių dar nepavyko jos kaip reikiant suintriguoti.

Tačiau prieš dvejus metus vasarą įvyko, anot J.Rene, stebuklas, vėl truktelėjęs ją Lietuvos meno link, kai ji, vaikštinėdama po Vilniaus senamiestį, atsitiktinai užsuko į Edmondo Kelmicko galeriją ir tarp ten esančių eksponatų išvydo A.Kunčiaus „Rudens natiurmortą“. „Bulvių kupstas, vaikų marškinukai, džiūstantys ant virvelės, kubilas, gal raugintų, kopūstų... - prisimena savo įspūdį J.Rene. - Stebėjausi, kad šioje 1967 metų nuotraukoje nėra sovietinio braižo, kurį kaip neišvengiamą anstpaudą matydavau daugelyje to meto fotografijų, - autorius žvelgia į aplinką medituojančiai, švariai, leisdamas patiems daiktams kalbėti... Šį tą žinojau apie Lietuvos fotografiją ir jo meistrus, tačiau lig tol progų pamatyti A.Kunčiaus darbus nebuvau turėjusi. Apsidžiaugiau ir tuo, nes galbūt sukrėtimas nebūtų buvęs toksai didelis. Stovėjau prieš jo fotografijas ir galvojau, kad būtų įdomu nuodugniau susipažinti su jo kūryba. Ir įsivaizduojate - E.Kelmickas, ką tik bičiuliškai šnekučiavęsis su kažkuo, prieina prie manęs ir sako: „Jei domina A.Kunčiaus fotografijos, galiu jums pristatyti jų autorių, kaip tik dabar su juo kalbuosi...“ Susipažinusi su A.Kunčiaus kūryba, radau joje ir poezijos, ir muzikinio skambesio, ypač „Reminiscencijų“ cikle (tai nė kiek nestebina, nes jis - buvęs muzikantas). Aptikau ir bresoniškos vizijos, ir vienų geriausių prancūzų fotografijos klasikų - Roberto Doisneau, Eduardo Boubat - „citatų“; juos aš taip pat labai mėgstu.“

Pirmoji menotyrininkės mintis buvo pristatyti A.Kunčiaus fotografijas Prancūzijos visuomenei, nes didžiajai jos daliai lietuvis fotografas vis dar nėra pažįstamas, nors jo darbai yra tiesiog šokiruojantys menine prasme. Pats autorius santūrus, diskretiškas, nerodė didelio entuziazmo ir tai menotyrininkę dar labiau skatinę veikti. Ji sumetė, jog unikalus Arlio foto festivalis, šiemet vykstantis 50-ąjį kartą, būtų „skaitomiausia“ vieta, nes maža to, kad jis sutraukia spiečius lankytojų iš viso pasaulio, jis dar ir išskirtinis - 50 metų yra vienintelis jubiliejus, švenčiamas Prancūzijoje. Patyrinėjusi festivalio istoriją, J.Rene suprato, kad per pusę amžiaus jo programose nebūta vizualaus dokumento, liudijančio, kaip okupuotame krašte žmonių gyventa.

„Laisvės sekmadienių“ idėja neliko nepastebėta festivalio organizatorių, menotyrininkės džiaugsmui, jos pasiūlymas buvo išskirtas tarp tūkstančių įvairiausių projektų, tik buvo paprašyta parengti skaitmeninę versiją. „Net nesitikėjau, kad festivalio organizatoriams taip patiks mūsų projektas, - sako J.Rene. - Tiek „laisvė“, tiek „sekmadieniai“, abu šie žodžiai man yra labai svarbūs, visų pirma todėl, kad kalba apie menininko laisvę kurti, o šiuo atveju - fotografo laisvę, - būtent jis suteikia laisvę byloti aplinkai. A.Kunčiaus darbuose aš suradau labai didelę laisvę, netgi paradoksaliai didelę sovietiniu periodu, atskleidžiant sekmadienio atmosferą okupuotoje šalyje. Man įdomi psirodė autoriaus pozicija: jis nesikiša į žmonių pokalbius, jis stengiasi savo buvimu nepaveikti situacijos ir fiksuoja vaizdus atsitraukęs, tarsi iš kitos erdvės. Jis duoda visišką laisvę tiems žmonėms, anot vieno poeto, žiūrėdamas į juos angelų, kuriems medžiai atrodo besišaknijantys į dangų, žvilgsniu...“

Kadangi „Laisvės sekmadienių“ kuratorei buvo rekomenduota parengti fotofilmą, ji išprašė papildomą minutę vienam kitam kadrui iš A.Kunčiaus kino užrašų. Dalį jų, regis, prieš septynerius metus fotomenininkas yra rodęs Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje; paroda taip ir vadinosi „Kino užrašai: 1979-1984“. Pasak menotyrininkės, „Laisvės sekmadienių“ fotomontaže labai gražiai sutaria A.Kunčiaus nuotraukos ir nuostabi A.Martinaičio muzika. Kai gatavą nusiuntė festivalio organizatoriams, buvo sekmadienis, ir tą patį sekmadienį staigiai atėjo atsakymas: viskas puiku, nieko nėra taisytina. Jie taip pat atkreipė dėmesį į jautrų vaizdų ir muzikos santykį.

Pažintis su fotomenininku A.Kunčiumi Prancūzijos lietuvei pamėtėjo ir kitą staigmeną - vieną dieną ji atsidūrė vieno didžiausių praėjusio amžiaus lietuvių dailininkų Antano Gudaičio dirbtuvėje. „Tai buvo kaip sapnas, - pasakoja J.Rene, - nuo tada, kai išvažiavau studijuoti meno į Prancūziją, Gudaitis man buvo ir liko labai reikšmingas Lietuvos tapytojas. Po studijų Paryžiuje, grįžęs į Lietuvą, inspiravo arsininkų grupę, europinį modernizmą persmelkdamas tautiniu savitumu. Tai buvo kaip tikras lobis: aš ateinu į A.Gudaičio dirbtuvę, matau jo paveikslus, teptukus ir čia pat - A.Kunčiaus fotografijas (A.Kunčius - dailininko žentas - red. past.). Sunku būtų rasti Europoje kitą tokį tapytoją, kuris būtų tiek fotografuotas ir filmuotas kūrybos procese, nes dailininkai paprastai tokiais atvejais nepakantūs pašaliniams stebėtojams. Tik man nesuprantama, kodėl dailininko palikimas šitiek laiko yra paliktas asmeninei iniciatyvai ir neprieinamas visuomenei“.

J.Rene sako, kad darbas su A.Kunčiaus fotografija jai yra kūrybinis procesas, vėl įtraukiantis ją į kultūrinį Lietuvos gyvenimą. Bendraudama su fotomenininku daug naujo išgirstanti apie Lietuvos fotografiją, jos istoriją ir tiesiog dėkoja likimui galėjusi „sugrįžt į Lietuvą su tokiais nuostabiais darbais“. Šiuo projektu ji neišsiskiria su A.Kunčiaus fotografija - kitąmet Paryžiuje vyksiančioje prestižinėje pasaulinėje fotoparodoje ji tikisi iškelti ir A.Kunčiaus fotografijų. Juokomis priduria, kad vis dėlto A.Kunčius, jos akimis, yra kažkiek prancūzas, ne tik lietuvis.

P.s. A.Kunčiaus „Laisvės sekmadieniai“ kartu su keliais kitais buvo atrinkti iš 50 fotofilmų ir bus rodomas iki festivalio pabaigos (rugsėjo 22 d.) Jį galima pamatyti internete.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LYGIOSIOS: Lietuvos futbolo A lygos 24-ojo turo rungtynės šeštadienį tarp Vilniaus „Riterių“ ir Vilniaus „Žalgirio“ baigėsi lygiosiomis 1:1 (1:1).
  • 3x3: Šeštadienį Taivane prasidėjusį trijulių (3x3) krepšinio turnyrą „Sukhbaatara Challenger“ pergalingai pradėjo Šakių „Gulbelės“ klubas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +9 +11 C

 

 +2 +4 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +11 +12 C

1-6 m/s

 0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis