respublika.lt

Prisimenant Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą Juozą Dringelį (2)

2019 birželio mėn. 24 d. 18:40:54
Varėnos r. viešosios bibliotekos bibliotekininkės Laimutė Cibulskienė, Elena Glavickienė

Juozas Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime, gausioje valstiečių Andriaus Dringelio ir Anelės Dringelienės (Zalanskaitės) šeimoje.

 

Nuo mažens, verpdama, mama sodindavo greta pirmuosius savo vaikus Stasį, Marytę, Juozą ir mokė skaityti. Dar vokiškosios okupacijos metu visi trys keletą mėnesių lankė už poros kilometrų Marijanavo dvare trumpai veikusią lietuvišką mokyklėlę. 1945-ųjų sausio 9 d. enkavėdistams sudeginus Dringelių sodybą, šeima liko be pastogės. Juozą priglaudė Noškūnų kaime gyvenusi mamos sesuo Ievutė ir jos vyras Turoniai. Pas juos gyvendamas lankė už kokio kilometro buvusią Ūtos pradinę mokyklą. Ūtoje mokėsi iki 1945-ųjų pavasario - gyvulių ganymo pradžios. Tėvai statėsi naujus sodybos pastatus, o Juozui teko piemenauti.

Tėvams rūpėjo ne tik atkurti sudegintą sodybą, tačiau pasirūpinti ir trijų mokyklinio amžiaus vaikų mokslais. Mažame Pabaronės kaimelyje iki 1947-ųjų niekada nebuvo mokyklos. Dringeliai atkakliai ieškojo galimybių leisti savo vaikus į mokslus. Pagaliau tuometinio Varėnos apskrities švietimo skyriaus vedėjo Jono Juodkos potvarkiu 1947-ųjų kovo 15 d. Pabaronėje buvo įsteigta pradinė mokykla. Ją J.Dringelis baigė 1947 m. gegužės mėnesį ir mokslus tęsė Varėnoje.

1952-ųjų birželio pradžioje puikiais pažymiais baigęs Varėnos vakarinės mokyklos devynias klases, Juozas norėjo ir toliau mokytis. Jis įstojo į Vilniaus 8-ąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą, kurią baigė 1954 m. Čia jisai susipažino ir su būsima žmona Valerija Leikaite. Gausi Leikų šeima į Vilnių atvyko iš Utenos krašto, Užpalių apylinkės, Miškinių vienkiemio, slapstydamasi nuo tremties. Mat jų ūkis buvo įrašytas į buožinių ūkių sąrašus. Tarnaudamas kariuomenėje (1957-1960) J.Dringelis su Valerija susirašinėjo, o susituokė 1962-ųjų rugpjūčio 11 d. Šeimoje užaugino du sūnus: Giedrių ir Audrių.

Baigęs 8-ąją Darbo jaunimo vidurinę mokyklą, J.Dringelis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakulteto žurnalistikos specialybės neakivaizdinį skyrių. Jo studijos neakivaizdžiai truko vienuolika metų, dirbant kurjeriu, budinčiuoju komendantu bei žurnalistu Eišiškių ir Varėnos rajono laikraščių redakcijose. 1965 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę.

1957-1960 m. J.Dringelis tarnavo sovietų kariuomenėje Ukrainoje. Grįžęs iš kariuomenės, tęsė žurnalistinį darbą „Raudonosios vėliavos“ (Eišiškių r.) redakcijoje. Vėl vaikščiojo prieš trejetą metų mintais keliais, vėl rinko medžiagą tam pačiam laikraščiui. Šviesiausi prisiminimai iš to laikotarpio susiję su poetu Pauliumi Dreviniu, direktoriavusiu Naniškių vidurinėje mokykloje. Jis mokykloje buvo subūręs literatų būrelį, su mokiniais rinko tautosaką, rengė susitikimus su rašytojais, literatūrinius vakarus. J.Dringelis bendravo su P.Dreviniu, dalyvaudavo renginiuose. Jo paprašytas apžvelgdavo jaunųjų literatų kūrybą.

1962 m. Varėnos rajono „Tarybinio balso“ ir Eišiškių „Raudonosios vėliavos“ laikraščiai buvo sujungti ir pavadinti „Raudonąja vėliava“, kurios redakcija įsikūrė Varėnoje. J.Dringelis šio laikraščio redakcijoje pradėjo dirbti 1962 m. gegužę ir dirbo iki 1969 m. kovo mėnesio.

Nuo 1969 m. kovo mėn. iki 1990 m. dirbo Varėnos rajono vykdomojo komiteto sekretoriumi. Prisimindamas darbą Vykdomojo komiteto sekretoriate, J.Dringelis minėjo, kad „daugelis kraštiečių, ypač inteligentų, pažinojo mane ne kaip valdininką, o daugiau kaip kraštotyrininką, šachmatininką, smerkiantį vietinių viršininkėlių pasipūtimą“.

J.Dringelį visada traukė gamtosauga ir kraštotyra. Dirbdamas Varėnos rajono laikraštyje „Raudonoji vėliava“ ir kiek apleisdamas vadintas kasdienines aktualijas, stengėsi rašyti apie gamtos įdomybes, krašto kultūrą. Todėl redakcijos gautus laiškus kraštotyrinėmis temomis kolegos noriai atiduodavo J.Dringeliui. Įdomesnius rašinius, kuriuose būdavo kraštotyros dalykų, jis parengdavo spausdinti. Baigdamas universiteto žurnalistikos neakivaizdinį skyrių, parašė diplominį darbą „Gamtos ir istorijos paminklai Varėnos rajone“. Surinktos kraštotyrinės medžiagos pagrindu 1983 metais buvo išleista J.Dringelio knygelė „Varėnos rajonas“.

1988 m. liepos viduryje Varėnoje susibūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Juozas Dringelis buvo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės Varėnos rajone kūrėjų, Sąjūdžio mitingų, akcijų, istorinių paminklų atstatymo Varėnos rajone organizatorių, 1988-1990 m. - LPS Varėnos rajono tarybos narys, jos Kultūros komisijos pirmininkas, LPS Varėnos seimelio narys.

1990 m. vasario 24 d. vykstant pirmiems demokratiškiems rinkimams į LTSR Aukščiausiąją Tarybą juos ryškia persvara laimėjo Sąjūdžio remiamas kandidatas J.Dringelis. Jis išvyko į Lietuvos Respublikos parlamentą tam, kad atstovautų visam Varėnos kraštui išreikšdamas visų Varėnos krašto žmonių norą atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Vykdydamas jų valią, vėlų 1990-ųjų kovo 11-osios vakarą drauge su kitais 123 Tautos atstovais balsavo už istorinio Akto, atnešusio Nepriklausomybę, priėmimą.

J.Dringelis - 1990-1992 m. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Savivaldybių komisijos narys, nuo 1991 m. rugsėjo 26 d. Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas, kelių komisijų, sprendusių regionines problemas, narys.

J.Dringelis dalyvavo 1992 m. spalio 25 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose, vienmandatėje Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardoje Nr. 70. Jį kandidatu iškėlė Lietuvos Respublikos piliečių chartija. J.Dringelis pateko į antrą rinkimų turą, tačiau vienmandatėje apygardoje Seimo nariu nebuvo išrinktas, o Seimo nariu tapo pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą. 1992-1996 m. būdamas Seimo nariu, J.Dringelis aktyviai dalyvavo Valstybės reformų ir savivaldybių komiteto veikloje, buvo išrinktas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoju. Priiminėjo ir konsultavo Varėnos rajono gyventojus juos rūpimais klausimais, sprendė jų problemas.

1996 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje apygardoje J.Dringelis jau nebekandidatavo, tačiau būdamas žinomas politikas buvo vėl išrinktas į Parlamentą būdamas Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konsevatorių) sąraše. Dirbo Etikos ir procedūrų komisijoje bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Nuo 1997 m. - Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narys, Lietuvos delegacijos Švietimo, kultūros ir tautinių mažumų komisijos pirmininkas. Per 1996-2000 metų kadenciją J.Dringelis pateikė svarstyti 11 įstatymo projektų, 1 nutarimo projektą, 3 pasiūlymus, 2 priedus, 9 lyginamuosius variantus ir 14 komiteto išvados projektų.

2000 m. J.Dringelis apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Baigęs darbą Seime, aktyviai dalyvavo Varėnos rajono visuomeniniame gyvenime, publikavo straipsnius spaudoje. Straipsnių cikle „Prisiminkime ir atkurkime!: atsiminimai apie mūsų Sąjūdį“ J.Dringelis aprašė Sąjūdžio Varėnos skyriaus veiklą bei dalyvavimą joje. Straipsnyje „Varėnos sąjūdininkų spauda“ rašė, jog Varėnos rajono laikraštis „Merkio kraštas“ buvo Sąjūdžio ir apskritai „Atgimimo“ idėjų propaguotojas bei priminė apie Sąjūdžio rajono skyriaus tarybos leistą laikraštį „Varpilė“.

Juozas Dringelis mirė 2015 m. birželio 4 dieną, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar Lietuva rūpinasi savo kultūra?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate Lietuvos kelius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+16 +17 C

 +14 +16 C

 

 +15 +16 C

+22 +24 C

 +25 +27 C

 

 +24 +26 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

 0-4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis