respublika.lt

Prelatas Aleksandras Dambrauskas

2015 gegužės mėn. 31 d. 14:01:54

Taip prieškario Lietuvoje buvo tituluojamas Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, gimęs prieš 145 metus, 1860 m. rugsėjo 8 d., Ukmergės aps. Pagirių vls. Kuronių k. Tėvai karališkieji ūkininkai Andriejus Dambrauskas ir Kotryna Vaičiūnaitė turėjo 20 ha žemės. Kaimynai tėvus vadino ne Dambrauskais, o Jakštais, mat tėvo gimtoji sodyba buvusi prie Jakštupio upelio. Vėliau sūnus tėvo pravardę pasirinko savo pseudonimu.

 

Mamos Aleksandras neteko eidamas dešimtuosius metus. Žiemas praleisdavo pas senelę ir tetą iš motinos pusės netoliese esančiame Maišymų kaime. Dėdė advokatas Vaičiūnas mokė jį rusiškai ir lenkiškai. Vėliau globojo tėvo brolis Šiaulių apskrities Kriukų parapijos klebonas Stasys Dambrauskas. Pusę metų mokėsi liaudies mokykloje, geriau pramoko rusų kalbos ir aritmetikos. Dar du mėnesius buvo rengiamas repetitoriaus ir įstojo į Šiaulių gimnazijos I klasę. Čia daug padėjo dėdė, nes į Šiaulių gimnaziją valstiečių vaikai nebuvo priimami. Gimnazijoje Aleksandras - vienas gabiausių ir drausmingiausių mokinių. Buvo vienuoliško būdo, neturėjo ir neieškojo draugų, daug skaitė. Labiausiai mėgo poeziją, filosofiją, matematiką, graikų ir prancūzų kalbas bei istoriją. Mėgino eiliuoti, jau IV klasėje parašė sveikinimo eilėraštį dėdei. Matematika dar daugiau susidomėti privertė ir gyvenimas. Gimnazijoje 1860-1880 m. dirbo matematikos mokytojas K.Horbacevičius, kuris buvo labai reiklus. A.Dambrauskas tiek išpruso, kad jau IV klasėje savarankiškai tyrinėjo kai kurias matematikos tiesas.

Baigiamuosius gimnazijos egzaminus išlaikė gerais pažymiais. Tuo metu jam buvo jau beveik 20 metų. Reikėjo rinktis gyvenimo kelią. Aleksandras atvyko į Peterburgo universitetą. „Aš pasirinkau fizikos-matematikos skyrių, - rašė jis apie save. - Mat dėstomi ten mokslai man atrodė tobuliausi. Ypač žavėjo mane matematiškos tiesos. Jos man atrodė absoliutinės, turinčios dvi dieviškas savybes: visuresamybę ir nekintamumą <...>. Kas tiesa Peterburge, tiesa ir Paryžiuj, ir Londone, ir Mėnuly, ir Marse. Panašiai jos yra amžinos ir nekintamos: kokios jos buvo pradžioje, tokios bus ir visados, ir per amžius.“

Peterburgo universitete Aleksandras klausėsi garsiojo chemiko D.Mendelejevo (1834-1907), filosofo V.Solovjovo (1853-1900) ir kitų dėstytojų paskaitų. Universitete priklausė lietuvių būreliui, tačiau šis buvo neveiklus, o būrelio nariai dar ėmė įžeidinėti Aleksandro religinius įsitikinimus, todėl jis nuo būrelio nutolo. Jo religiniams įsitikinimams, kaip paaiškėjo disputuose su draugais, reikėjo gilesnio teologinio pagrindo. Ėmė dar labiau domėtis ir šia sritimi. O universitete - studentų neramumai, bruzdėjimai, riaušės. Nužudomas caras Aleksandras II (1818-1881). Universitetas kuriam laikui uždaromas. O dar ir lėšų stoka. Visa tai tiesos ieškantį studentą privertė abejoti, ar tinkamą gyvenimo kelią pasirinko. Nepatenkino jo smalsaus proto ir kai kurie matematikos dėstytojai. Savarankiškos teologijos studijos paskatino pasirinkti kunigų luomą. Nelaukdamas nė metų pabaigos, atsiėmė dokumentus iš universiteto, grįžo į Lietuvą ir įstojo į kunigų seminariją Kaune.

Bandė religijos tiesas įrodyti matematiškai. Kai tai nepavyko, nusivylė, net norėjo išstoti iš seminarijos. Tačiau, patartas seminarijos inspektoriaus poeto Antano Baranausko (1835-1902), padarė išvadą, kad tarp religijos ir matematikos yra analogija: jų tiesos amžinos, tik matematikos tiesos racionaliai įrodomos, o religijos tiesomis tenka tikėti. Ši išvada padėjo pasilikti seminarijoje. Mokėsi puikiai. 1884 m., pamačius jo neeilinius gabumus, išsiunčiamas į Peterburgo dvasinę akademiją. Čia konfliktavo su prolenkiška akademijos vadovybe.

Baigęs III akademijos kursą įsišventė kunigu, o IV kurso gale, gavęs teologijos magistro laipsnį, buvo paskirtas Panevėžio realinės mokyklos kapelionu. Skatinamas savo patriotinių įsitikinimų, jaunasis kapelionas A.Dambrauskas išdrįso organizuoti Panevėžyje gimnazistų katalikų protestą. Per caro šeimos šventes visi mokiniai tuomet turėdavo dalyvauti iškilmingose pamaldose stačiatikių cerkvėje. Jaunasis kapelionas nuvedė gimnazistus katalikus į bažnyčią. Už tai buvo pašalintas iš pareigų ir pusei metų uždarytas į Kretingos vienuolyną, po to 5 metams ištremtas į Ustiužną Novgorodo gubernijoje.

Susipažino su ten dirbusiu gydytoju Vincu Pietariu (1850-1902), skatino jį literatūrinei kūrybai. Rašė ir pats, jau turėjo sukaupęs ir bendradarbiavimo slaptoje spaudoje patirties: pirmasis jo spausdintas darbas - Vladislavo Sirokomlės (Syrokomla, tikr. Liudvikas Kondratovičius, 1823-1862) eilėraščio „Apie kaimietį, nemokantį rašyti“ vertimas - pasirodė „Aušroje“ dar 1884 m. Literatūriniai bandymai vėliau subrandino poezijos rinkinius „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties mąstymai“ (1906) ir „Rudens aidai“ (1911).

Tremtyje gilinosi ir į kitas mokslo sritis. Matematinių knygų gaudavo iš V.Pietario. Grįžęs iš tremties, jaunasis kunigas trejus metus nuolatinės vietos negavo. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, kiek vėliau - ir Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio (1834-1908) sekretoriumi. Čia dirbdamas nemaža nuveikė gindamas kun. Juozą Tumą-Vaižgantą (1869-1933) nuo kunigų lenkomanų.

Čia 1906 m. įsteigė Šv.Kazimiero draugiją, kuri leido lietuviškas knygas. Iki 1931 m. ši draugija išleido 2 994 000 egz. knygų, taigi beveik kiekvienam lietuviui po knygą.

1907 m. ėmė leisti mėnesinį literatūros, mokslo ir politikos žurnalą „Draugija“, kuriame buvo nemaža rašoma ir apie pedagogiką, redagavo „Nedėldienio skaitymus“, „Garnį“, „Ateitį“ bei jos priedą „Mokytoją“. Per 8 metus iš viso 667 000 egz. tų leidinių pasiekė skaitytojus. 1911 m. A.Dambrauskas - vienas iš ateitininkų organizacijos kūrėjų, parengė ateitininkams idėjinę - kultūrinę programą, išugdė du žymiuosius ateitininkų sąjūdžio vadus - Praną Dovydaitį (1886-1942) ir Stasį Šalkauskį (1886-1941), vėliau tapusius žymiais Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto profesoriais.

1914 m. už didelius nuopelnus Bažnyčiai vyskupas Pranciškus Karevičius (1861-1945) pakėlė A.Dambrauską iš karto į prelatus. Pirmasis pasaulinis karas nutraukė nemaža gražiai pradėtų darbų. Tačiau ir šiuo rūsčiu laikotarpiu A.Dambrauskas rašė grožinius kūrinius, rengė logikos ir trigonometrijos vadovėlius, išvertė bei išleido P.Mironovo „Geometrijos vadovėlį“ (1915) progimnazijoms su savo sukurtų lietuviškų geometrijos terminų sąrašu.

A.Dambrauskas visą gyvenimą domėjosi esperanto kalbos problemomis, aktyviai ją propagavo, dar 1890 m. parengė pirmąjį lietuvišką šios kalbos vadovėlį. 1919 m. buvo vienas iš Lietuvos esperantininkų sąjungos kūrėjų, įsteigė ir redagavo esperantininkų laikraštį „Litova stelo“ („Lietuvos žvaigždė“). Nepriklausomybės metais parašė daug straipsnių ir studijų literatūros ir meno, kalbotyros, politikos, filosofijos temomis. Straipsnius daugiausia spausdino „Vienybėje“ ir „Ryte“. Didžiausios studijos: „Meno kūrybos problemos“, „Pikto problema“, „Mūsų naujoji literatūra“, „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“. 1930 m. išėjo jo „Lyrika“, 1931 m. - feljetonų rinkinys. Feljetonus dažniausiai pasirašinėdavo Druskiaus slapyvardžiu. Rašė taip pat apie istoriją, ekonomiką, teisę, moralę, etiką. Parašė ir nemaža teologijos bei liturgijos darbų. 1922 m. A.Dambrauskas išrenkamas Lietuvių katalikų mokslo akademijos (toliau - LKMA) pirmininku. Tais pat metais Lietuvos universitetas suteikė jam garbės profesoriaus titulą (1922 10 16). 1928 m. gruodžio 14 d. universiteto Matematikos-gamtos fakultetas išrinko A.Dambrauską garbės daktaru. 1932 m. filosofijos garbės daktaru jį išrinko ir Humanitarinių mokslų fakultetas. 1933 m. LKMA išrinko A.Dambrauską pirmuoju šios akademijos akademiku.

Pamažu jis tapo pripažintas tikinčiosios visuomenės vadas, niekas nepradėdavo rimtesnio darbo, nepasitaręs su juo. Tai liudija ir nepaprastai gausi jo korespondencija. Nors A.Dambrauskas neįgijo matematinio išsilavinimo, matematikai liko ištikimas visą gyvenimą. Daugelį savo šios srities darbų pasirašė Adomo Jakšto vardu. Taip jį toliau ir vadinsime. Svarbiausias A.Jakšto matematinis darbas - „Naujos trigonometriškos sistemos“. Šį veikalą jis išleido esperanto kalba 1906 m. Berlyne. 1908 m. darbas prancūzų kalba išėjo Belgijoje, o 1922 m. lietuviškai - Kaune. Šiame darbe A.Jakštas šalia 6 įprastinių trigonometrinių funkcijų vartoja daug naujų, taip gauna naujas trigonometrines formules. Vėliau pamatė, kad jo idėjos nėra naujos, buvo žinomos jau XIX a. viduryje. Taigi nors A.Jakštas ir „išrado dviratį“, bet apskritai buvo gerai matematiškai pasirengęs, mokėjo originaliai mąstyti. Geriau A.Jakštui sekėsi taikomoji matematika ir mokslo populiarinimo darbai.

Nemaža A.Jakšto darbų skirta matematikos mokymui atkurtos Nepriklausomos Lietuvos mokykloje. 1919 m. A.Jakštas išleido trigonometrijos vadovėlį Lietuvos mokykloms.

A.Jakšto darbai neturėjo didesnės įtakos kuriai nors matematikos šakai ar problemai. Jis - matematikas mėgėjas. Įstojęs į Lietuvos gamtininkų draugiją nuo pat jos įsikūrimo pradžios, A.Jakštas iki mirties buvo aktyvus matematikos sekcijos, vėliau virtusios Matematikos ir fizikos mokytojų draugija, narys. Jam pirmajam teko sukurti ir daug naujų matematikos terminų, kurių nemaža prigijo. O neprigijusius atkakliai vartojo pats. Ne visai pritapo ir prie „jablonskinės“ rašybos. Savo nuomonę A.Jakštas kiekvieną sykį tvirtai apgindavo, jo sukurtos teorijos būdavo preciziškos, matematiškai tikslios. Jis vengdavo viešų žodinių ginčų - buvo ir neiškalbus, ir nedrąsus. Kas kita ginčai spaudoje - čia jis lengvai niekam nepasiduodavo.

A.Jakšto plunksnai priklauso apie 50 knygų ir brošiūrų, keli šimtai straipsnių. Pagal darbų ir asmenybės reikšmę Lietuvai A.Dambrauskas-Jakštas prieš karą buvo laikomas trečiuoju asmeniu po Jono Basanavičiaus (1851-1927) ir Vinco Kudirkos (1858-1898). Mirė A.Dambrauskas-Jakštas 1938 m. vasario 19 d. Kaune. Palaidotas prie Kauno arkikatedros bazilikos, o antkapyje įrašyti jo paties pasirinkti žodžiai: „Mes ne savo ugnimi žėruojam ir ne sau aplinkui šviesą liejam“.

Prof. habil. dr.Algirdas AŽUBALIS
Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademija


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SKOLA: kylančios ekonomikos valstybių skola antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 1 trln. dolerių, iki 71 trln. dolerių, daugiausia dėl didėjusios Kinijos skolos, Tarptautinių finansų instituto (IIF) apžvalgą cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
  • PRALAIMĖJO: Maltoje vykstančio Europos jaunių (iki 19 metų) futbolo čempionato atrankos šeštosios grupės pirmosiose rungtynės trečiadienį Lietuvos rinktinė 0:5 (0:2) pralaimėjo Belgijos komandai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar jūsų neerzina lietuviškų raidžių ignoravimas SMS žinutėse ir el. laiškuose?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +5   +8 C

   +3  +7 C

 

   +2  +7 C

  +8   +10 C

   +6  +9 C

 

   +5  +9 C

 6-11 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis
reklama
caritas indija