Pulkininkas leitenantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkysnuotraukos

2018 rugsėjo mėn. 04 d. 06:18:18 Perskaitė 1120

Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį, mums, istorikams, yra pareiga visuomenei priminti iškilius asmenis, kurie nusipelnė didelės pagarbos ir atminimo. Vienas iš jų - pulkininkas leitenantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys (1890-1942).

 

Kviečiu kauniečius ir miesto svečius apsilankyti Žaliakalnyje, Vaižganto g. prie gyvenamojo namo Nr.23, ir nors trumpam stabtelėti bei žvilgterėti į granito lentą. Prie gyvenamo namo, kur gyveno Papečkio šeima, 2013 m. lapkričio 30 d. iškilmingai buvo atidengta memorialinė lenta teisininko, Sverdlovsko kalėjimo kankinio Juozo Papečkio atminimui. Iškalti žodžiai: ,,Šiame name nuo 1935 m. iki 1941 m. birželio 14 d. gyveno Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Valstybės Tarybos narys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius plk. ltn. Juozas Papečkys (1890-1942), Sovietų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime.“

Sustokime ir tylos minute pagerbkime atminimą.

Prie skirtos didelės pagarbos pulkininko ltn. J.Papečkio gyvenimo ir veiklos įvertinimo, reikia nepamiršti įsimintino renginio, įvykusio 2012 m. lapkričio 22 d., minint 70-ąsias tragiškas metines, kada Sverdlovsko Gario lageryje 1942-1943 metais buvo sušaudyti Lietuvos Respublikos ministrai: Pranas Dovydaitis, Petras Aravičius, Antanas Enziulaitis, Zigmas Pranas Starkus, Juozas Papečkys, Voldemaras Vytautas Čarneckis, Kazimieras Jokantas, Jonas Sutkus. Visi minėti asmenys palaidoti Jekaterinburge (buvęs Sverdlovskas) esančiame miške, buvusioje NKVD teritorijoje. Teisininkui Juozui Papečkiui buvo 52-veji...

Sūduvos krašto žmogus

Gimė 1890 m.sausio 1 d. Marijampolės apskr.,Paskepurių kaime, ūkininko šeimoje. 1910 m. baigęs Marijampolės gimnaziją, išvyko į Maskvą studijuoti teisės. Sėkmingai buvo priimtas į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Studijas baigė 1916 m., jam įteiktas juristo diplomas. Kurso geriausias draugas buvo Petras Klimas, būsimas diplomatas. Dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo, Rusijos revoliucijos, Juozas buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Mokėsi Aleksejaus karo mokykloje, tarnavo pėstininkų pulke. Laisvalaikiu dirbo Maskvos lietuvių tremtinių komitete juriskonsultu. Rašė poeziją. 1917 m. išėjo rinkinėlis „Eilės - dainos“, išleistas JAV.

Po kurio laiko Juozas pasitraukė iš Maskvos į Šiaurės Kaukazą. 1919 m. kovojo generolo Denikino Baltosios armijos dalinyje. Susidarius palankioms sąlygoms grįžti į Lietuvą - nedelsdamas grįžo. Kaip karininkas įstojo į Lietuvos savanorių kariuomenę. Kaip teisininkas - gavo tarnybą valstybės gynėjo padėjėju Kariuomenės teisme. Dalyvavo valstybės kaltintoju ginkluotos lenkų pogrindžio organizacijos P.O.W. (Polska Organizacja Wojskowa) sąmokslininkų byloje, už kurios sėkmingą vedimą Juozui Papečkiui 1921 m. buvo įteiktas Valstybinis II rūšies 1-ojo laipsnio Vyčiaus kryžius. Teisininkas J.Papečkys minėtos teismo bylos medžiagą apibendrino ir parengė leidinį ,,P.O.W. ( Polska Organizacja Wojskowa) Lietuvoje“(Kaunas, 1936).

Juozas sėkmingai kopė karjeros laiptais aukštyn. Tarnyba KAM juriskonsultu, ministro padėjėju, Ūkio ir finansų valdybos viršininku - artėjo Krašto apsaugos ministro, Valstybės Tarybos nario, pirmininko pavaduotojo pareigų link. Kad užimtų pastarąsias pareigas, 1929 01 01 įsak. Nr. 739 atsargos kap. ltn. Juozas Papečkys, ,,T. Ministerio Tarybos narys, buvo atleistas iš tarnybos dėl paskyrimo Valstybės Tarybos nariu - nuo š. m. sausio 1 d.“ ( Teisė, 1929, Nr. 15, p. 91). Čia tenka priminti, kad prieš tampant krašto apsaugos ministru (kadencija truko pusmetį, nuo 1926 06 15) Juozui Papečkiui 1926 02 16 buvo suteiktas garbingas karinis pulkininko leitenanto laipsnis.

1921-1939 metai Juozui Papečkiui buvo stebėtinai produktyvūs:

Kauno karo mokykloje dėstė teisę (1921-1926).

Išvertė į lietuvių kalbą Rusijos karių įstatų rinkinio XXII knygą ir, papildęs ją Lietuvos Vyriausybės įstatymais, išleido knygą. „Kario baudžiamasis statutas“ (1922).

Laikinai ėjo kariuomenės teismo nuolatinio nario pareigas (1926 12 18 - 1927 02 19).

Sėkmingai dirbo advokatu (1927-1928).

Buvo valstybės Tarybos nariu (1929 01 01 - 1938).

Buvo Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotoju (1938-940).

Buvo aktyvus Lietuvos įstatymų kūrėjas, teisės aktų tvarkytojas.

Įteikti Lietuvos ir užsienio šalių vyriausybiniai apdovanojimai:

Čekoslovakijos Baltojo Liūto 3-ojo laipsnio ordinas su kardais (1926).

DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas ir Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928).

Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas (1934).

Be šių valstybinių pareigų, šeimos rūpesčių ats. kap. ltn. Juozas Papečkys buvo aktyvus visuomeninis veikėjas:

vienas iš Šaulių sąjungos kūrėjų, Klaipėdos išvadavimo akcijos dalyvis, Vilnių vaduoti sąjungos centro valdybos narys, Lietuvos teisininkų, Karo mokslo ir meno kūrėjų draugijos narys, Karo mokslo draugijos pirmininkas ir kt. Mokėjo italų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų kalbas.

Šioje apybraižoje net nesiryžau aprėpti J.Papečkio rašto darbų. Dar būdamas Marijampolės gimnazistu jau savo rašinėlius spausdino to meto laikraštėliuose: „Aušrinė“, „Mokykla“. Vėliau: „Vilniaus žinios“, „Trimitas“ ir kt. Pasirašydavo slapyvardžiu Juozas Rainis.

Produktyvus Juozo Papečkio gyvenimas, kaip ir daugelio Lietuvos gyventojų, nuo 1940 m. birželio mėn. pasuko kita linkme. Kita santvarka, kita tvarka. Nuo 1940 06 15 iki 1941 01, kad išlaikytų šeimą, teko dirbti... TSRS teisingumo liaudies komisariato kodifikacijos skyriaus konsultantu.

NKVD stebėjo, o gal skaičiavo ats. kapitono leitenanto Juozo Papečkio laisvės valandas. O jos žaibiškai lėkė. NKVD sudarė 15 asmenų, pasmerktų nelaisvės, sąrašą. Apkaltinus 15 suimtų asmenų, kad jie: ,,Būdami TSRS NKVD Šiaurės Uralo lageryje priklausė jų sukurtai antitarybinei sukilimo organizacijai „Lietuvių išlaisvinimo komitetas“, kurios tikslas buvo vokiečiams priartėjus prie Uralo, nuginkluoti kalėjimo apsaugą, užimti ginklų bei maisto sandėlius, išlaisvinti kalinius ir pereiti pas vokiečius“. Buvo numatyti kiekvienam asmeniui individualūs sprendimai. Aštuoniems Lietuvos ministrams paskirta aukščiausia bausmė - sušaudyti (LYA, F. K-1, ap. 58, t. 4, Bb P-12006, l. 379).

1941 metų birželio 14 d. Juozas Papečkys buvo suimtas ir išvežtas į Sverdlovsko lagerį Nr.35. Buvo ,,kaltinamas tuo, kad nuo 1919 m. iki 1921 m. dirbo karinėj žinyboj, o po to karinio prokuroro padėjėju ir 1926 m. buvo Lietuvos Vyriausybės sudėtyje, Lietuvos karo ministru nuo 1929 m. iki tarybinės valdžios paskelbimo. Atvykęs į Severulagą, stojo į kontrrevoliucinę sukilėlių organizaciją, pasivadinusią Lietuvių išgelbėjimo draugija, įėjo į sukilėlių komiteto sudėtį ir buvo kartu su Sutkum kariniu vadovu kariniam sukilimui pradėti. Kaip sukilėlių organizacijos vadovas verbavo naujus narius į organizaciją ir vykdė aktyvią kontrrevoliucinę ir šmeižikišką agitaciją, t.y. nusikalto pagal str. str. 58 - 2, 58 - 4, 58 - 10, 2 dalį ir 58 - 11 BK RSFSR“ (Ašmenskas, V.Didžiosios tautos aukos.Vilnius, 2007, p. 248, 249).

Juozas Papečkys kaltu neprisipažino, tačiau keletas suimtųjų jį kaltino. Nuosprendis priimtas: sušaudytas 1942 metų lapkričio 17 d.

Tikiu, kad apie Juozą Papečkį ir jo šeimą rašys istorikai, kraštotyrininkai, kad pagarbos vedini kauniečiai ir svečiai ateis į Vaižganto g. ir prie namo Nr. 23 padės gėlės žiedą. Atmintis gyva.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net