respublika.lt

2017 spalio 17, antradienis

Profesorius V.Stankevičius-Stankanuotraukos (2)

2017 gegužės mėn. 07 d. 08:58:12
Prof. Libertas Klimka

Vladas Stanka - vienas iš nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, vairavęs valstybės kultūros, švietimo ir mokslo struktūras. Tai nepaprastai įdomaus likimo ir ypatingų gebėjimų žmogus. Pirmąją pusę gyvenimo šis teisininkas, politikas, karo inžinierius ir mokslo istorikas vadinosi Vladimiru Stankevičiumi. Jis gimė 1884 m. lapkričio 16 d. bajoriškos kilmės šeimoje, valdžiusioje du valakus žemės prie Biržų, greta grafų Tiškevičių dvaro. Jaunuolis mokėsi Rygos ir Petrapilio gimnazijose. O 1908 m. baigęs Petrapilio universiteto Teisių fakultetą buvo paliktas ruoštis profesūrai Baudžiamosios teisės katedroje.

 

Akademinę karjerą, kuri gabiam ir darbščiam jaunuoliui klostėsi kuo puikiausiai, nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Tada jis stojo savanoriu į Junkerių karo mokyklą ir tapo karo inžinieriumi. Prie Rygos, Pskovo ir Daugpilio V.Stankevičius darbavosi apkasų įrengimo baro viršininku. Taip pat dėstė lauko fortifikacijos dalykus karo mokyklose; kartu su dviem Peterburgo inžinerijos akademijos profesoriais išleido šios srities vadovėlį, parengė knygelę apie kulkosvaidžių priedangas.

Audringi to meto įvykiai įtraukė V.Stankevičių ir į politiką. Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje jis tapo vyriausybės premjero Aleksandro Kerenskio kabineto viršininku, Laikinosios vyriausybės komisaru Šiaurės fronte, Vyriausybės komisaru prie vyriausiojo kariuomenės vado būstinės Mogiliove. Bolševikų perversmo metu V.Stankevičius bandė organizuoti Žiemos rūmų gynybą, o nepavykus vienas paskutiniųjų juos paliko. V.Stankevičius turėjo įtakos skiriant ar atleidžiant generolus, dalyvaudavo derybose dėl vyriausybės sudėties, organizavo Kornilovo maišto malšinimą, turėjo teisę kartu su fronto vadu patvirtinti arba atmesti mirties nuosprendį. Pilietinio karo metu V.Stankevičius veikė Kijeve, taip pat slapta lankėsi Maskvoje ir Petrapilyje. Kaip rašo savo prisiminimuose, „daug kartų turėjau bėgti, slapstytis, buvau šešis kartus suimtas“. Sumanumas ir drąsa padėjo išvengti blogesnės baigties...

1919 m. V.Stankevičiui su šeima pavyko emigruoti į Berlyną. Ten buvo išspausdinti ir jo nuotykingo gyvenimo Rusijos įvykiuose atsiminimai (pakartotinai 1994 m. Rusijoje). Skausmingos patirties subrandinti gimė ir V.Stankevičiaus politinės filosofijos veikalai. 1921 m. Berlyne buvo išleista didelės apimties knyga rusų kalba „Rusijos tautų likimai“. Ten svarstoma apie imperijos prisijungtų tautų ateitį, žvelgiant iš jų istorinės patirties. Apie mūsų kraštą autorius rašo taip: „Lietuva surado taikų būdą įveikti ilgalaikius nesutarimus su Lenkija. Iš visų pusių paplaunama didžiulių tautinių stichijų - vokiečių, lenkų ir rusų - ji išsaugojo kalbą, kultūrinį savitumą ir ryškų dvasinį originalumą.“ Kitais metais V.Stankevičius išleido knygą „Rusija ir Vokietija“, taip pat rusų kalba. Įvade rašoma, kad ne priešiškumas ir kova, o tautų solidarumas bei taikus bendradarbiavimas yra pats naudingiausias, praktiškiausias ir tikslingiausias dalykas. Taigi šiuose veikaluose remiamasi tikėjimo šviesia žmonijos ateitimi filosofija.

Tolesniuose V.Stankevičiaus darbuose - staigus posūkis nuo politologijos prie mokslo istorijos. 1923 m. amerikietiška leidykla Prahoje išleido solidžią jo studiją „Mendelejevas - didis rusų chemikas“. Ši knyga 1940 m. buvo išleista ir lietuvių kalba, dar papildyta skyriumi apie elementų periodinio dėsnio pagrindimą naujausiais atomo fizikos ir radioaktyvumo tyrimais. Tais pat 1923 m. V.Stankevičiui pavyko sugrįžti prie akademinio darbo. Tėvynėje, Kauno universitete, jis ėmė dėstyti baudžiamosios teisės kursą, rašė šios srities knygas. Tapo docentu, profesoriumi, katedros vedėju; vertėsi ir advokato praktika. Vasaromis plušėdavo prie mokslo darbų Vakarų Europos bibliotekose. Mokėjo rusų, lenkų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbas. 1934 m. Kaune lietuvių kalba, o Paryžiuje - rusų pasirodė V.Stankevičiaus veikalas „Pasaulinės istorijos dinamika“. Knyga, parašyta gyvenimo džiugesio dvasia, nagrinėja svarbiausias problemas religijos, mokslo, technikos, teisės istorijos bei politikos srityse. Kiek vėliau, 1937 m., profesorius parašė knygelę „Pasaulinio ūkio dinamika“, kurioje glaustai apibendrino XX a. ekonominius procesus, karų bei krizių įtakas jiems, nubrėžė ateities perspektyvas. Įdomu, kad joje labai palankiai vertinamas būsimas atominės energijos bei saulės baterijų panaudojimas. O veikale „Didelės ir mažos valstybės“, išleistoje Kaune 1938 m., autorius įvairiais kriterijais įrodinėja mažų valstybių pranašumą plėtojant ekonomiką. Pasak V.Stankevičiaus, būtent mažosioms priklausys ateitis, būsimasis pasaulio „aukso amžius“. Laisvalaikiu profesorius yra parašęs netgi nuotykių romaną „Žvaigždė iš Rytų“, išleistą A.Kosos slapyvardžiu. Romanas sulaukė ir pakartotinių leidimų 1936 m. ir 1991 m. pavadinimu „Indijos karaliaus turtai“.

Atgavus Lietuvai savo istorinę sostinę, V.Stankevičius profesoriavo Vilniaus universitete. Tačiau 1944 m. jam vėl teko trauktis nuo bolševizmo bangos. Tada ir sutrumpino savo pavardę, pabrėždamas savo lietuvišką kilmę. Karo nuniokotoje Vokietijoje kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos mūsų šviesuoliai įkūrė unikalią švietimo ir mokslo įstaigą pabėgėliams - Pabaltijo universitetą. Kokio tikėjimo tautos kūrybinėmis galiomis reikėjo ryžtantis tokiai veiklai! Ir simboliška, kad universitetas buvo įkurdintas buvusiose Pinebergo kareivinėse... Profesorius V.Stanka čia buvo lietuvių skyriaus rektoriumi, o 1948-1949 mokslo metais išrinktas ir viso universiteto vadovu. Palaikydavo ryšius laiškais su A.Kerenskiu, gyvenančiu emigracijoje Paryžiuje.

Kai anglų okupacinė valdžia 1949 m. nutarė uždaryti Pabaltijo universitetą, šį pabėgėlių mokslo švyturį, profesorius V.Stanka su šeima persikėlė į JAV. Mokėdamas daug kalbų, dirbo garsiojoje Kongreso bibliotekoje Vašingtone, atlikdamas mokslinius tyrimus Arktikos instituto užsakymu. Gilinosi į Rytų filosofiją ir egzistencializmą, taip pat parašė daug straipsnių Bostone leidžiamai lietuviškai enciklopedijai. V.Stanka išliko darbingas iki pat mirties, 1968 m. gruodžio 25 dienos. Stebina nepaprastai platus profesoriaus mokslinių interesų ratas, taip pat gražus įdirbis labai skirtingose mokslo šakose. Tokio talento ir darbštumo žmonės - tikras tautos lobis, jos didžioji garbė.



Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKTYNĖS: antradienį Belgijoje 84-ą kartą surengtose klasikinėse dviračių lenktynėse „Sluitingsprijs Putte-Kapellen“ lietuvis Aidis Kruopis finišavo su pagrindine grupe ir užėmė 42-ąją vietą.
  • NEPATEKO: Lietuvos kovotojas Martynas Jasiūnas nepateko į Paryžiuje vykstančio Europos muaitai čempionato pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Lietuvoje gyvenimas gerėja?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +10   +12 C

   +10  +13 C

 

   +7 +11 C

   +15  +16 C

  +13 +14 C

 

   +12 +14 C

    8-13 m/s

     3-8 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.1803 PLN - 4.2378
RUB - 67.4780 CHF - 1.1514
GBP - 0.8875 NOK - 9.3133
reklama
Labas vasara