respublika.lt

2017 lapkričio 24, penktadienis

Profesorius O.T.Folkas - matematikos mokslo pradininkas Lietuvos universitetenuotraukos

2017 liepos mėn. 01 d. 08:31:28
Habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius

Otas Teodoras Folkas (Otto Theodor Volk) gimė 1892 m. liepos 13 d. Noihauzene, Vokietijoje. Buvo penktasis vaikas šeimoje. Auklėtas katalikiškai. Mokėsi Rotenburgo ir Ėjingo gimnazijose. 1910 m. ėmė studijuoti Tiubingeno universitete katalikų teologiją, filosofiją ir matematiką. Pirmiausia baigė teologijos mokslus ir 1915 m. liepos 11 d. gimtinės bažnyčioje atlaikė pirmąsias mišias.

 

Jausdamas didelį polinkį matematikai, toliau studijavo Tiubingeno ir Miuncheno universitetuose bei Miuncheno aukštojoje technikos mokykloje. Greta matematikos klausė astronomijos, istorijos, filosofijos kursus. Jam dėstė garsūs mokslininkai Oskaras Peronas (Perron, 1880-1975), Aurelijus Fosas (Voss, 1845-1931), Alfredas Pringshaimas (Pringsheim, 1850-1941) ir kiti.

Studijas O.Folkas baigė 1917 m., išlaikydamas mokytojo cenzo egzaminus Štutgarte. 1919 m., vadovaujant diferencialinės geometrijos žinovui Karlui Otui Henrikui Lybmanui (Liebmann, 1874-1933), parašė ir apgynė Miuncheno aukštojoje technikos mokykloje daktaro disertaciją „Studijos apie vieną potencialų teorijos kraštinių reikšmių uždavinį“, įgydamas inžinerijos daktaro laipsnį. Trumpai mokytojavo Švabijoje ir 1919 m. perėjo į Miuncheno universitetą asistentu pas Karlą Luisą Ferdinandą Lindemaną (Lindeman, 1852-1939), žinomą skaičių teorijos ir algebrinės geometrijos specialistą.

Po metų apgynė kitą - matematikos disertaciją „Kompleksinių vieno kintamojo funkcijų skleidimas ritinio elipsinėmis funkcijomis“, už kurį gavo filosofijos daktaro laipsnį. Abu darbai - matematiniai, iš kompleksinių skaičių ir funkcijų teorijos. Darbuose akcentuota skaičiavimo metodų reikšmė. 1922 m. kovo 4 d. O.Folkas habilitavosi Miuncheno universitete, įgydamas privatdocento vardą. Habilitacijai pateikė savo tyrinėjimus specialiųjų funkcijų bei diferencialinio skaičiavimo išplėtimų srityje.

1922 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos universiteto (LU) Matematikos-gamtos fakulteto (MGF) komisija, apsvarsčiusi skelbto visoje Europoje konkurso profesoriaus pareigoms kandidatų pareiškimus, nutarė kviesti darbui O.Folką. Kuo vadovautasi? Pirmiausia O.Folkas buvo Miuncheno universiteto, turinčio geras tradicijas, auklėtinis. Kadangi jam buvo numatytas krūvis ir Technikos fakultete, atsižvelgta ir į tai, kad O.Folkas buvo ir inžinerijos mokslų daktaras. Be to, jis buvo paskelbęs nemaža straipsnių ir knygų iš kompleksinių skaičių teorijos.

1923 m. kovo 1 d. trisdešimtmetis profesorius ėmė darbuotis LU Matematikos katedroje. Būdamas katedros vedėju, O.Folkas daug prisidėjo prie Lietuvos matematikos mokslo lygio pakėlimo. Buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos, Švedijos, kitų šalių mokslo įstaigomis, siekiant, kad LU prilygtų kitoms Europos aukštosioms mokykloms. Iš pradžių studentai klausė O.Folko paskaitų vokiečių kalba, o per trejus metus profesorius pramoko ir lietuviškai. Kaip prisimena jo buvęs studentas Aleksandras Zujus, O.Folkas „beveik visus dalykus <...> skaitė vokiškai, nors, tiesa, universitetas reikalavo, kad jis kasmet vis pradėtų skaityti lietuviškai po vieną naują kursą. Čia tenka pastebėti, kad beveik visi studentai pageidavo paskaitų vokiškai, nes, kai prof. O.Folkas skaitė lietuviškai, tai visai nieko negalima buvo suprasti“. Taigi ta lietuvių kalba - sunki iš svetur atvykusiems profesoriams...

Studentams jis itin priekabus nebuvo: „Nors Viktoro Biržiškos ir Oto Folko reikalavimai buvo skirtingi, bet juodu - nežiūrint to, kad nelabai sutarė - vienas antrą lyg ir papildė: O.Folkas nepasižymėjo gera atmintimi, ir dėl to <...> nereikalavo įrodymų detalių, o tik, kaip jis sakydavo, „bendru broozu“ (bendrų bruožų), o Viktoras Biržiška visada norėdavo viską išknisti iki smulkmenų“, - rašė tas pats A.Zujus. Žinoma, studentai visais laikais buvo, yra ir bus „velnių priėdę“. Kaip prisimena viena pirmųjų matematikių, parengtų LU, Jadvyga Bradauskaitė-Banaitienė (1899-1992): „Fakultete nebuvo kam dėstyti funkcijų ir skaičių teorijos paskaitų. Iš Bavarijos pakviestas prof. O.Folkas kursą dėstė vokiečių kalba, todėl nemažai mus kankino, nes nemokėjom susikalbėti <...>. Mūsų atsakymus egzaminų metu profesoriui versdavo labai gabus matematikas, mūsų bendrakursis S.Kapitas, puikus žmogus. Jis aprūpindavo mus ir matematine literatūra. Neteisingus mūsų atsakymus S.Kapitas profesoriui išversdavo taip, kaip reikia. Mums profesorius dažniausiai parašydavo penketus, o pačiam S.Kapitui kartais parašydavo ir ketvertą, nors jo žinios buvo žymiai tvirtesnės negu mūsų“. Panašiai, beje, pokaryje studentai, nemokėdami rusiškai, su vertėju laikydavo marksizmo-leninizmo egzaminus, vertėjai irgi dažniausiai „išversdavo“ gerai...

Dideli O.Folko nuopelnai įkuriant ir praturtinant matematinę biblioteką LU. Joje studentai susipažindavo su pirmaisiais Lietuvoje atliktais matematiniais tyrimais, gilindavosi į Europos ir pasaulio matematikų tyrinėjimus. O.Folkas, jausdamas studijų gimtąja kalba svarbą, rengė vadovėlius ir pats. 1925 m. studentų technikų draugija išleido hektografuotą O.Folko „Aukštąją algebrą“. Tai buvo 197 psl. paskaitų konspektas. Tai buvo vienintelis lietuviškas aukštosios algebros vadovėlis, studentų naudotas iki XX a. vidurio.

Ypač O.Folkas minėtinas dėl to, kad jis tapo pirmojo lietuviško aukštosios matematikos vadovėlio - „Paprastųjų ir dalinių diferencialinių lygčių teorijos paskaitos“ (1929), kuris buvo išspausdintas tikroje spaustuvėje, - autoriumi. Vadovėlis susidėjo iš 2 dalių, jo apimtis - 517 psl. Vadovėlį techniškai padėjo parengti studentai Petras Katilius (1903-1995), Ruvinas Lakovskis (1903-1941, nacių nužudytas), Ignas Saudargas (1902-1987), Otonas Stanaitis (1905-1997) ir kt., už tai pratarmėje autorius jiems padėkojo. Tais pačiais 1929 m. pasirodė ir hektografuotas didžiulis (952 psl.) O.Folko vadovėlis „Analitinė mechanika“.

Visi šie O.Folko vadovėliai padėjo kurti ir įtvirtinti lietuvišką matematikos terminiją, klojo pamatus Lietuvos matematikos mokslui. Pats O.Folkas dirbo diferencialinės geometrijos, kreivių tinklų, Žano Gastono Darbu (Darboux, 1842-1917) lygties, funkcijų teorijos, potencialų teorijos srityse, skelbė mokslinius straipsnius Vokietijoje ir Kaune (iš viso, dirbdamas Kaune, paskelbė 15 mokslinių straipsnių). Paliko žymų pėdsaką ir matematikos istorijoje. „Logos“ ir „Kosmos“ žurnaluose, ėjusiuose Kaune, paskelbė straipsnių apie Blezą Paskalį (Pascal, 1623-1662), Johaną Keplerį (Kepler, 1571-1630), Imanuelį Kantą (Kant, 1724-1804), Feliksą Christianą Kleiną (Klein, 1849-1925), Vladimirą Steklovą (1864-1926), K.L.F.Lindemaną, Karlą Davidą Tolmę Rungę (Runge, 1856-1927) ir kitus. Kaune O.Folkas paskelbė ir tris filosofinius straipsnius: „Matematika ir pritaikomieji mokslai“ („Kosmos“, 1924, Nr.4), „Matematika ir pasaulėžiūra“ („Logos“, 1924, Nr.1) ir „Apie matematišką pažinimą“ („Logos“, 1925, Nr.2).

„Pradėdamas dėstyti universitete, - rašo prof. dr. Juozas Banionis, - profesorius iškėlė savo „mokytojavimo obalsį“: skaityti paskaitas „ne tik utilitariškai (naudybiškai), t.y. jas pritaikyti tiktai praktikai“, bet stengtis diegti savuose auklėtiniuose „tikrojo mokslingumo dvasią“, ruošti „juos mokslui dėl jo paties“. Neatsitiktinai pačių pirmųjų studentų matematikų diplominių darbų vadovas buvo O.Folkas“. Per 7 metus jis parengė 31 diplomantą (daugiau kaip trečdalį iš 76 visų prieškario matematikų diplomantų). Tarp jų buvo vėliau žinomi matematikai P. Katilius, Michailas Gotleras, O.Stanaitis, Abraomas Jankelis Jokūbas Gliksonas (profesoriavo Izraelyje), R.Lakovskis. Net šešis kartus O.Folkas atstovavo Lietuvos matematikos mokslui konferencijose Europos mokslo centruose: Insbruke, Miunchene, Miunsteryje, Diuseldorfe, Karaliaučiuje, Bolonijoje, užmegzdamas, palaikydamas ir stiprindamas Lietuvos mokslo ryšius su visos Europos matematikais.

1929 m., atsiradus laisvai profesoriaus vietai Viurcburgo universitete, O.Folkas buvo pakviestas į jo vietą, 1930 m. gegužės 1 d. galutinai grįžo į Vokietiją ir iki 1988 m. darbavosi matematikos bei astronomijos srityse. 1931 m. VDU MGF paskutinių kursų studentai savo telegramoje buvusiam profesoriui rašė, kad jis „visam tolimesniam gyvenimui paliks Lietuvos jaunuomenės širdyse“. Pats O.Folkas irgi yra išsitaręs, kad Kauno metai priklauso prie pačių gražiausių jo gyvenimo metų. Jis parengė savo pamainą - keturi jo auklėtiniai: A.Gliksonas, P.Katilius, Paulius Slavėnas (1901-1991) ir O.Stanaitis profesoriui tarpininkaujant buvo doktorantūroje Heidelbergo, Jeilio ir Viurcburgo universitetuose, vėliau patys tapo profesoriais.

O.T.Folkas mirė 1989 m. kovo 21 d. Viurcburge, Vokietijoje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MALIS: neidentifikuoti sukilėliai nestabilioje Šiaurės rytinėje Malio dalyje nužudė tris JT taikdarius ir vieną šalies karį; per išpuolį, įvykusį šalia pasienyje su Nigeriu esančio Menakos miestelio, dar keli taikdariai ir kariai buvo sužeisti.
  • PASIRAŠĖ: iki lapkričio 26 d. kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson su darbo vizitu lankosi Gruzijoje; su Gruzijos kultūros ir paminklosaugos ministru Michailu Georgadze ji pasirašė bendradarbiavimo kultūros srityje 2018-2020 m. programą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Tik Seimui gėda dėl tualetinių sveikinimų
2. Valdžia galanda kirvį nuomininkams
3. Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę
4. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
5. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
6. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
7. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
8. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
9. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
10. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
11. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
12. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
13. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
14. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
15. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
16. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
17. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
18. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
19. Užsienio investicijos, kurios kenkia
20. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
21. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
22. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
23. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
24. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
25. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
reklama
darbas

Ar studijų kokybė priklauso nuo universitetų skaičiaus?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +5 C

   +3  +5 C

 

   +4  +6 C

   +3  +8 C

  +6  +8 C

 

   +5  +7 C

    7-12 m/s

    2-6 m/s

 

      3-6 m/s

 

USD - 1.1848 PLN - 4.2124
RUB - 69.2337 CHF - 1.1613
GBP - 0.8901 NOK - 9.6393
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12